„Luminor“ perspėja: „Juodąjį penktadienį“ ir prieš Kalėdas – netikrų el. parduotuvių bumas

Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ir didesnėmis nuolaidomis arba tik siuntimo išlaidomis ir iš nieko neįtariančių pirkėjų išvilioja kredito kortelių duomenis bei pinigus.

„Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, o ir apgavikams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra paprasta ir nereikalauja ypatingų žinių. Internetinė svetainė kartais net nereikalinga – prekyba, masinant pirkėjus milžiniškomis nuolaidomis, vyksta socialiniuose tinkluose. Todėl pigesnių prekių internete ieškantys pirkėjai turi būti atidūs kiekviename žingsnyje ir kritiškai vertinti menkiau žinomas ar neseniai registruotas parduotuves, ypač bandančias apsukti galvą nuolaidomis. Pavojaus signalas prieš akis turėtų užsidegti iškart, jei matote 600 Eur įprastai kainuojantį laikrodį, telefoną ar planšetę, kuris vienoje svetainėje parduodamas už 100 Eur“, – sako Tomas Martinkėnas, „Luminor“ Informacinio saugumo vadovas Baltijos šalims.

Pasak jo, netikros parduotuvės internete egzistuoja visais metų laikais, tačiau jų ypač pagausėja prieš didžiąsias žiemos šventes. Tai susiję su tuo, kad pirkėjai skuba greitai ir už mažesnę kainą apsirūpinti dovanomis, o per skubėjimą gyventojai tampa mažiau atsparūs apgavikų vilionėms.

Per pastarąjį mėnesį į banką kreipėsi 25 klientai, kurie įtarė pervedę pinigus arba suvedę kredito kortelės duomenis netikrose svetainėse. Vidutiniai nuostoliai sumokėjus už prekes neegzistuojančioje parduotuvėje siekia 100 Eur. Nuostoliai gali būti ir didesni, kai pirkėjas apgavikams perduoda kredito kortelės duomenis ir ilgą laiką nepastebi jo vardu sukčių atliekamų operacijų.

Kaip apsisaugoti?

„Jei perkate iš mažiau žinomos parduotuvės internete, vieno vardiklio įsitikinti parduotuvės tikrumu nebeužtenka. Sukčiai išmoko klonuoti saugumą žyminčius sertifikatus „Verified by Visa“ ir „Mastercard SecureCode“. Gudresni prie internetinės parduotuvės internetinio adreso priduria saugumą imituojančią spynelės ikonėlę. Atskirti patikimą pardavėją nuo rizikingo tapo tikrai sudėtinga. Todėl rekomenduoju prieš apsiperkant nežinomoje parduotuvėje įvertinti kuo daugiau internete prieinamos informacijos ir ją vertinti kritiškai. Jei manote, kad už prekes pervedėte pinigus sukčiams arba jiems perdavėte kredito kortelės duomenis – kuo greičiau praneškite bankui ir Policijai“, – pataria „Luminor“ Informacinio saugumo vadovas Baltijos šalims.

Požymiai, kad interneto parduotuvė gali būti netikra:

  • Siūlomos milžiniškos nuolaidos, kurios sufleruoja „per daug gerai, kad būtų tiesa“
  • Svetainė neveikia sklandžiai: neveikiančios nuorodos, mygtukai, svetainė „meta“ klaidas
  • Nėra nurodytų kontaktų arba jais naudojantis nepavyksta susisiekti
  • Neseniai užregistruotas parduotuvės adresas internete . Sukūrimo datą galite pasitikrinti, pavyzdžiui, www.whois.net
  • Nuorodą į parduotuvę netikėtai gavote internetu iš draugo ar pažįstamo, kuris primygtinai siūlo joje apsilankyti
  • Guglinant nėra informacijos apie parduotuvę kituose šaltiniuose arba jie atrodo nepatikimi

 Bendra rekomendacija – turėkite atskirą mokėjimo kortelę pirkimams internetu ir joje laikyti tik reikiamą apsipirkti sumą. Tokiu atveju net ir apsigavus, nusikaltėliai nealės padaryti ženklios žalos.

Pranešimą paskelbė: Aleksas Rozentalis, UAB „Publicum“