Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių nepertraukiamai stebėti krepšinio varžybų transliaciją. Vis dėlto, jei esame dideliame name ar sodyboje, ar jei būsto sienos itin storos – gali reikėti pasirūpinti papildoma įranga, kad internetas patalpose būtų paskirstytas tolygiai. Kokių veiksmų reikėtų imtis, pasakoja „Tele2“ produkto vadovas Linas Mocevičius. Modemas – kasdienis, beveik nebepastebimas įrenginys, užtikrinantis sklandų naudojimąsi bevieliu internetu. Jeigu internetas namie veikia puikiai, apie jo įrangos technines savybes net nesusimąstome. Vis dėlto, jei interneto ryšiu norime padengti kelių aukštų, didelius, netradicinio išplanavimo namus, gali kilti iššūkių. Tokiais atvejais sprendimai priimami atsižvelgiant į interneto padengiamą plotą, būsto…

Anot naujausių tyrimų, Lietuva – tarp pasaulio lyderių pagal dirbtinio intelekto įrankių naudojimą. Vis dėlto augantis technologijų naudojimas savaime dar nereiškia, kad esame žingsniu priekyje. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės, dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, dirbtinio intelekto (DI) proveržio šalyje nėra ne dėl idėjų trūkumo, o dėl koordinacijos stokos ir pernelyg atskiro skirtingų sektorių veikimo. Diskusijose apie startuolius, talentų ugdymą, švietimo ateitį ir DI potencialą vis dar neretai dominuoja kraštutinės žinutės – arba skubėsite prisitaikyti, arba būsite pakeisti. Anot prof. dr. A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, toks tonas ne stiprina visuomenės pasirengimą, o skatina atmetimo reakciją. „Pasisakymai, jog „arba dirbsite su robotais, arba vištas auginsite“, man atrodo stipriai…

Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Ypač daug elektromobilių skeptikų pernai pažadino sudegę automobilių dalijimosi įmonės „Spark“ elektromobiliai „Peugeot e-208“ ir „Volkswagen Up“.  Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“. Vien 2025 metais Lietuvoje kilo 845 transporto priemonių gaisrai. Tačiau elektromobilių gaisrų atvejai, nors ir nuskambėjo labai garsiai dėl nepaaiškinamos neapykantos jiems, – vienetiniai. Elektromobiliai dega dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dyzeliniai automobiliai Tiriant elektromobilių gaisrus, labai dažnai paaiškėja, kad ugnies šaltinis – tiesiog 12V elektros sistemos trumpasis jungimas arba salono kondicionieriaus ar…

Naujausias konsultacijų bendrovės „Deloitte“ tyrimas atskleidžia: maždaug 43 proc. vyrų ir tik 28 proc. moterų naudojasi generatyviniais dirbtinio intelekto (DI) įrankiais. Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų šis atotrūkis sumažės. Vis dėlto, tam reikės dar įveikti nemažai iššūkių, pavyzdžiui, suvokti, jog DI reikalingas ne tik dirbant technologijų sektoriuje, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai. Jau paminėto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad moterys mažiau nei vyrai tiki, jog DI platformų vystytojai užtikrins jų duomenų saugumą. Šis „technologijų pasitikėjimo atotrūkis“ gali trukdyti moterims reguliariai naudotis šia technologija ir visapusiškai dalyvauti naujos kartos DI programose, taip pat sulėtinti jų ateities sprendimus įsigyti generatyvinio DI produktus ir paslaugas. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kuriančios bendrovės „Omnisend“, kuri skiria…

Rytoj, balandžio 3-iąją, 5G ryšio technologija, švenčia 7 metų gimtadienį. 2019 metais pirmoji plačiai prieinamą 5G ryšį įjungė Pietų Korėja, o šis netrukus paplito visame pasaulyje. Per šį laiką naujos kartos ryšys iš esmės pakeitė mobiliųjų duomenų naudojimą – tai atsispindi ir Lietuvoje. Per pirmąjį ketvirtį vieno ryšio tiekėjo tinkle persiųsta net 202 mln. gigabaitų duomenų – tai prilygsta net 67 mln. HD kokybės filmų, kuriems peržiūrėti prireiktų daugiau kaip 15 tūkst. metų, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Mobiliųjų duomenų naudojimas pirmąjį šių metų ketvirtį skirtingose Lietuvos vietovėse augo nuo 20 iki beveik 60 procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tarp rekordiškai augusių vietovių – Akmenės (58,7 proc. duomenų…

Ar galėtumėt šiandien be telefono rasti kelią į vietą, kurioje niekada nebuvote? Klausimas paprastas, bet atsakymas vis dažniau gąsdina. Navigacijos programėlės mus išlaisvino nuo klaidžiojimo, tačiau kartu, panašu, atėmė kai ką svarbaus – gebėjimą patiems suprasti erdvę. Apie tai Vilniuje vykusioje paskaitoje kalbėjo brazilų architektas doc. dr. Gustavo Curcio, apsilankęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultete. Jis kviečia susimąstyti: technologijos ne tik padeda mums judėti – jos keičia tai, kaip mes matome pasaulį. „Mes prisimename, kad vykome iš taško A į tašką B, bet nebežinome, kaip ten patekome“, – sako jis. Pasak architekto, šiandien vis dažniau einame, važiuojame žvelgdami ne į aplinką, o į ekraną – sekame liniją…

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, teigimu, pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams. Vis dažniau kalbama ir apie skaitmeninių duomenų poveikį klimatui. Seni nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai ar planšetės dažnai organizacijose paliekami saugoti neatnaujinant jų programinės įrangos. Nors įrenginiai nenaudojami, jų atmintyje gali išlikti jautrūs įmonės duomenys, klientų informacija ar naršyklėse išsaugoti slaptažodžiai, kurie tampa prieinami, jei technika prarandama ar netinkamai išmetama. „Vienoje organizacijoje senas, spintoje ilgai dulkėjęs kompiuteris buvo pavogtas valytojos, kuri bandė jį parduoti. Įjungus kompiuterį, ekrane pasirodė darbuotojos vardas, todėl jai paskambino policija. Moteris iš pradžių manė,…

Šiuolaikinį žmogų ausinės lydi bene kiekviename žingsnyje: dirbant, sportuojant, keliaujant ar net ilsintis. Tyrimai rodo, kad daugelis europiečių su ausinėmis kasdien praleidžia bent 2–3 valandas, o dėl nuotolinio darbo ir padidėjusio skaitmeninių įrenginių naudojimo šis laikas neretai išauga ir iki 6–8 valandų per dieną. Augant ausinių naudojimui, kartu kyla ir klausimas, kaip išlaikyti balansą tarp patogumo, kokybiško garso ir sveikatos. Šiuos klausimus aptaria technologijų ekspertai, o savo patirtimi dalijasi ir muzikos prodiuseris Jonas Nainys-Jovani. Technologijų bendrovės „Samsung Electronics“ atstovai pastebi, kad šiandien ausinių naudojimas yra kur kas platesnis nei anksčiau. „Vartotojų lūkesčiai garsui šiandien yra gerokai aukštesni nei prieš kelerius metus. Dabar ausinės naudojamos ne tik muzikai klausytis, bet ir…

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) suteikė patikimo pranešėjo statusą VŠĮ „Vaikų linija“, kuri prisidės prie neteisėto ir pažeidžiančio nepilnamečių emocinę sveikatą, gerovę ir saugumą turinio internete šalinimo.  „Interneto platformose apstu neteisėto turinio, pažeidžiančio nepilnamečių psichiką ir saugumą. Patikimo pranešėjo statuso suteikimas daugiametę patirtį sukaupusiai „Vaikų linijai“ atliepia viešąjį interesą – saugoti nepilnamečius nuo žalingo turinio. Kartu tai bus reikšminga pagalba RRT taip pat atliekančiai „Švaraus interneto” funkciją, siekiančiai užtikrinti nuoseklią skaitmeninės erdvės priežiūrą ir saugesnę bei patikimesnę interneto aplinką visiems vartotojams“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.  „Vaikų linija“ patikimo pranešėjo statusą gavo 3 metams, nustatant kompetencijos sritį teikti pranešimus interneto platformoms dėl nepilnamečių apsaugos ir smurto kibernetinėje erdvėje pažeidimų.  …

Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe? 2026 m. kovo pabaigoje „Anthropic“ (kompanija, kurianti populiarųjį „Claude“ modelį) paskelbė naujausią DI ekonomikos indekso ataskaitą. Šis tyrimas, paremtas milijono pokalbių su DI analize, atskleidžia intriguojantį faktą: DI nėra stebuklinga lazdelė, kuri akimirksniu paverčia tave „superdarbuotoju“. Bendravimas su DI yra atskiras įgūdis, o tie, kurie jį tobulina, darbo rinkoje…