Nematoma pandemijos padarinių pusė: verslai masiškai nuo vieno debesies pereina prie kelių

Nors jau daugiau nei metus gyvename pandeminėje realybėje, nauji jos padariniai juntami iki šiol. Vienas tokių – itin sujautrėjęs kibernetinio saugumo klausimas bei spartėjanti įmonių skaitmenizacija. Kita vertus, pandemija verslų tarpe paskatino ir naujas tendencijas, viena tokių – kelių debesijos platformų pasirinkimas vietoje vienos, kaip buvo įprasta iki šiol. Ši tendencija pastebima ir naujausiuose tyrimuose: „TechRepublic“ apklausa rodo, kad net 81 proc. apklaustųjų šiuo metu jau naudojasi keliais debesimis vienu metu arba per artimiausius 12 mėnesių ketina pradėti naudotis. Kokios šios „multi-cloud“ strategijos priežastys ir kodėl tai tampa vis aktualiau būtent šiandien?

Remiantis minėta apklausa galima pastebėti, kad pasaulinė COVID-19 situacija gerokai paskubino verslų skaitmenizacijos ir debesų kompiuterijos plėtros planus – taip atsakė net 40 proc. respondentų. Ir nors verslo atstovai susiduria su skirtingais iššūkiais, tendencija rinktis kelias debesų platformas vietoje vienos gana ryški. Kalbant apie naudas, apklaustieji buvo linkę išskirti galimybę neprisirišti prie vieno pardavėjo (74 proc.), konkurencinę kainodarą (58 proc.) bei atsparumą prastovoms (49 proc.). Linas Pečiūra, tarptautinės programinių technologijų kompanijos „Crayon“ paslaugų ir debesijos sprendimų komandos vadovas Baltijos šalyse, šią tendenciją vadina logiška ir savalaike.

„Tai, kad verslai šiandien yra linkę rinktis daugiau nei vieną debesijos platformą, yra logiškas sekantis skaitmenizacijos etapas, ypatingai pandemijos kontekste. Tokį pasirinkimą lemia daugelis veiksnių, iš kurių vienas svarbesnių – ekonominis. Kita vertus, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, veiklos tęstinumas bei užtikrinimas, kad IT sistemos veiktų našiai ir be trikdžių. Taigi, šiandien vis labiau populiarėjanti „multi-cloud“ strategija gali padėti tokiose situacijose kai, tarkime, vieno debesijos paslaugų teikėjo paslaugos sutrinka, tačiau kito duomenų centrai veikia be trikdžių. Tai nebūtinai turi būti vertinama tik globalių debesijos paslaugų teikėjų kontekste. Galimas derinys tarp vietinio paslaugų teikėjo ir globalaus paslaugų teikėjo. Kitas aspektas – atitiktis teisiniam reglamentavimui, kai naudojami atitinkamai sertifikuoti debesijos paslaugų teikėjų duomenų centrai, todėl organizacijoms, naudojantis šių tiekėjų pasaugomis, gali būti lengviau įgyvendinti teisinio reglamentavimo reikalavimus“, – išskiria L. Pečiūra.

Kiek aktualu lietuviškiems verslams?

Pasak debesijos paslaugų eksperto, nebūtina visomis pasaulinėmis tendencijomis sekti aklai, tačiau šiandien ir Lietuvos verslams gera proga apsvarstyti savo debesų strategiją. Priklausomai nuo įmonių vykdomos veiklos bei tarptautiškumo, kelių debesų pasirinkimas gali būt logišku sekančiu žingsniu.

„Lietuvos bendrovėms, ypatingai vis energingiau vystant veiklą globaliai, taip pat būtina įvertinti kelių debesų naudą. Pavyzdžiui, teisinio reglamentavimo įvairovę, debesijos paslaugas teikiančių teikėjų geografinį pasiskirstymą bei galimybę minimizuoti rizikas, susijusias su IT paslaugų prastovomis, paskirstant IT išteklius tarp kelių debesijos paslaugų teikėjų. Kitą vertus, būtina įvertinti tokio sprendimo kompleksiškumą, nes jis tikrai nebus vienodai priimtinas visoms bendrovėms. Taigi, visada būtina įvertinti privalumus ir trūkumus“, – teigia ekspertas.

Kur baigiasi naudos ir prasideda iššūkiai?

Kaip parodė aukščiau minėta „TechRepublic“ apklausa, nepaisant daugybės šiandien aktualių privalumų, respondentai išskiria ir iššūkius. Vienas pagrindinių, kurį pasirinko net 74 proc. apklaustųjų – kelių debesų strategijos įgyvendinimo sudėtingumas. Toks požiūris, pasak debesų eksperto, suprantamas, ypatingai tais atvejais, kai verslai bando daugiau nei kelis debesis pasirinkti ir valdyti patys.

„Vienas iš akivaizdžių kelių debesų strategijos privalumų – tai pasirinkimo galimybė. Jei vertintume bent dviejų stambiausių globalių debesijos paslaugų teikėjų galimybes – turiu omenyje „Microsoft Azure“ ir „AWS“ – tai techniškai abi debesijos platformos yra gan panašios. Tad kodėl verta pasirinkti vieną ar kitą paslaugos tiekėją ir kokiu atveju kurį? Tai gana sudėtingas klausimas, o vienareikšmiško atsakymo nėra. Todėl vertinti kelių debesų teikėjų naudas siūlyčiau pradėti nuo turimos kompetencijos bei investicijų poreikio, siekiant reikiamą kompetenciją išsiugdyti. Taip pat automatizavimo, integracijos su naudojamais IT sprendimų įrankiais, kurie gali palengvinti ir automatizuoti migravimo ir diegimo darbus. Ne paskutinėje vietoje turėtų būti ir jau minėti ekonominiai skaičiavimai, kurie leis priimti sprendimą, kuris debesijos paslaugų teikėjas jūsų konkrečiu atveju būtų geriausias sprendimas. Būtent dėl šios priežasties įmonėms geriausiai galės talkinti debesijos ekspertai, kurie ne tik įvertins geriausias debesijos platformas konkrečiai bendrovei, bet ir padės įvertinti visus kitus minėtus aspektus“, – apibendrina L. Pečiūra

Pagrindinė „Crayon“ būstinė yra Norvegijoje, Osle, bet kompanija nuolat plečiasi ir šiuo metu turi 50 biurų 35 šalyse. Kompanija „Crayon“ jau įžengė į Vidurio Europos rinką, o biurai sėkmingai atidaryti ir Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Rusijoje bei Baltijos šalyse. Bendrovėje šiuo metu dirba virš 2 tūkst. darbuotojų daugiau nei 35 skirtingų šalių. Kompanija yra listinguojama Oslo vertybinių akcijų biržoje.   

Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR
Nematoma pandemijos padarinių pusė: verslai masiškai nuo vieno debesies pereina prie kelių