Per šventes negalėsite aplankyti artimųjų? Pasinaudokite šiais patarimais
|Vaizdo ar garso strigimai, tarsi per rūką matomas pašnekovas, balsas it iš kibiro – tokiais trikdžiais bendraudami nuotoliniu būdu dažniausiai skundžiasi Lietuvos gyventojai, rodo „Telia“ užsakymu atlikta apklausa. Visgi per šias šventes ne visiems pavyks gyvai aplankyti artimuosius ir teks naudotis vaizdo skambučiais. Ką daryti, kad šventės per nuotolį vyktų kokybiškai?
„Vaizdo pokalbių kokybei įtakos gali turėti daugybė veiksnių: nuo naudojamo kompiuterio ar telefono, kameros, mikrofono, apšvietimo, iki interneto kokybės, spartos bei kitų prie namų tinklo prisijungusių įrenginių. Visus šiuos niuansus vertėtų įvertinti dar prieš atliekant skambutį, kad jo metu nereikėtų ieškoti stringančio vaizdo ar prasto garso kaltininkų“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.
„Telia“ apklausos duomenimis, tik ketvirtadalis žmonių nėra susidūrę su jokiais nepatogumais vaizdo pokalbių metu. Kitaip sakant, trys iš keturių žmonių patiria vienokių ar kitokių nepatogumų.
Daugiausiai žmonių nurodė, kad juos erzina stringantis vaizdas (28 proc.) ir garsas (24 proc.), penktadalio netenkino vaizdo kokybė, dar 16 proc. skundėsi blogai girdimu pašnekovu.
Kaip šių nepatogumų išvengti? IT ekspertas išskiria 5 dalykus, ką svarbu padaryti prieš šventinį vaizdo skambutį artimiesiems:
1. Internetas. Vienas dažniausių stringančio vaizdo ar garso kaltininkų yra lėtas, nekokybiškas interneto ryšys. „Geriausia vaizdo pokalbių metu naudotis šviesolaidiniu namų internetu, kuris yra sparčiausias ir patikimiausias. Stabilų, nors ir lėtesnį, interneto ryšį taip pat užtikrina laidinis DSL ryšys. Kita alternatyva, žinoma, yra mobilusis internetas. Jo sparta ir patikimumas priklauso nuo kelių parametrų – tiekėjo, tinklo užimtumo konkrečiu metu, taip pat jūsų turimos įrangos, net oro sąlygų“, – vardija T. Niparavičius.
Beje, interneto trikdžių priežastis gali slypėti jūsų namuose. Pavyzdžiui, jei maršrutizatorius yra kitame kambaryje ar net kitame namo aukšte, „Wi-Fi“ signalas gali būti pernelyg silpnas ir nepatikimas. Vaizdo pokalbiams naudojant kompiuterį geriausia jį prie maršrutizatoriaus prijungti laidu – tuomet būsite tikri, kad jis gauna maksimalų galimą greitį.
Kitas niuansas – bendra jūsų namų interneto apkrova. „YouTube“, „Netflix“ ir panašios videoplatformos, didelių failų siuntimas ir panašios veiklos gali suryti interneto srautą, o jo likučių paprasčiausiai neužteks sklandžiam vaizdo pokalbiui.
2. Įranga. Kokį įrenginį naudoti nuotoliniam šventimui, priklauso nuo konkrečios situacijos: jei ketinate kalbėti trumpai tam gali tikti ir telefonas ar planšetė, tačiau ilgesniam pokalbiui, kuriame dalyvaus daugiau šeimos narių, patogiau naudoti kompiuterį.
Kaip rodo „Telia“ apklausa, iki 15 minučių vaizdo pokalbiu per šventes ketina apsiriboti kas ketvirtas jas švęsiantis nuotoliniu būdu. Nuo 15 minučių iki valandos bendrauti svarsto 37 proc. šių žmonių, o dar 13 proc. ruošiasi ilgesniam nei valandos pokalbiui.
„Kad ir kokį įrenginį naudosite, įsitikinkite, kad jo baterija yra pakankamai įkrauta, kadangi vaizdo pokalbio metu ji eikvojama greičiau nei įprastai. Tiek kompiuteryje, tiek telefone geriau nenaudoti baterijos taupymo režimo, kadangi jis riboja įrenginio darbą, o tai gali turėti įtakos pokalbio kokybei“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ ekspertas. Jis taip pat rekomenduoja vaizdo pokalbio metu kompiuteryje išjungti nereikalingas programas, kurios gali lėtinti jo darbą.
3. Pokalbių programa. Vaizdo pokalbiui naudojamą programą žmonės renkasi pagal tai, kas patogu visiems susitikimo dalyviams. Ir jei verslo susitikimuose dominuoja „Teams“, „Zoom“ ar „Google Hangouts“, tai su artimaisiais žmonės bendrauja kitais įrankiais. Apklausos duomenimis, populiariausia tarp Lietuvos gyventojų yra „Messenger“ – ja skambinti ketina 7 iš 10 žmonių, kurie šventes šįmet sutiks per nuotolį. Beveik trečdalis tam rinktųsi „Viber“, dar po penktadalį – „Zoom“, „Skype“ ir „Whatsapp“.
Pasirinkta programėlė gali turėti įtakos ir vaizdo pokalbio kokybei. Nors visos jos palaiko HD (720p) raišką, skiriasi duomenų suvartojimas. Pavyzdžiui, „Zoom“ ir „Teams“ aukštos raiškos grupiniam pokalbiui reikia bent 1,5 Mb/s interneto spartos, tuo tarpu „Skype“ ir „Messenger“ reikalauja mažiausiai 2 Mb/s, o esant daugiau nei 5 dalyviams – bent 4 Mb/s interneto spartos. Taip pat, jei ekrane turite matytis ne jūs vienas, neužmirškite išjungti fono suliejimo ir kitų efektų, kurie gali trukdyti sklandžiai bendrauti.
4. Aiškus vaizdas. Jei pokalbio metu vaizdas blausus, neskubėkite kaltinti interneto ar programėlės – tai gali lemti tiesiog prastas apšvietimas.
„Kūčių vakarienė žvakių šviesoje gal ir yra jaukesnė, tačiau susijungus vaizdo pokalbiui derėtų pasirūpinti geru apšvietimu. Šviesos šaltinis turėtų būti ne virš ar už jūsų, bet priešais jus, kad veidas būtų gerai apšviestas. Bendrai patalpoje turėtų būti pakankamai šviesu, kad galėtumėte lengvai skaityti knygą – tuomet ir vaizdo pokalbio metu pašnekovai jus matys aiškiai“, – pataria T. Niparavičius.
Taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę įsigyti išorinę kamerą, kuri gali užtikrinti geresnę vaizdo kokybę nei kompiuteryje įmontuota gamyklinė kamera.
5. Mikrofonas. Nuotoliniu būdu bendraujantys žmonės taip pat skundžiasi prastai girdintys pašnekovus. Jei šiapus ekrano esate vienintelis kalbėtojas, jus geriausiai girdės naudojant ausines su mikrofonu.
Prie ekrano susirinkus keliese, kad nereikėtų lankstytis ir „kalbėti į kompiuterį“, patartina įsigyti išorinį mikrofoną – tuomet kompiuterį galėsite laikyti ir tolėliau, kad kamera aprėptų jus visus, o mikrofoną pastatyti arčiau savęs. „Svarbu neužmiršti ir vaizdo pokalbių etiketo: nekalbėti vienam per kitą, išklausyti pašnekovą, dar geriau – tuo metu, kai nekalbate, išjungti mikrofoną, kad neblaškytumėte kitų žmonių“, – primena IT ekspertas.
„Telia“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „KOG Institutas“. Iš viso apklausti 1 008 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų. Tyrimas atliktas 2021 m. lapkričio 12–23 dienomis.
Pranešimą paskelbė: Ieva Zujūtė , UAB „Fabula ir partneriai”