G. Verbickaitė apie verslumo galimybės moksleiviams: jauni talentai galėtų sėkmingai klestėti Lietuvoje, tačiau tam reikia pokyčių

Šiandien jauni žmonės turi daugiau technologinių galimybių nei bet kada anksčiau – dirbtinio intelekto (DI) įrankiai leidžia generuoti idėjas ir kurti prototipus net neturint IT žinių, o mokyklos vis dažniau imasi iniciatyvų ugdyti antreprenerystės kompetencijas. Tačiau ar to pakanka, kad moksleiviai Lietuvoje drąsiai kurtų verslus?

„Situacija po truputį gerėja, tačiau tiek verslumo, tiek skaitmeninio raštingumo įgūdžių mokymas Lietuvos švietimo sistemoje dar nėra pakankamai išplėtotas. Nors ankstyvojo antreprenerystės ugdymo iniciatyvų daugėja, jų įgyvendinimas išlieka netolygus, o sisteminė integracija į nacionalinę ugdymo programą vis dar labai ribota.

Pavyzdžiui, konkrečiai į praktinį verslumo ugdymą orientuotos ir plačiausiai šalies mastu vykdomos NVO „Lietuvos Junior Achievement“ programos pasiekia išties puikius rezultatus, tačiau jose kasmet sudalyvauti pavyksta mažiau nei 10 proc. visų šalies moksleivių“, – sako „Unicorns Lithuania“ asociacijos vadovė Gintarė Verbickaitė.

Didžiausia kliūtis – baimė klysti

Anot G. Verbickaitės, viena iš esminių priežasčių, kodėl jaunuoliams sunku įgyvendinti idėjas, yra giliai įsišaknijusi mokyklinė kultūra, kurioje klaidos dažniau vertinamos kaip nesėkmės, o ne kaip mokymosi proceso dalis.

„Verslumo logikoje natūralu klysti ir bandyti iš naujo. Deja, šiandien daugelis moksleivių neturi saugios erdvės eksperimentuoti, todėl jų motyvacija slopsta dar mokyklos suole“, – pastebi ji.

Statistika tai tik patvirtina – vos apie 17 proc. Lietuvos gyventojų planuoja kurti savo verslą. G. Verbickaitė sako, kad situacija keistųsi, jei verslumo įgūdžių lavinimas vyktų nuosekliai – taip, kaip mokome matematikos ar kalbos nuo 1 iki 12 klasės. Tuomet moksleiviai įgytų reikalingų kompetencijų, kurios vėliau padėtų įgyvendinti verslo idėjas, pritraukti investuotojų ir klientų.

Kokias klaidas daro pradedantieji?

Neretai jauni žmonės į verslą žengia su dideliu entuziazmu, bet be aiškaus plano. Pasak „Unicorns Lithuania“ asociacijos vadovės, viena dažniausių klaidų – kurti produktą ar paslaugą, kurios niekam nereikia.

„Svarbu ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimas, rinka bei komanda. Prieš žengiant pirmą žingsnį būtina patikrinti, ar siūlomas sprendimas turi paklausą, atlikti konkurentų analizę, suplanuoti finansus“, – sako ji.

Kita dažnai pasitaikanti klaida – idėjos „užrakinimas stalčiuje“. Jauni kūrėjai neretai vengia kalbėti apie savo sumanymus, baiminasi, kad jie bus pavogti, tačiau tokiu būdu praranda galimybę gauti vertingą grįžtamąjį ryšį. Pasidalijimas idėja padeda atrasti partnerių, mentorių ar investuotojų.

Dar vienas iššūkis – netinkamai suformuotos komandos. Pasak G. Verbickaitės, jaunimas dažnai buriasi su draugais, tačiau pamiršta, kad verslui reikia įvairių kompetencijų. Stipriausios komandos yra tos, kuriose dera techniniai, kūrybiniai ir vadybiniai gebėjimai.

Įkvėpiantis pavyzdys – „Sintra“ istorija

Sėkmės istorijų Lietuvoje netrūksta. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – startuolis „Sintra“, kurio įkūrėjai dar būdami 15 ir 16 metų pradėjo veiklą garaže įkūrę marketingo agentūrą. Po kelių bandymų, nesėkmių ir įgytos patirties, jie sukūrė dirbtinio intelekto sprendimą, kuris šiemet pritraukė 17 mln. JAV dolerių investiciją – didžiausią ankstyvojo etapo investiciją Baltijos šalyse.

„Ši istorija parodo, kad drąsa klysti, mokytis iš klaidų ir bandyti dar kartą yra kertinis jauno verslininko įgūdis. Tokių istorijų reikšmė – ne tik investicijos ar sparčiai augantis verslas, bet ir tai, kad jos tampa įkvėpimu kitiems jauniems žmonėms, dar tik svarstantiems apie savo pirmąją idėją“, – pabrėžia G. Verbickaitė.

Konkurso „Solve for Tomorrow“ tikslas – skatinti kurti

Kad jaunimas dar mokykloje išmoktų kurti realius sprendimus, „Samsung“ jau penktus metus iš eilės organizuoja idėjų konkursą „Solve for Tomorrow“. Šių metų tema, įkvėpta artėjančių Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių, kviečia 9–12 klasių moksleivius burti komandas ir generuoti technologijomis paremtas idėjas, padėsiančias skatinti fizinį aktyvumą bei sportą paversti patrauklesniu visiems.

„Per visą projekto gyvavimo laikotarpį spėjome įsitikinti, kad moksleiviai, vedami smalsumo, iniciatyvumo ir noro prisidėti prie visuomeninės gerovės, geba kurti drąsias, originalias bei novatoriškas idėjas. Kai kurios jų, kaip antai 2024 m. konkurse dalyvavusios Vilniaus Žirmūnų gimnazijos komandos „REAL“, pristačiusios dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiančią mentorystės platformą „Progress“, netrukus išvys dienos šviesą – komandos idėja ne tik sulaukė mentoriaus palaikymo, bet ir greitu metu žada pasiekti rinką. Šiemet kviečiame moksleivius pasitelkti technologijas ir kūrybiškumą, kad fizinis aktyvumas taptų patrauklesnis ir įtraukesnis“, – sako programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Paraiškas moksleiviai gali teikti iki spalio 17 d., o nugalėtojų laukia 16 tūkst. eurų vertės prizinis fondas. Be piniginių prizų, laimėtojų komandos gaus „Samsung“ įrenginių, o konkurso metu su savo patirtimi dalinsis mentoriai iš sporto, inovacijų ir švietimo sektorių.

Pranešimą paskelbė: Meda Valackaitė, UAB „Publicum”