Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis mūsų šalies visuomenė pasigirti dar negali – Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis. DESI indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į tokius rodiklius: galimybė naudotis e. ryšiu, visuomenės skaitmeninių įgūdžių lygis, naudojimosi e. ištekliais apimtis, skaitmeninių technologijų taikymas veikloje ir elektroninių viešųjų paslaugų lygis. Lietuvos visuomenės skaitmeniniai įgūdžiai įvertinti kukliausiai iš šių penkių kategorijų. Mūsų šalis šioje srityje surinko 43,8 balo ir užėmė 18 vietą tarp ES valstybių, tiesa, palyginti su ankstesniais metais palypėjusi vienu laipteliu aukštyn. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 56 proc. gyventojų (ES…
„Baltic Amadeus“ pajamos pernai viršijo 10 milijonų eurų
Unikalius IT sprendimus kuriančios ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojančios Lietuvos įmonės „Baltic Amadeus“ pajamos praėjusiais metais augo 53 proc. ir siekė 10,69 mln. eurų. Bendrovės metinis veiklos pelnas buvo 0,8 mln. eurų – trečdaliu daugiau nei metais anksčiau. Apie 65 proc. visų metinių „Baltic Amadeus“ pajamų sudarė įmonės paslaugų eksportas. Šis rodiklis augo beveik du kartus, apyvarta viršijo 6 mln. eurų. Iš viso bendrovės pajamos 2019 m. buvo daugiau negu pusantro karto didesnės, lyginant su 2018 m. finansiniais rezultatais. Nepaisant šalyje įvesto karantino, išlaikyti beveik tas pačias pajamas ir veikti pelningai įmonei taip pat pavyko pirmuosius penkis šių metų mėnesius. „Baltic Amadeus“ pajamos aptariamu metu siekė daugiau nei 4,2 mln. eurų.…
Į įprastą ritmą nebegrįšime: kaip pandemijos metu atsiradusios technologijos pakeis mūsų gyvenimą?
Prieš keletą mėnesių prasidėjęs koronaviruso protrūkis per labai trumpą laiką sugebėjo neatpažįstamai pakeisti mūsų kasdienybę. Įprastas puodelis kavos mėgstamoje kavinėje virto utopiška svajone, veido kaukė tapo pagrindiniu stiliaus aksesuaru, o namai transformavosi į biurą, mokyklą ar net kino teatrą. Nors daugelyje šalių karantino suvaržymai pamažu laisvėja, o gyvenimas grįžtą į įprastą ritmą, „Huawei Technologies“ vadovo Baltijos šalyse Ricky Chen, teigimu, kai kurie pandemijos metu pritaikyti technologiniai sprendimai ne tik nenukeliaus užmarštin, bet ir pakeis tam tikras mūsų gyvenimo sritis. Į klases ir biurus grįš ne visi Pradėjus plisti koronavirusui, dauguma mokyklų ir biurų kompleksų buvo priversti ilgam užverti duris ir pasitelkti telekonferencijų įrangą. Žinoma, netrukus paaiškėjo, jog to nepakanka, nes…
„NFQ Technologies” darbuotojai galės neribojamai dirbti iš namų ir po karantino
Jau 18 metų versle skaičiuojanti Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo kompanija „NFQ Technologies“ reaguodama į savo darbuotojų lūkesčius ir karantino metu išbandytas visos įmonės darbuotojų darbo nuotoliniu būdu praktikas priėmė liberalų darbo iš namų modelį – pasibaigus karantinui visi NFQ darbuotojai galės patys pasirinkti, kur dirbti: namuose, ar Vilniuje, Kaune, Šiauliuose esančiuose NFQ biuruose, o darbo iš namų dienų skaičius ribojamas nebus. „Mums kaip technologijų kūrėjams, ir iki užklumpant karantinui nuotolinis darbas nebuvo naujiena, o kai likome dirbti namuose visi ir net keliems mėnesiams – visi išbandėme nuotolinio darbo naudas ne tik asmeniniu, o ir organizaciniu mastu. Be to, NFQ darbuotojų apklausa parodė, kad net 93% mūsų komandos…
Naujos elegancijos era prasideda nuo „LG Velvet“
Pietų Korėjoje, o netrukus ir pagrindinėse Europos rinkose pristatomas naujas išmanusis telefonas LG VELVET. Per kelias savaites jis pasieks Šiaurės Ameriką, Aziją, Vidurio Rytus, Afriką ir Lotynų Ameriką. Naujasis LG VELVET dizainas, pasižymintis sklandžiomis linijomis, užapvalintais kampais ir simetriškomis priekinėmis ir galinėmis briaunomis – tai naujosios dizaino kalbos „3D Arc Design“ pavyzdys. LG VELVET išsiskiria glotniais, nupoliruotais paviršiais, žvilgiomis spalvomis ir elegantiškais akcentais, pavyzdžiui, „Raindrop“ kamera, primenančia krentančius lietaus lašus. Dėl šios naujos, gamtos įkvėptos dizaino kalbos, LG VELVET itin patrauklus akiai ir labai malonus liesti. Vienas išskirtiniausių LG VELVET dizaino elementų – vos 7,9 milimetro storio korpusas. Toks plonas korpusas įmanomas dėl 6,8 colio skersmens P-OLED „Cinematic FullVision“ ekrano…
Pasaulinis mobiliosios fotografijos konkursas kviečia varžytis ir lietuvius
Džiaugsmas, meilė, nostalgija ar liūdesys. Kiekvienas kadras savyje turi užkoduotą emociją, o už jo sukūrimo slypi unikali istorija. Dabar kiekvienas turi galimybę šią istoriją papasakoti ir visiems parodyti, kokiomis emocijomis yra nutapytas jo pasaulis. Negana to, už tai galima sulaukti ir įspūdingos premijos. Jau ne vienerius metus „Huawei“ organizuojamas tarptautinis mobiliosios fotografijos konkursas „Next Image“, kasmet pritraukiantis tūkstančius dalyvių, skelbia pradžią ir kviečia visus – tiek fotografijos profesionalus, tiek mėgėjus – išsidalinti bendrą 40 tūkst. eurų prizinį fondą. Be to, šiemet konkurse laukia naujovė – lietuviai gali varžytis tarpusavyje tik dėl jiems įsteigto apdovanojimo. Kviečia dalintis emocijomis Jau ne vienerius metus „Huawei“ organizuojamas mobiliosios fotografijos konkursas šiemet kviečia…
Mokytis visą gyvenimą – dar nebūdinga savybė Lietuvos gyventojams
Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, mat technologijos atneša sparčių pokyčių, todėl jei nespėjama keistis kartu su jomis, tampama visuomenės atsiskyrėliu ir gyventi darosi nejauku. Technologinė pažanga taip pat padarė didžiulę įtaką tam, kad kai kurių žmonių kvalifikacija šiandien nebėra aktuali – žmonės su tuo turi susitaikyti arba keistis, pavyzdžiui, mokytis kažko naujo ar persikvalifikuoti. Tačiau Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad visą gyvenimą besimokančių gyventojų Lietuvoje yra bene dvigubai mažiau nei kitose ES šalyse. Lietuva yra aštunta nuo galo iš 28 Europos Sąjungos šalių pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį. Čia 25–64 m. amžiaus asmenų, besimokančių visą gyvenimą, yra vos 5,9 proc., kai…
Prof. A. Serackis: „Baimę mums kelia ne technologijos, o informacijos ir žinių apie jas trūkumas“
Naujosios technologijos neatpažįstamai pakeitė, supaprastino ir praplėtė mūsų kasdienybę. Jau net nekalbant apie medicinos, telekomunikacijų, susisiekimo, saugumo ir daugelio kitų sričių pasiekimus, mes kiekvienas esame apsupti galybės patogių įrankių, neįsivaizduojame dienos be išmaniųjų įrenginių, suteikiančių asmeniškai mums pritaikytus sprendimus, patogius pasiūlymus, laiką taupančius atsakymus. Kalbant apie technologijų pasiekimus, neišvengiamai kyla ir abejonių – kokia neigiama viso to pusė bei kur nuves spartus technologijų tobulėjimas? Nerimaujame, ar esame saugūs, o gal nuolat stebimi ir sekami? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, baimę mums kelia ne pačios technologijos, o informacijos ir žinių apie jas trūkumas. „Mums būtina nuolat plėsti savo akiratį, kad galėtume…
„TikTok“ fenomenas: nuo vaikiškos pramogos iki 2 mlrd. parsisiuntimų
Programėlė „TikTok“ pripažinta populiariausia pasaulyje – visai neseniai ji perkopė 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Ši platforma itin populiari ir Lietuvoje – čia jos vartojimas ypač paspartėjo karantino metu, lietuviai ją aktyviausiai naudoja vėlų vakarą. Dabar programėlė patenka į populiariausių Lietuvos vaizdo įrašų platformų penketuką, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Kas lėmė tokią stulbinamą šios programėlės sėkmę, pasakoja „Bitės Profai“. „Ilgą laiką „TikTok“ buvo vertinamas kaip išimtinai jauniesiems interneto vartotojams skirtas socialinis tinklas, kuris pasmerktas kartoti gana banguotą „Snapchat“ sėkmių ir nesėkmių istoriją. Vis tik šių dienų realybė visiškai kitokia – „TikTok“ jau pasiekė 2 milijardų parsisiuntimų ribą ir tapo daugiausiai kartų atsisiųsta programėle pasaulyje, rodo naujausi kompanijos „SensorTower“ duomenys.…
Milijardinė rinka alkana naujovių: kaip sėkmingai įdarbinti išmaniąsias programėles?
204 milijardai. Tiek kartų vien per 2019-uosius, rinkos tyrimų bendrovės Statista.com skaičiavimu, visame pasaulyje buvo atsiųsta mobiliųjų aplikacijų. Šie skaičiai atveria neribotas perspektyvas verslui, tačiau kartu kelia dilemą – kaip sėkmingai įdarbinti mobiliąsias programėles ir sukurti ikoninį produktą, kuris atsirastų kiekviename išmaniajame įrenginyje? Technologijų ekspertų teigimu, aplikacijų patrauklumas yra kompleksiškas, todėl jas kuriant ir tobulinant nuodugniai apgalvoti verta ne vieną faktorių. Svarbūs trys komponentai Norint suprasti mobiliųjų aplikacijų naudojimo mastą bei aktualumą verta įsigilinti į statistiką. Statista.com duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra pusketvirto milijardo išmaniųjų telefonų naudotojų, o kitąmet, planuojama, jų skaičius išaugs dar 800 mln. Technologijų apžvalgininko Techjury.com teigimu, vidutinis naudotojas savo įrenginyje turi virš 80 mobiliųjų…
