Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Šveicarijoje dirbančio „Swiss Post“ transporto departamento vadovo ir valdybos nario dr. Aurimo Vilkelio teigimu, ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje. Anot jo, pagrindinis pašto pranašumas išlieka ne pati tradicinė paslauga, o per dešimtmečius sukauptas gyventojų pasitikėjimas, platus tinklas ir infrastruktūra. Būtent tai, pasak eksperto, gali tapti pagrindu naujiems veiklos modeliams. „Paštas negali tikėtis, kad ir toliau išgyvens iš laiškų pristatymo. Tačiau jiems lieka pasitikėjimas, ryšys su klientais, jų pažinimas ir infrastruktūra. Visa tai gali tapti atspirtimi…

Praėję metai IT ir telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ tapo istoriniais: pajamos pirmą kartą perkopė pusės milijardo eurų kartelę, o EBITDA priartėjo prie 200 mln. eurų ribos. Šie pasiekimai tiesiogiai konvertuojasi į akcininkų grąžą – bendrovė gegužę ketina išmokėti rekordinius 81,6 mln. eurų dividendus. Daina Večkytė, „Telia Lietuva“ finansų vadovė, atvira: norint pasiekti etapą, kai tokios sumos išmokamos ne iš skolintų lėšų, o iš sugeneruoto pinigų srauto, teko suvaldyti 2022-ųjų krizės pamokas. Efektyvumą lemia ir nepatogūs sprendimai „Stebuklų finansuose nebūna. Stebime nuoseklų augimą visuose segmentuose: nuo IT paslaugų iki mobiliojo ryšio. Jeigu nuosekliai augini pajamas ir sugebi tiksliai suvaldyti sąnaudas, tavo EBITDA ir visas bendras pelningumas irgi didėja. Tai yra esminė…

Dirbtiniam intelektui (DI) vis sparčiau integruojantis į kasdienius įrenginius, televizorius iš pasyvaus turinio rodymo įrenginio tampa aktyviu namų ekosistemos dalyviu. Frankfurte vykusiame renginyje technologijų bendrovė „Samsung Electronics“ pristatė inovacijas, žyminčias naują televizorių evoliucijos etapą. Minėdama 20 metų lyderystę pasaulinėje rinkoje, bendrovė pademonstravo pažangius sprendimus – nuo „Micro RGB“ ekranų technologijos iki DI paremtų funkcijų, leidžiančių dar labiau personalizuoti žiūrėjimo patirtį. „Televizorius jau seniai nebėra tik įrenginys, skirtas žiūrėti tradicinę televiziją. Jis tampa namų technologijų centru, kuris jungia skirtingas patirtis – nuo įvairaus  turinio vartojimo iki išmaniųjų namų valdymo. Todėl televizorių inovacijos šiandien orientuotos ne tik į vaizdo kokybę, bet ir į visapusiškai sklandžią vartotojo patirtį“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė…

2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir aktyvų naudojimą. Tai rodo, kad lietuviai ypač greitai perpranta technologines naujoves ir jas sėkmingai pritaiko praktikoje. Tačiau ekspertų teigimu, šiandien itin svarbu neužmigti ant laurų ir neapsiriboti paviršutinišku DI naudojimu. Nors Lietuva jau dabar išsiskiria aukštu technologijų įsisavinimo tempu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT vadovo Viktoro Pūro teigimu, tikrąją technologinę lyderystę šiandien lemia gebėjimas kurti dirbtinio intelekto įrankius bei juos taikyti sprendžiant realias problemas. Jam antrina ir technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė. Jos teigimu, Lietuvoje vartotojai itin vertina DI funkcijas, integruotas į išmaniuosius įrenginius – aktyviai jomis domisi ir…

Kibernetinio saugumo grėsmės šiandien auga precedento neturinčiu tempu – organizacijos patiria beveik 70 proc. daugiau atakų nei prieš kelerius metus, o Europoje jų skaičius per metus išaugo apie 20 proc. Šios tendencijos vis stipriau paliečia ir paprastus gyventojus, todėl kibernetinis saugumas tampa itin opia visuomenės problema. Reaguodamas į šią kritinę situaciją, Kauno technologijos universitetas (KTU) vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą (KSKC), kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti. „Mūsų uždavinys yra ne tik analizuoti grėsmes, bet ir praktiškai kurti, testuoti bei diegti sprendimus, kurie padėtų prognozuoti, užkardyti ir valdyti šiandienos bei ateities kibernetinius iššūkius“, –…

Maratonas šiandien vis dažniau tampa ne profesionalių sportininkų tikslu, o asmeniniu iššūkiu, kuriam ryžtasi ir tie, kurie prieš kelerius metus apie 42 kilometrus nebūtų rimtai pagalvoję. Vieniems tai – noras patikrinti savo galimybių ribas, kitiems – būdas į kasdienybę įnešti daugiau judėjimo, disciplinos ir ilgainiui geresnės savijautos. Vis dėlto pirmąjį maratoną dažniausiai įveikia ne tas, kuris startuoja su daugiausia entuziazmo, o tas, kuris geba išlaikyti balansą tarp treniruočių, poilsio ir nuoseklumo. Daugkartinis Lietuvos čempionas ir profesionalus bėgikas Lukas Tarasevičius sako, kad pasiruošimas maratonui prasideda gerokai anksčiau nei prie starto linijos – o svarbiausia jame ne tik fizinis krūvis, bet ir gebėjimas laiku pristabdyti, priimti protingus sprendimus bei išvengti dažniausių klaidų.…

IT ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ tęsia investicijas į debesų kompiuterijos ir duomenų centrų infrastruktūrą. 2026 m. šių sričių atnaujinimui ir plėtrai planuojama skirti apie 2 mln. eurų. Aurimo Žlibino, „Telia“ verslo klientų vadovo, teigimu, šios investicijos padės sustiprinti klientams teikiamų IT sprendimų patikimumą. Strategines investicijas į debesijos sprendimus bendrovė vykdo nuo 2018 m. Kasmet joms skiria panašaus dydžio lėšas, o bendra investicijų suma per šį laikotarpį siekia apie 16 mln. eurų. Papildomai kasmet į klientinius IT projektus bendrovė investuoja apie 2 mln. eurų – jie taip pat veikia „Telia“ duomenų centruose Lietuvoje. Pasak Aurimo Žlibino, sprendimai, susiję su infrastruktūros patikimumu, pradėti diegti dar prieš pandemiją, reaguojant į augantį klientų poreikį…