Vidiniai kietieji diskai – kaip išsirinkti?

Tikriausiai žinojote, kad stacionarų kompiuterį galima susirinkti ir pačiam. Reikia tik kelių svarbiausių dalių, sujungti jas su korpusu ir suderinti viską. Bet kuris kompiuterių remontininko kursus išklausęs žmogus (profesinėje mokykloje arba darbo biržos organizuojamuose kursuose) gali tai padaryti. Su Youtube filmukų pagalba, tikriausiai ir kursų lankyti nereikia…

Kompiuterio vidiniai kietieji diskai – viena iš svarbiausių dalių. Stacionariuose kompiuteriuose jų galima turėti keletą, tad norėdami pasididinti vietos, perkate diskus internetu. Kaip žinoti, kuris jums tinkamiausias?

Štai keletas patarimų.

Dydis – 2,5 colio ar 3,5 colio?

Vidiniai kietieji diskai turi savo standartinį dydį. Pagal jį yra paruoštos tvirtinimo vietos, kur tiesiog galima įdėti kietąjį diską. Didesni yra 3,5 colio, mažesni – 2,5 colio įstrižainės. Tokiu būdu galima atskirti, kokio dydžio diskas vis dėlto reikalingas Jūsų kompiuteriui. Kad būtų paprasčiau, atsidarykite korpusą ir apžiūrėkite esamą diską. Ten bus parašytas jo dydis, tad bus galima įsigyti tokį pat.

3,5 colio diskai gali būti tik HDD. SSD diskai tokio dydžio negaminami, tik 2,5 colio arba kitų dydžių, priklausomai nuo to, kur jie naudojami.

Jungtis

Kietasis diskas yra pritvirtinamas specialioje tvirtinimo vietoje. Kad jis veiktų, jam reikia energijos ir sujungimo su kitu esančiu disku arba motinine plokšte (kur yra procesorius ir kiti „smegenys“). Prijungti diską galima naudojantis kelių rūšių jungtimis. SATA ir mSATA bei SATA3 yra populiariausios. Taip pat yra ir kitos jungtys – MLC, M.2 ir t.t. Reiktų išsiaiškinti, kokia jungtis tinkamiausia jūsų diskui ir pasirūpinti tinkamais perjungimo kabeliukais.

Talpa

Kiek gi tos vietos jums reikia? 120 GB ar 2 TB? Nuspręsti galima įvertinus diskų kainas ir paskaičiavus vieno Gigabaito kainą. Tada jas galima palyginti su kitais gamintojais ir išsirinkti tinkamiausią variantą. Jei laikysite tame diske nuotraukas ir filmus, rinkitės mažiausiai 1 TB talpą. Jei diskas yra skirtas operacinės sistemos veikimui, pakaks ir 120 SSD disko, pasižyminčio sparčiu veikimu.

HDD ar SSD?

Sudėtingas klausimas. Šioje vietoje viskas atsiremia į kainą. 1 TB talpos HDD kainuoja tiek pat, kiek 240 GB talpos SSD. Klausimas tik kodėl rinktis mažesnę talpą už vienodą kainą? Atsakymų gali būti daug, tačiau prieš juos pateikiant, reiktų išsiaiškinti pagrindinius HDD ir SSD skirtumus ir privalumus.

HDD yra diskas, kuris talpina daug duomenų, yra nebrangus, tačiau neatsparus išoriniam poveikiui – kratymui, smūgiams. Kadangi stacionarius kompiuterius keičia nešiojami kompiuteriai, kurie yra ir kratomi, ir kartais net mėtomi, HDD gali nebūti toks ilgaamžis. Nuo judesio viduje esantis magnetinis diskas gali suskilti. Nuo nuolatinio judesio gali sugesti ir diskasukio detalės. Tada duomenys gali būti prarasti.

SSD diskelio neturi, todėl jis yra atsparus smūgiams. Jis veikia efektyviau, nenaudoja tiek daug elektros, netriukšmauja, nekaista, tačiau yra mažesnis bet brangesnis. Ilgaamžiškas, bet šiuo metu jo kaina yra 5 kartus didesnė, nei HDD su ta pačia talpa. Nešiojami kompiuteriai su talpiais SSD diskais kainuoja brangiau, bet yra plonesni. Tiesa, su laiku jų kaina turėtų mažėti, nes mokslininkai vis dar atranda naujų būdų, kaip į fiksuoto dydžio silicio plokšteles sudėti daugiau atminties, o tai reiškia, kad SSD ateityje bus talpesni ir pigesni.

Tad kurį rinksitės, priklausys nuo jūsų poreikių ir piniginės.

Vidiniai kietieji diskai yra ne tas pats, kas išoriniai, tačiau juos pasidaryti galima labai paprastai. Jei turite vidinį diską, įsigykite už keliolika eurų specialią dėžutę su jungtimi ir USB kabeliuku ir turėsite puikų išorinį diską. Galima ir HDD, tačiau jį nešioti turėsite labai atsargiai.