Psichologija padeda geriau suprasti žmogaus mintis, emocijas, elgesį ir santykius su kitais. Tai plati mokslo sritis, aktuali ne tik specialistams. Psichologijos principus vienaip ar kitaip pritaikome kasdien – priimdami sprendimus, spręsdami problemas, bendraudami, siekdami tikslų ar bandydami suprasti savo emocijas.
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau dėmesio sulaukia ir pozityvioji psichologija. Jos tikslas nėra apsimesti, kad problemų neegzistuoja, ar nuolat kartoti sau, kad viskas yra gerai. Pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus stiprybes, teigiamas emocijas, prasmingus santykius, pasitenkinimą gyvenimu ir kitus veiksnius, galinčius prisidėti prie gerovės.
Todėl žodis „pozityvu“ šiame kontekste gali reikšti ne dirbtinį optimizmą, o sąmoningą dėmesį tam, kas žmogui padeda kurti prasmingesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.
Kas yra psichologija?
Psichologija – mokslas, tiriantis žmogaus elgesį ir psichinius procesus. Ji apima daugybę sričių: emocijas, atmintį, mokymąsi, motyvaciją, asmenybę, santykius, sprendimų priėmimą ir žmogaus reakcijas į aplinką.
Kasdieniame gyvenime psichologija gali padėti geriau suprasti, kodėl tam tikrose situacijose reaguojame vienaip, o kitose – kitaip. Kodėl vienas komentaras mūsų beveik nepaveikia, o kitą prisimename visą dieną? Kodėl kartais esame motyvuoti veikti, o kartais net paprastos užduotys atrodo sudėtingos?
Ne į visus šiuos klausimus egzistuoja vienas universalus atsakymas. Žmogaus savijautą ir elgesį gali veikti daugybė biologinių, psichologinių, socialinių bei aplinkos veiksnių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) psichikos sveikatą apibūdina kaip psichologinės gerovės būseną, leidžiančią žmogui susidoroti su gyvenimo įtampa, realizuoti savo gebėjimus, mokytis, dirbti ir prisidėti prie bendruomenės. Tai reiškia, kad psichologinė gerovė nėra vien problemų ar sutrikimų nebuvimas.
Kas yra pozityvioji psichologija?
Pozityvioji psichologija – psichologijos kryptis, nagrinėjanti veiksnius, susijusius su žmogaus gerove ir visaverčiu gyvenimu. Ji domisi teigiamomis emocijomis, žmogaus stiprybėmis, prasme, santykiais, pasiekimais ir kitais gerovės aspektais.
Svarbu suprasti, kad pozityvu nereiškia „visada būti laimingam“.
Liūdesys, nusivylimas, pyktis, baimė ir nerimas yra žmogaus emocinio gyvenimo dalis. Bandymas visas nemalonias emocijas ignoruoti ar pakeisti dirbtinai teigiamomis mintimis nėra tas pats, kas pozityvioji psichologija.
Daug prasmingiau mokytis atpažinti savo emocijas, suprasti jų priežastis ir kartu pastebėti gyvenimo aspektus, kurie suteikia prasmės, džiaugsmo ar pasitenkinimo.
Pozityvu nereiškia ignoruoti problemų
Internete dažnai galima pamatyti patarimų „galvok pozityviai“ arba „tiesiog būk laimingas“. Tačiau žmogaus psichologija yra gerokai sudėtingesnė.
Jeigu žmogus susiduria su problema, vien optimistinis požiūris nebūtinai ją išspręs. Kartais reikia konkrečių veiksmų, aplinkinių pagalbos arba profesionalios pagalbos.
Sveikas pozityvumas gali reikšti gebėjimą pripažinti sudėtingą situaciją ir kartu ieškoti konstruktyvių būdų su ja susidoroti.
Pavyzdžiui, vietoje minties „viskas puiku, problemos nėra“ galima galvoti: „situacija sudėtinga, tačiau galiu įvertinti, ką šiuo metu galiu pakeisti“.
Tai nedidelis, tačiau svarbus skirtumas. Pirmuoju atveju problema neigiama, antruoju – pripažįstama realybė ir ieškoma galimų veiksmų.
Teigiamos emocijos ir jų reikšmė
Džiaugsmas, dėkingumas, susidomėjimas, ramybė, viltis ir kitos malonios emocijos yra natūrali žmogaus patirties dalis.
Pozityviosios psichologijos tyrimuose nagrinėjama, kaip teigiamos emocijos susijusios su žmogaus mąstymu ir asmeniniais ištekliais. Psichologės Barbaros Fredrickson pasiūlyta „broaden-and-build“ teorija teigia, kad teigiamos emocijos gali laikinai išplėsti žmogaus minčių ir galimų veiksmų repertuarą, o ilgainiui prisidėti prie įvairių asmeninių išteklių formavimo.
Tai nereiškia, kad kuo daugiau teigiamų emocijų, tuo automatiškai žmogus bus sveikesnis ar sėkmingesnis. Psichologiniai reiškiniai yra sudėtingi, o moksliniai rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į tyrimų metodiką ir ribotumus.
Tačiau ši tyrimų kryptis parodo svarbią idėją: psichologija gali nagrinėti ne tik problemas ir sutrikimus, bet ir tai, kas padeda žmonėms klestėti.
Dėkingumas kasdieniame gyvenime
Vienas dažniausiai su pozityviąja psichologija siejamų dalykų yra dėkingumas.
Tai nebūtinai turi būti sudėtinga praktika. Kartais pakanka sąmoningai pastebėti keletą dalykų, kuriuos vertiname: malonų pokalbį, atliktą darbą, artimo žmogaus palaikymą, pasivaikščiojimą ar ramią akimirką.
Svarbiausia, kad dėkingumas netaptų prievole būti laimingam.
Jeigu diena buvo sunki, žmogui nereikia apsimesti, kad ji buvo puiki. Galima pripažinti nemalonią patirtį ir tuo pačiu pastebėti vieną gerą jos dalį.
Būtent toks požiūris leidžia išlaikyti ryšį su realybe ir kartu sąmoningai pastebėti tai, kas pozityvu.
Santykiai ir psichologinė gerovė
Žmogaus gyvenimo kokybei svarbūs ir santykiai su kitais. Bendravimas, palaikymas, pasitikėjimas ir priklausymo bendruomenei jausmas yra reikšmingos žmogaus socialinio gyvenimo dalys.
Tačiau geri santykiai neatsiranda savaime. Juos reikia kurti.
Svarbus gebėjimas klausytis, kalbėti apie savo poreikius, nustatyti ribas ir spręsti nesutarimus. Kartais santykiuose naudinga paklausti ne „kas teisus?“, o „kaip galime geriau suprasti vienas kitą?“.
Tai nereiškia, kad visus santykius būtina išsaugoti bet kokia kaina. Sveikos ribos taip pat yra svarbios.
Psichologija gali padėti suprasti, kad geri santykiai nėra nuolatinis konfliktų nebuvimas. Dažnai svarbiau tai, kaip žmonės sprendžia nesutarimus ir kaip elgiasi vienas su kitu sudėtingomis akimirkomis.
Savęs pažinimas – nuo ko pradėti?
Savęs pažinimas nėra vienkartinis procesas. Žmogaus prioritetai, tikslai ir aplinkybės keičiasi, todėl naudinga kartais sustoti ir pagalvoti apie tai, kas vyksta mūsų gyvenime.
Galima savęs paklausti: kas šiuo metu man suteikia energijos? Kas ją atima? Kokios veiklos man atrodo prasmingos? Su kokiais žmonėmis jaučiuosi gerai? Kokių dalykų vengiu ir kodėl?
Tokie klausimai nebūtinai iš karto pateiks atsakymus, tačiau gali padėti pastebėti pasikartojančius elgesio ir mąstymo modelius.
Kartais naudinga mintis užrašyti. Rašymas leidžia sulėtinti mąstymo procesą ir pažvelgti į savo patirtį iš šiek tiek didesnio atstumo.
Kodėl svarbūs maži pasiekimai?
Dideli tikslai dažnai atrodo patraukliai, tačiau kasdienį gyvenimą daugiausia sudaro maži veiksmai.
Norint daugiau judėti nebūtina pirmą dieną pradėti nuo intensyvios treniruotės. Norint daugiau skaityti nebūtina užsibrėžti perskaityti kelias knygas per savaitę. Kartais daug realistiškiau pradėti nuo trumpo pasivaikščiojimo arba kelių puslapių per dieną.
Mažesnis tikslas leidžia aiškiau pastebėti progresą.
Svarbu ir tai, kaip žmogus vertina nesėkmes. Viena praleista treniruotė, neįvykdytas planas ar bloga diena savaime nereiškia, kad visas tikslas žlugo.
Lankstesnis požiūris leidžia grįžti prie pasirinktos krypties kitą dieną.
Poilsis taip pat yra svarbus
Produktyvumo kultūroje kartais susidaro įspūdis, kad kiekvieną laisvą minutę reikia panaudoti rezultatams pasiekti. Tačiau žmogui reikia ir poilsio.
Miegas, pertraukos, laikas gamtoje, mėgstama veikla ar ramus bendravimas nėra laiko švaistymas.
Poilsio poreikis taip pat skiriasi. Vienam žmogui atsipalaiduoti padeda susitikimas su draugais, kitam – vakaras vienumoje, trečiam – fizinė veikla.
Todėl svarbu stebėti savo savijautą ir ieškoti balanso, kuris tinka konkrečiam žmogui, o ne aklai kopijuoti kitų žmonių rutiną.
Socialiniai tinklai ir nuolatinis lyginimasis
Šiuolaikinė psichologija vis dažniau susiduria su klausimais, susijusiais su skaitmenine aplinka.
Socialiniuose tinkluose matome kitų žmonių keliones, pasiekimus, santykius, karjerą ir gražiausias kasdienybės akimirkas. Problema atsiranda tuomet, kai kitų žmonių atrinktas gyvenimo akimirkas pradedame lyginti su visa savo kasdienybe.
Toks palyginimas nėra lygiavertis.
Verta stebėti, kaip jaučiamės po ilgesnio laiko socialiniuose tinkluose. Jeigu tam tikras turinys nuolat kelia įtampą, pavydą ar nepasitenkinimą savimi, galima peržiūrėti savo informacinę aplinką.
Kartais pozityvu yra ne pridėti dar vieną motyvacinę paskyrą, o tiesiog sumažinti nereikalingo turinio kiekį.
Kaip į kasdienybę įtraukti daugiau to, kas pozityvu?
Dideli pokyčiai nebūtinai prasideda nuo didelių sprendimų. Dažnai daug realistiškiau pasirinkti nedidelius veiksmus, kuriuos galima kartoti.
Galima daugiau dėmesio skirti miegui, reguliariam judėjimui, santykiams, mėgstamai veiklai ir poilsiui. Galima sąmoningiau pastebėti malonias kasdienybės akimirkas, padėkoti kitam žmogui ar skirti laiko veiklai, kuri atrodo prasminga.
Svarbiausia nesistengti vienu metu pakeisti visko.
Pozityvus gyvenimo būdas nėra tobulas rytinis ritualas ar nuolatinė gera nuotaika. Tai gali būti gebėjimas pastebėti savo poreikius, priimti emocijas ir pasirinkti veiksmus, kurie atitinka asmenines vertybes.
Kada pozityvaus požiūrio nepakanka?
Psichologinės gerovės tema neturėtų sudaryti įspūdžio, kad kiekvieną sunkumą galima išspręsti pakeitus mąstymą.
Psichikos sveikatai įtaką gali daryti biologiniai, individualūs, šeimos, socialiniai ir struktūriniai veiksniai. Todėl ne visos problemos priklauso vien nuo žmogaus požiūrio ar valios.
Jeigu emociniai sunkumai yra stiprūs, ilgai nepraeina, trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui, mokslams ar santykiams, verta kreiptis į kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą. Savipagalbos turinys internete gali suteikti bendros informacijos, tačiau jis nepakeičia individualaus profesionalaus įvertinimo ar gydymo, kai jo reikia.
Psichologija ir pozityvumas – ne tobulybė, o geresnis savęs supratimas
Psichologija leidžia pažvelgti į žmogaus gyvenimą daug plačiau nei vien per gerų ar blogų emocijų prizmę. Ji padeda suprasti, kad mūsų savijautą veikia mintys, elgesys, santykiai, aplinka, patirtys ir daugybė kitų veiksnių.
Tuo tarpu Pozityvu nebūtinai reiškia ignoruoti sunkumus. Sveikas pozityvus požiūris gali būti gebėjimas pastebėti tai, kas gyvenime gera ir prasminga, neprarandant ryšio su realybe.
Kartais tai bus didelis pasiekimas, o kartais – geras pokalbis, pasivaikščiojimas, atlikta nedidelė užduotis ar ramus vakaras.
Nėra vienos formulės, kuri visiems garantuotų laimę. Tačiau geresnis savęs pažinimas, prasmingi santykiai, realistiški tikslai ir gebėjimas pastebėti teigiamas patirtis gali tapti svarbia visavertiškesnio gyvenimo dalimi.
Psichologija primena, kad žmogaus emocinis pasaulis yra sudėtingas. O gebėjimas priimti šį sudėtingumą ir kartu ieškoti to, kas pozityvu, gali būti prasminga kasdienio gyvenimo kryptis.
