Finansavimo pritraukimas, inovacijų diegimas ir vystymas, eksporto plėtra ar socialinio verslo pradžia – tai tik keletas Lietuvos verslams aktualių klausimų. Atsakymus į juos padės rasti Inovacijų agentūros ekspertai, gegužės ir birželio mėnesiais verslų lauksiantys nemokamų konsultacijų metu. Šios Inovacijų agentūros ekspertų konsultacijos skirtos jau pažengusiems, tačiau naujų galimybių ieškantiems verslams. Tai – tęstinių pastangų suteikti Lietuvos įmonėms ir startuoliams reikšmingų, augti padedančių ekspertinių žinių dalis. Gegužės 19 d. ir 26 d., birželio 2 d. ir 9 d. gyvai Inovacijų agentūroje arba internetu vyksiančios konsultacijos padės įmonėms pagilinti jau turimas žinias ir gauti išsamesnės informacijos dominančiomis temomis. „Šiandieninė verslo aplinka yra kompleksiška, o verslininkams gali būti nelengva sekti naujausią informaciją, nepasiklysti…

Sparčiai augantis institucinių investuotojų dėmesys, DeFi sektoriaus plėtra ir didėjantis susidomėjimas stabilios vertės kriptovaliutomis – trys temos, apie kurias šiuo metu kriptovaliutų sektoriuje kalbama daugiausiai, sostinėje vykusiame renginyje „CryptoTalks“ teigė Thomas Gregory, didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ „Fiat“ paslaugų padalinio vadovas. Jo teigimu, kriptovaliutų sektorius šiandien vystosi itin sparčiai, o skaitmeninio turto ekosistema žengia į brandesnį vystymosi etapą – daugelyje pasaulio šalių kriptovaliutų sektorius vis dažniau suvokiamas kaip neatsiejama finansų rinkos dalis. T. Gregory pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu ne tik sekti rinkos tendencijas, bet ir gebėti prie jų greitai prisitaikyti, mat pusmetis kriptovaliutų pasaulyje gali prilygti keliems metams tradicinėje finansų sistemoje. Įvardijo tris „karščiausias“ temas sektoriuje „Pirmiausia –…

Nepaisant pasaulio bendruomenėje juntamo karo nuovargio, „Telia“ tęsia paramą Ukrainai. Balandžio pabaigoje bendrovė perdavė beveik 2200 vienetų įvairios tinklo ir komunikacijos įrangos, kuri skirta atstatyti karo metu sugriautą Ukrainos skaitmeninę infrastruktūrą. Ši technologinė parama ypač reikšminga atstatant kompiuterinius tinklus valstybinėse įstaigose ir užtikrinant interneto prieigą vietovėse, taip padedant bendruomenėms atkurti ryšį su išoriniu pasauliu. „Ukrainos žmonėms šiandien reikalinga įvairiapusė pagalba – ne tik ginklai, bet ir technologijos, kurios padeda išsaugoti civilizuotą kasdienybę karo sąlygomis. Mūsų perduodama įranga suteikia galimybę vaikams mokytis nuotoliniu būdu, pacientams gauti telemedicinos konsultacijas, o šeimoms – palaikyti ryšį su artimaisiais. Šie dalykai, kurie taikos metu atrodo savaime suprantami, karo zonoje tampa gyvybiškai svarbūs, nes primena, kad…

Pašto rinka Lietuvoje išgyvena spartų virsmą. Siuntiniai tampa pagrindiniu srauto šaltiniu, e. prekyba stiprėja, o popieriniai laiškai traukiasi. Valstybė tuo metu už 2021–2022 m. laikotarpį yra skyrusi apie 7 mln. eurų universaliajai pašto paslaugai finansuoti – nors ši 2024 m. sudarė vos 6,3 proc. rinkos. Ar dabartinis modelis išliks tvarus, kai sektorius vis labiau atveriamas konkurencijai? Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje išsiunčiamų popierinių laiškų sumažėjo beveik perpus – nuo 46,5 mln. 2021 m. iki 29 mln. 2024 m. Paslaugų struktūrą iš esmės keičia spartėjanti skaitmenizacija, auganti e. prekyba ir galimybė bendrai naudotis infrastruktūra. Apie šiuos pokyčius diskutuota RRT surengtoje konferencijoje „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities…

Gegužės pradžioje Vilnius buvo technologinės pažangos sostinė – Inovacijų agentūra į „Vilnius SpaceDays 2025“ renginį subūrė Europos kosmoso industrijos atstovus ir politikos formuotojus, kurie aptarė sektoriaus aktualijas, svarbiausias technologijas, misijas bei programas. Ypatingas dėmesys konferencijoje šiemet skirtas Italijos pasiekimams kosmoso srityje ir Lietuvos bendradarbiavimo su šia šalimi galimybėms.  Jau trečią kartą organizuotos konferencijos metu tarptautiniai ekspertai, verslo lyderiai ir inovacijų kūrėjai analizavo šiandieninius kosmoso pramonės iššūkius bei ateities kryptis, dalinosi žiniomis ir patirtimi, ieškojo naujų bendradarbiavimo galimybių.  „Didėjanti kosmoso industrijos svarba Lietuvos inovacijų kūrėjams ir šalies ekonomikai atveria naujas galimybes. Sparčiai augantis mūsų kosmoso sektorius, kuriam impulsą suteikė Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje (EKA), jau demonstruoja rezultatus – lietuviai leidžia…

Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni. Deja, panašu, kad inžinierių Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau trūks. Nors pernai inžinerines studijas mūsų šalyje pasirinko daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad patenkintų sparčiai modernėjančios pramonės poreikius. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad šioje srityje būtini pokyčiai. „Vaikų ir jaunimo susidomėjimas tiksliaisiais mokslais vis dar pernelyg menkas, o profiliavimo sistema mokyklose neskatina jaunimo rinktis technologines specialybes. Siekiant proveržio šioje srityje, būtinas ir politinis sprendimas…

Europos kosmoso agentūros (EKA) verslo inkubatorius Lietuvoje („ESA BIC Lithuania“), veikiantis aukštųjų technologijų įmonėms augti padedančiame Visorių informacinių technologijų parke (VITP), ką tik savo inkubavimo programoje išleido pirmąjį startuolį. Juo tapo bendrovė „Sensmetry“, jau spėjusi įsitvirtinti tarptautinėje kosmoso rinkoje ir pademonstravusi, kad Lietuvos technologijų įmonės per palyginti trumpą laikotarpį gali tapti pilnaverčiais tarptautinės kosmoso industrijos dalyviais.  „Sensmetry“ skinasi kelią į tarptautines kosmoso rinkas „Sensmetry“ kuria inovatyvius sistemų inžinerijos sprendimus, taikomus modeliuoti ir valdyti sudėtingas sistemas kosmoso, automobilių, telekomunikacijos ir kitose srityse. Įmonės sukurto įrankio pagalba kompleksiškiausios sistemos gali būti aprašomos programos tipo kodu, tokiu būdu užtikrinant, jog jas patogiai perskaitys ir supras tiek specialistai, tiek ir specialistų naudojama programinė įranga.…

Kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ tyrėjų atliktas mobiliųjų telefonų naršyklių tyrimas rodo, kad „Google Chrome“ yra daugiausiai informacijos apie naudotoją renkanti naršyklė. Visgi ji nesidalija duomenimis su trečiosiomis šalimis, o trečdalis analizuotų mobiliųjų naršyklių, tokių kaip „Bing“, „Pi Browser“ ir „Opera“, naudojo duomenis perduoda. Tyrėjai pasirinko analizuoti 10 populiariausių mobiliųjų interneto naršyklių programėlių JAV. Matyti, kad „Chrome“ mobilioji programėlė renka daugiausiai naudotojo asmeninės informacijos. Ji renka tokius duomenis kaip kontaktinę informaciją (telefono numeris, el. pašto ar fizinis adresas), finansinė informacija, buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos istorija, naudotojo turinys (gali būti nuotraukos, vaizdo įrašai, garso įrašai ir kiti duomenys), naudojimo duomenys, atpažinimo informacija (įrenginio ID, naudotojo ID ar IP adresas), įvairūs kiti…

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis  Šiuo metu pasaulyje dirbtinio intelekto (toliau – DI) tema yra viena aktualiausių, kai kalbama apie įrankius, padedančius įvykdyti įvairias darbines užduotis įvairiose profesinėse veiklose – įskaitant ir teisę, kur DI jau taikomas analizuojant dokumentus ar generuojant tekstus, tačiau vis dar daro klaidų ir nėra pakankamai tikslus, kad galėtų veikti be žmogaus priežiūros.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neseniai paskelbė svarbią naujovę – baudžiamosiose bylose teikiamuose kasaciniuose skunduose – privaloma atskleisti, jei dokumento rengimui buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.  Teismo rekomendacijose nurodoma, kad kai kasaciniam teismui teikiamas kasacinis skundas ar jo dalis rengiami naudojantis generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais, toks faktas turėtų būti išviešinamas dokumento pradžioje…

Vilniuje jau ketvirtą kartą vyko gynybos sektoriaus lyderius, inovacijų kūrėjus bei politikos formuotojus subūrusi tarptautinė saugumo ir gynybos konferencija „Baltic MiltechSummit“. Inovacijų agentūros ir Gynybos resursų agentūros organizuoto renginio metu ne tik aptartos naujausios gynybos technologijų tendencijos bei iššūkiai, bet ir žengti svarbūs žingsniai, kurie padės sustiprinti Lietuvos gynybos sektorių.  Gynybos sektoriui – naujas postūmis  Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijų inicijuotoje konferencijoje šiemet sukvietė daugiau nei 1000 dalyvių ir virš 200 gynybos bei saugumo įmonių iš daugiau nei 30 šalių. Didžiausias dėmesys renginyje skirtas pokyčiams tarptautinėje gynybos politikoje ir technologinėje aplinkoje, gynybos inovacijų skatinimo bei finansavimo temoms, didėjančiai kosmoso technologijų svarbai ir kibernetinio saugumo grėsmėms.  „Gynybos inovacijų vystymas…