Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis: turime neatsilikti nuo skaitmeninės transformacijos

2022 m. lapkričio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis ir Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ atstovai lapkričio 28 d. posėdyje aptarė Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengtą studiją „Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2022“. Šiame dokumente pateikiami naujausi rodikliai ir metodai, kurie padės stebėti ir analizuoti skaitmeninės transformacijos lygį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES). Duomenys apie Lietuvos pramonės skaitmeninimą įgalins matyti šalies pramonės skaitmeninės transformacijos progresą, formuoti skaitmeninimą skatinančias paramos priemones.

„Atliktas didžiulis darbas, tikimės, kad suminis pramonės skaitmeninimo indeksas bus aktualus ir naudingas visoms su skaitmeninimu susijusioms suinteresuotoms šalims, taip pat ir ES šalims, kadangi jis parodo sritis, kuriose mes atsiliekame nuo ES ir kur yra poreikis susivienyti politikos formuotojams ir verslui“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Anot Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovo Povilo Bacevičiaus, „skaičiuojamas indeksas yra grįstas dviem skirtingomis dedamosiomis: pirmoji – pramonės skaitmeninimo indeksas, atsiliekantis rodiklis (angl. lagging indicator), kuris parodo faktinę Lietuvos poziciją lyginant su ES valstybėmis; antroji – pramonės skaitmeninimo lūkesčių indeksas, pirmaujantis rodiklis (angl. leading indicator), atspindintis Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčius verslo skaitmeninimo kontekste ir trumpojo laikotarpio plėtros tendencijas. Šio indekso turinys, teigė P. Bacevičius, padeda išsamiai stebėti ir analizuoti skaitmeninės transformacijos lygį Lietuvoje ir Europoje, taip pat prognozuoti trumpojo laikotarpio pokyčius šalyje.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas dokumentas rodo, kad skaitmeninę transformaciją įgalinanti aplinka šalyje šiuo metu vis dar nėra pakankamai išplėtota, o faktinis šalies pramonės skaitmeninės transformacijos lygis ES kontekste yra vidutiniškas. Viena iš sudedamųjų suminio indekso dalių „Pramonės skaitmeninimo indeksas“ parodo, kad šalis šiuo metu yra 16 vietoje iš 27 ES šalių.

Atlikta studija taip pat rodo, kad turime kuo ir pasidžiaugti, nes Lietuvos pramonė ES valstybes lenkia pagal debesų kompiuterijos, daiktų interneto bei dirbtinio intelekto sprendimų naudojimą. Tačiau šalies pramonė nuo ES valstybių pramonės atsilieka pagal tokias technologines sritis kaip didžiųjų duomenų analitika, 3D spausdinimas, robotika. Pagal pastarąją kategoriją mūsų šalis yra tik 20–22 vietoje tarp ES šalių. Gerus rezultatus Lietuva taip pat rodo tokiose srityse kaip vidinių procesų integracija ar integracija su tiekėjais / klientais, e. komercija.

„Tai yra vienas iš tų nedaugelio darbų, kuris gali turėti realią praktinę naudą. Indeksas leidžia analizuoti duomenis įvairiais pjūviais ir gali būti pritaikomas pagal kiekvieno poreikį“, – įžvalgomis apie studiją dalijosi Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys.

Skaitmeninė transformacija pasaulyje vyksta vis didesniais tempais, jau kalbama ne tik apie ketvirtąją, tačiau ir penktąją bei šeštąją pramonės revoliucijas. Skaitmeninimas keičia ne tik produktų gamybos procesus, bet ir esamų tiekimo grandinių principus, taip pat leidžia mažinti neigiamą poveikį supančiai aplinkai, o visa tai siejama su didesniu verslo konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis ir augančiu darbo užmokesčiu. 

 

Parengė Ekonomikos  komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. p.Irina.Jurksuviene@lrs.lt

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija