Aukštas išsilavinimas – aukšta įtampa? Tyrimas atskleidžia, kas labiausiai slegia Lietuvos profesionalus

Atrodytų, sėkmė turėtų įkvėpti, tačiau tyrimas rodo – ji vis dažniau tampa emociniu išbandymu. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas ir kuo didesnės jo ambicijos, tuo sunkiau išlaikyti vidinę ramybę. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, šiandien darbas daugeliui yra ne tik būdas save realizuoti. Tai ir erdvė, kur žmonės mokosi pasirūpinti savimi.

„Darbas yra vienas didžiausių streso šaltinių mūsų gyvenime, o jautriausiai į tai reaguoja aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai ir didmiesčių gyventojai. Tai atspindi nuolat didėjančius lūkesčius, konkurenciją ir spartų profesinį gyvenimo tempą, o kartu siunčia aiškią žinutę – darbdavių atsakomybė yra ne tik pastebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs ir palaikomi“, – teigia J. Markeliūnė.

Organizacijos „Visi Psichologai“ užsakymu, tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktas sociologinis tyrimas atskleidė ryškų atotrūkį tarp skirtingų visuomenės grupių patiriamo streso lygio ir požiūrio į psichologinę pagalbą. Tyrimas rodo, kad moterys ir jaunesni respondentai statistiškai dažniau nurodo jaučiantys įtampą, nerimą ar didesnį stresą. Tokią tendenciją atsispindi ir jų atvirume ieškoti pagalbos: būtent moterys ir jaunesni žmonės dažniau mano, kad susidūrus su sunkumais būtų tikslinga kreiptis į psichologą.

„Jų požiūris į psichologines problemas yra kitoks nei vyresnių kartų. Jaunimas jaučiasi mažiau stigmatizuojamas, kai ieško pagalbos, o moterys dažnai būna labiau linkusios atvirai kalbėtis apie savo savijautą. Tai yra aiškus signalas darbdaviams, kad, norint išlaikyti talentus ir kurti sveiką darbo aplinką, reikia atsižvelgti į šių darbuotojų poreikius ir puoselėti atvirumo kultūrą. Kartu destigmatizuoti emocinės gerovės temą, kad ir visos kitos darbuotojų grupės jaustųsi drąsiau tiek kalbėti apie savo emocijas, tiek turėtų įrankius jas atpažinti ir naviguoti. Galų gale – leistų sau jas išjausti. Slopinamos emocijos deja dažniausiai prasiveržia skaudžiausiai“, – paaiškina „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.

Pastebimas ir ryškus kartų požiūrio į asmeninę gerovę skirtumas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad Z ir tūkstantmečio kartų atstovai vis aktyviau teikia prioritetą savo emocinei bei fizinei sveikatai. Tai atskleidžia konsultacijų bendrovės McKinsey, „Future of Wellness Survey“  2025 m. tyrimo išvados. Pavyzdžiui, JAV beveik 30 proc. šių jaunųjų kartų atstovų nurodo per pastaruosius metus pradėję skirti gerovei (angl. wellness) žymiai daugiau dėmesio, o tarp vyresnių kartų šis pokytis siekia 23 proc. Tokį prioritetų poslinkį galima sieti su dviem pagrindiniais veiksniais: patys jauni žmonės dažniau nei vyresni pripažįsta, kad patiria  aukštesnį perdegimo lygį, o kartu jie yra imlesni socialinių tinklų turiniui, kuris aktyviai skatina rūpintis savimi ir investuoti į su gerove susijusius produktus bei paslaugas.

Pasak J. Markeliūnės, jaunimas ir moterys yra atviresni kalbėti apie psichikos sveikatą, todėl aktyviau ieško pagalbos. Tyrimas parodė, kad jie noriai naudotųsi darbdavio siūlomomis nemokamomis psichologo konsultacijomis. Būtent todėl rūpestis darbuotojų emocine sveikata tampa įrankiu darbdaviams, padedančiu išlaikyti talentus ir kurti sveiką darbo aplinką. Todėl „Telia“ veikia vidinė „Gerovės ambasadorių“ programa. Tai specialiai apmokyti kolegos, kurie tampa pirmąja stotele darbuotojams, norintiems konfidencialiai pasikalbėti apie kylančius sunkumus. Ši programa padeda kurti atvirą ir palaikančią aplinką, skatinant rūpintis vieni kitais ir laiku užkirsti kelią perdegimui.

„Kolegų tikslas – atvirai kalbėti apie emocinę gerovę darbe ir mažinti su ja susijusį stigmatizavimą. Juk visi puikiai suprantame, kad posakis „palikite namų problemas namie, o darbe susikoncentruokite į darbą“ skamba gražiai, bet realybėje taip neveikia. Emocijos lydi mus visur – jos daro įtaką mūsų sprendimams, santykiams ir rezultatams. Tyrimai patvirtina: net iki 50 % sėkmės darbe lemia gebėjimas atpažinti ir valdyti emocijas – tiek savo, tiek kitų“, – sako J. Markeliūnė.

Psichologė: kaip atpažinti, kad perdegėte

Geštalto psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pritaria, kad darbas yra vienas didžiausių stresorių, tačiau pabrėžia, kad įtampą kursto ir platesnis kontekstas – pasaulio nestabilumas, karas, asmeniniai iššūkiai. „Daugelis gyvename nuolatiniame strese. Didžiuliai darbo krūviai, sėdimas darbas, prasta mityba ir vienišumo jausmas daugeliui kelia įtampą“, – teigia ji.

Psichologė įvardija pirmuosius perdegimo signalus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. „Kai jau ne pirmą pirmadienį atsikeliate sunkiai ir su prasta savijauta, nors savaitgalį ilsėjotės, reiktų patyrinėti kodėl. Dažnai perdegimas prasideda fiziniais simptomais – galvos ar skrandžio skausmu, pykinimu, miego ar apetito sutrikimais. Vėliau seka emociniai pokyčiai: padidėjęs jautrumas, irzlumas arba visiška apatija“, – aiškina B. Kaleckaitė. Anot jos, pagalbos verta ieškoti, jei tokia būsena tęsiasi ilgiau nei mėnesį. Pirmiausia – pasikalbėti su artimaisiais, o jei tai nepadeda – kreiptis į specialistus.

Kalbėdama apie pagalbą darbovietėje, B. Kaleckaitė pabrėžia, kad paviršutiniškų sprendimų neužtenka. „Neveikia įmonių užsakomi streso valdymo mokymai, jei tuo pat metu nemažėja darbo krūviai, nuolat vyksta pokyčiai ir pridedami nauji projektai“, – teigia psichoterapeutė.

Pasak jos, svarbiausia, kad vadovai imtųsi realių veiksmų: Būtina peržiūrėti darbuotojų darbo krūvius, klausti jų pačių, kaip jie planuoja darbus ir ilsisi, skatinti kultūrą, kurioje žmonės dalintųsi ne tik rezultatais, bet ir laisvalaikio įspūdžiais. Nors, pasak jos, požiūris į psichologo pagalbą per dešimtmetį smarkiai pasikeitė į gerąją pusę, B. Kaleckaitė pabrėžia ir asmeninės atsakomybės svarbą.

„Kiekvienas žmogus ir pats turi savimi pasirūpinti. Svarbu stebėti savo būseną ir, kai neveikia savipagalbos priemonės, ieškoti pagalbos aplink“, – sako psichoterapeutė.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB „Publicum”