Šie dirbtinio intelekto triukai gali atverti duris į darbo pokalbį – ar verta rizikuoti?

Noras gauti trokštamą darbą skatina kandidatus ieškoti naujoviškų būdų išsiskirti. Vis daugiau žmonių darbo paieškoje pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) įrankius norėdami profesionaliau ir įtaigiau pristatyti save bei savo patirtį. Tokia strategija dažnai pasiteisina – tyrimai rodo, kad net 38 proc. darbdavių yra labiau linkę pakviesti į pokalbį kandidatus, kurie naudoja DI savo paraiškoms patobulinti. Tačiau atrankos specialistai įspėja: DI naudoti reikia apdairiai.

„Pasitaiko atvejų, kai apsukrūs kandidatai į CV įterpia baltą tekstą ar suprogramuoto kodo eilutę. Nors žmogus plika akimi tokio „patobulinimo“ nemato, tai apgauna automatizuotas atrankos sistemas, kurios tokį CV atrenka kaip atitinkantį kriterijus. Tokius atvejus jau pažįstame ir vertiname kaip sukčiavimą“, – sako Jolita Surgutanovienė, „Telia“ Personalo atrankų vadovė.

Tokios ir panašios atrankos specialistus klaidinančios praktikos lemia augantį darbdavių nepasitikėjimą. Karjeros platformos „Zety“ tyrimas rodo, kad net 42 proc. personalo ekspertų dirbtinio intelekto naudojimą atrankos procese laiko neetišku. Vis dėlto realybė kitokia – „Career Group Companies“ 2025 m. analizė atskleidžia, kad bent viename paraiškos etape DI jau pasitelkia daugiau nei 65 proc. kandidatų.

„Yra metodų, kurie balansuoja ant apgavystės ribos, tačiau yra ir tokių DI panaudojimo būdų, kurie padeda išryškinti tikruosius kandidato privalumus ir palengvina procesą abiems pusėms“, – aiškina J. Surgutanovienė. Privalumus įžvelgia daugelis darbdavių – „Zety“ duomenimis, net 38 proc. atrankos specialistų yra labiau linkę pakviesti į pokalbį tuos kandidatus, kurie DI naudoja savo paraiškoms patobulinti.

DI kaip karjeros treneris: technologijos padeda atsiskleisti

Anot J. Surgutanovienės, sėkminga karjera prasideda nuo autentiškumo – todėl net ir naudodami technologijas žmonės turėtų išlikti savimi, o DI pasitelkti kaip pagalbininką, padedantį geriau atskleisti savo stipriąsias puses. Jos teigimu, viena iš labiausiai sveikintinų DI taikymo formų darbo paieškoje yra atrankos pokalbio praktika. Tam kandidatai naudoja pokalbių simuliatorius, kurie veikia tarsi virtualūs karjeros treneriai: užduoda klausimus, vertina atsakymų logiką, toną, o jei naudojama kamera – net kūno kalbą ar žvilgsnio kryptį.

„Kandidatai tampa geriau pasiruošę, labiau pasitiki savimi ir išvengia streso. Tokia repeticija padeda suprasti, kokių klausimų galima tikėtis, kaip geriau struktūruoti mintis ar pateikti savo patirtį glaustai ir aiškiai“, – teigia „Telia“ Personalo atrankų vadovė. Visgi tokiose pratybose ji pataria ne išmokti atsakymus, o suprasti klausimų logiką, kad interviu metu galėtumėte reaguoti gyvai. Priešingu atveju dingsta natūralumas, o išgirdę repeticijoje negirdėtą klausimą kandidatai gali pasimesti.

Tarp autentiškumo ir algoritmo

Daug įmonių naudoja automatines kandidatų atrankos sistemas, kurios ieško tam tikrų raktažodžių. Todėl kandidatai su DI pagalba į savo paraiškas įterpia žodžius, kurie buvo panaudoti konkrečiame darbo skelbime. „Tai racionalus būdas prisitaikyti prie šiuolaikinės atrankos. Svarbu tik, kad raktažodžiai atitiktų jūsų realią patirtį. Jei tekstas tampa dirbtinis ar perpildytas, tiek žmonės, tiek algoritmai tai greitai pastebi“, – sako J. Surgutanovienė.

Kandidatai vis dažniau naudoja DI įrankius ir tam, kad sukurtų savo profesionalų portretą – nuotrauką, kuri atrodytų tvarkinga ir tinkama naudoti CV ar „LinkedIn“. DI įrankiai leidžia pakeisti foną, pašalinti nereikalingus objektus, sušvelninti odos netobulumus ar net pasiūlyti kūrybišką pozą. „Profesionali fotosesija ne visiems prieinama, todėl technologijų sugeneruota nuotrauka gali tapti gera alternatyva. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į kokybę – prastai sukurtas DI portretas lengvai atpažįstamas ir gali sudaryti dirbtinumo įspūdį“, – pastebi „Telia“ atstovė.

Dar viena plačiai paplitusi DI taikymo sritis – gyvenimo aprašymo kūrimas ar tobulinimas. DI įrankiai padeda sukurti aiškią struktūrą, taisyklingą kalbą, profesionalų toną. „Tai gali būti labai naudinga, ypač tiems, kuriems sunkiau sklandžiai išreikšti savo patirtį. Tačiau svarbu po to tekstą peržiūrėti, kad jis išliktų žmogiškas, atspindėtų tikrą jūsų patirtį ir neatrodytų pernelyg bendrinis“, – pažymi J. Surgutanovienė.

DI įrankiai vis dažniau naudojami ir profesiniam įvaizdžiui kurti, ypač „LinkedIn“ platformoje. Kandidatai kuria įrašus ar net visus komunikacijos planus, kurie padeda parodyti jų kompetencijas ir aktyvumą. „Geras pirmasis įspūdis tikrai gali padėti išsiskirti iš kitų, ypač kai pirmąjį atrankos etapą atlieka žmogus. Problema atsiranda tik tada, jei socialiniuose tinkluose formuojamas įvaizdis labai skiriasi nuo realios profesinės patirties“, – sako J. Surgutanovienė.

Pagalba virsta kauke: tamsioji DI pusė

Ekspertės teigimu, mokėti naudotis DI yra privalumas, bet technologijos atrankoje turėtų padėtų rasti tinkamiausius žmones, o ne apgauti sistemą: „mums svarbiausia skaidrumas, sąžiningumas ir augimas kartu, todėl patariame vengti metodų, kai technologijos kuria klaidinantį kandidatų įvaizdį“.

Kai kurie kandidatai DI prašo „sustiprinti“ jų patirtį ar aprašyti įgūdžius taip, kad jie skambėtų įspūdingiau. Tokie tekstai neretai peržengia ribą tarp išryškinimo ir iškraipymo.

„Pavyzdžiui, kad patirtis atrodytų reikšmingesnė, DI gali pridėti frazes apie vadovavimą ar projektų inicijavimą, nors iš tiesų kandidato atsakomybė buvo mažesnė. Kartais net sukuriamos įtikinamos istorijos apie neva įgyvendintus projektus, kurių nebuvo“, – pasakoja J. Surgutanovienė. Jos teigimu, tai rizikinga strategija – tokie neatitikimai išryškėja pokalbio metu, o prarastas pasitikėjimas dažnai reiškia, kad į tolesnius pokalbius kandidatas nebebus kviečiamas.

Apibendrindama J. Surgutanovienė sako, kad dirbtinio intelekto naudojimas darbo paieškoje – tarsi lazda su dviem galais. „Jeigu DI padeda žmogui geriau pamatyti ir išryškinti savo stiprybes, suformuluoti mintis aiškiau ar patraukliau pristatyti patirtį – tai tik privalumas. Tokie įrankiai gali suteikti pasitikėjimo, padėti susitvarkyti informaciją ir atrasti tai, ką pats kandidatas kartais pamiršta pabrėžti“, – sako ji.

Tačiau, anot jos, pavojus prasideda ten, kur DI pradedamas naudoti ne kaip pagalbininkas, o kaip kaukė. „Jeigu kandidatas „pagražina“ įgūdžius ar patirtį, kurios iš tiesų neturi, jis rizikuoja ne tik prarasti darbdavio pasitikėjimą, bet ir atsidurti situacijoje, kai negali atlikti darbo, į kurį pretendavo. Dirbtinis įvaizdis gal ir atrodo gražiai, bet realybėje gali smarkiai pakenkti savivertei, kai darbą gavęs žmogus negali pateisinti savo sukurto idealaus įvaizdžio“, – pabrėžia J. Surgutanovienė.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB „Publicum”