Kas yra kriptovaliuta?

Virtualios valiutos, arba kitaip – kriptovaliutos – tampa vis populiaresnės ir sulaukia daugiau žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio. Tai skaitmeninė, tik interneto erdvėje paplitusi ir naudojama valiuta. Ji leidžia mokėjimus atlikti anonimiškai, nereikia bankų ir kitų tarpininkų. Ši valiuta neturi fizinių ekvivalentų – banknotų ir monetų. Kriptovaliutų vertė kinta priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos rinkoje.

Istorija

Apie virtualiąsias valiutas pasaulis sužinojo 2009 metais. Pirmuosius virtualiuosius pinigus, pavadintus bitkoinais (angl. Bitcoin), sukūrė Satoshi Nakamoto, vėliau paslaptingai pradingęs iš interneto erdvės. Tiesa, nėra aišku, ar tai buvo tikrasis bitkoinų kūrėjo vardas. Veikiausiai tai tik slapyvardis. Manoma, kad kuriant virtualią valiutą galėjo dalyvauti ir daugiau žmonių. Pats kūrėjas turėjo apie milijoną bitkoinų: jų vertė šių dienų rinkoje siekia apie 5 mln. JAV dolerių.

Atsiradus kriptovaliutoms, visiškai pakito žmonių požiūris į iki tol rinkoje buvusias tradicines valiutas. Nors jau kurį laiką egzistuoja elektroniniai pinigai, virtuali valiuta dar labiau pakeitė požiūrį į pinigus. Tiesa, ir iki atsirandant elektroninei bankininkystei, rinkoje egzistavo popieriniai pinigai ir monetos, o elektroniniai pinigai vertinti skeptiškai.

Šiandien rinkoje egzistuojančios kriptovaliutos

Virtualios valiutos populiarėja ypač sparčiai. Šiandien jų priskaičiuojama net per 2,4 tūkstančio rūšių. Populiariausios virtualiosios valiutos vardą pelnė plačiausiai žinomi bitkoinai. Kitos ypač populiarios valiutos – tai „Litecoin“ (LTC), „Ethereum“ (ETH), „Zcash“ (ZEC), „Dash“, „Ripple“ (XRP), „Monero“ (XMR).[1] „Ethereum“ virtualioji valiuta yra antra pagal populiarumą, vienas jos vienetas šiuo kainuoja apie 240 eurų.[2]

Kaip įsigyti bitkoinų?

Kadangi kriptovaliutos yra neapčiuopiamos kaip realūs pinigai, sudėtinga jų įsigyti. Vos atsiradus bitkoinams, jų įsigyti buvo galima taip vadinamuoju kasinėjimu (angl. mining). Bitkoinų kūrėjas sistemoje užkodavo apie 21 mln. bitkoinų. Norint gauti virtualios valiutos, kompiuteriu reikia spręsti lygtis, atlikti kitas ypač sudėtingas matematines užduotis. Nuolat didėja ne tik bandančiųjų „atkasti“ valiutą skaičius, bet sunkėja ir užduotys, todėl šis būdas tapo nebepopuliarus ir neefektyvus. Vos vienam bitkoinui atkuoduoti reikia milžiniškų kompiuterio išteklių bei ypač daug laiko. Kitas, kur kas paprastesnis būdas – bitkoinų tiesiog nusipirkti.

Kuo ypatingi bitkoinai?

Kaip jau minėta, pati žinomiausia kriptovaliuta yra bitkoninai. Ši valiuta neturi popierinių analogų, taip pat nėra vienos ją administruojančios centrinės institucijos. ES bitkoninai nėra įteisinti, jie nepripažįstami kaip tradicinė valiuta. Tačiau atsiskaityti šia virtualiąja valiuta Bendrijoje galima. Visa „monetarinė politika“ yra palaikoma tam tikrų kruopščiai suprogramuotų algoritmų. Kriptovaliutos veikimo principas paremtas taip vadinamuoju P2P modeliu. P2P (angl. peer-to-peer) yra tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Tai yra priešingybė kliento-serverio modeliui. Gryname P2P tinkle nėra kliento ir serverio sąvokų – susijungę vartotojai yra lygiaverčiai, t. y. kiekvienas veikia ir kaip klientas, ir kaip serveris.[3] Vietoj banknotų, monetų vartotojai gauna tik „skaičių eilutes“, kurioms suteikiama vienokia ar kitokia vertė. Taigi tai yra skaitmeninė valiuta, su tradiciniais pinigais neturinti beveik nieko bendra.

Statistika

Akivaizdu, kad į kriptovaliutas yra nusitaikę investuotojai. 2013 m. pradžioje vienas „Bitcoin“ valiutos vienetas kainavo 15 dolerių, o 2013-ųjų balandį vienas virtualus pinigas jau buvo vertas 179 dolerių. Jau tuomet rinkoje bendra šios valiutos vertė buvo apie 2 mln. dolerių. Būtent didelis investuotojų susidomėjimas ir galėjo padidinti valiutų kainą ir vertę.

2015 m. duomenimis, kriptovaliutomis naudojosi apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Manoma, kad plačiai virtualiosios valiutos bus naudojamos 2030 metais.[4]

2017 m. lapkričio pradžioje 1 bitkoinas kainavo  apie 5000 eurų. Bitkoinų kaina auga ypač sparčiai: prieš metus rinkoje vienas šios virtualios valiutos vienetas kainavo 600 eurų. Fiksuojama, kad bitkoinų vertė per pastarąjį penkmetį padidėjo net 657 kartus.[5]

Tamsioji kriptovaliutų naudojimo pusė

Atsiradus kriptovaliutoms, imta intensyviai diskutuoti ir apie neigiamus jų aspektus. Kriptovaliutos paskatino įvairių nelegalių verslų internete paplitimą. Pavyzdžiui, pasinaudojus šiomis valiutomis, internete galima įsigyti narkotikų, ginklų ir pan. Viena žinomiausių platformų, kur kriptovaliutas buvo galima iškeisti į realias prekes (daugiausia – narkotikus) – tai interneto turgus „Šilko kelias“. Kadangi kriptovaliutomis atsiskaitoma anonimiškai, labai sudėtinga kontroliuoti tiek narkotikų pardavėjus, tiek ir pirkėjus.

Dar vienas neigiamas aspektas – disponuojantys šia valiuta dažnai slepia mokesčius, gauna nelegalias pajamas, atlieka „nešvarius“ sandorius, todėl daro žalą ekonomikai. Todėl virtualiosios valiutos sulaukia vis daugiau teisėsaugos dėmesio, nors dažnai nusikaltėlių paieška prilygta vėjo gaudymui laukuose. Kriptovaliutų naudojimą skeptiškai vertina ir Lietuvos ekonomistai:

Turint omenyje tai, kad kriptovaliutų rinkoje atsiranda kasdien, taip pat kasdien šios valiutos ir baigia savo egzistenciją, investicijos gali būti rizikingos. Todėl investuoti galima į bitkoinus ir kelias kitas populiariausias kriptovaliutas, tačiau ne į tas, kurių vertė nesiekia nė 1 JAV dolerio. Investavimo riziką padidina tai, kad kriptovaliutos neturi realios vertės, jų vertė nedidėja augant ekonomikai, todėl sunku prognozuoti, kaip artimiausiu metu pakis virtualiųjų valiutų vertė. Daugiau apie investicijas į kriptovaliutas – čia:

Kriptovaliutų privalumai:

• Alternatyva tradicinei valiutai.
• Minimalūs mokesčiai, lyginant su užsienio kreditinių kortelių mokesčiais el. bankininkystės sistemoje.
• Kriptovaliutomis už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti ir populiariuose tinklalapiuose, pavyzdžiui, „Wordpress“ platformoje, jas priima „Reddit“ ir kt.
• Ateityje pavedimai atsiskaitant kriptovaliutomis taps saugesni ir dar greitesni.

Kriptovaliutų trūkumai:

• Neaiškus teisinis statusas.
• Valiuta nėra tinkamai reglamentuota, todėl atsiskaitant šia valiuta gali būti pažeidžiami įstatymai.
• Kol kas nedidelė vartotojų apsauga – galima nesunkiai pasisavinti sąskaitos turinį.
• Sunku atsidaryti sąskaitą.
• Kol kas sunku valdyti visas su kriptovaliutomis susijusias rizikas.

Save