Žinomos Lietuvos autorės pristato užduočių knygą vaikams – „Simio nuotykiai“. Knyga mažiesiems skaitytojams pasakoja apie smalsumą, tikrą draugystę ir ryšį. „Simio nuotykiai“ – tai spalvinga istorija, kurioje susipina smalsumas, draugystė ir mažuosius skaitytojus lavinančios užduotys. Knygos pristatymo renginiai kovo mėnesį vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Knygą, skirtą vaikams iki 7 metų, sukūrė dvi vaikų literatūros profesionalės – rašytoja Lina Matiukaitė ir iliustratorė Rasa Matukaitytė. L. Matiukaitė yra žinoma vaikų knygų autorė, o įspūdingos R. Matukaitytės iliustracijos puošia Lietuvoje itin populiarias „Kakės Makės“ knygas. Turtingas turinys „Užduočių knygutėje „Simio nuotykiai“ pasakojama smagi istorija apie mažos mergaitės nuotykius dideliame ir iššūkių kupiname pasaulyje. Ir tik knygos pabaigoje paaiškėja, kad…

Dirbtinio intelekto (DI) era daugelį darbuotojų pavertė savotiškais „kontrabandininkais“. Vietoje rūkalų ir alkoholio jie per įmonių „sienas“ šiandien gabena „ChatGPT“, „DeepSeek“, „Claude“ ir kitus IT skyriaus nepatvirtintus DI įrankius. Vokietijos programinės įrangos kūrimo kompanijos „Software AG“ tyrimai rodo, jog tuo piktnaudžiauja jau pusė visų dirbančiųjų. Kaip pabrėžia „Telia“ ekspertai, šis „šešėliniu DI“ vadinamas reiškinys įmonėms grasina konfidencialių duomenų nutekėjimu ir netgi potencialiomis milijoninėmis baudomis. „Darbuotojai organizacijos nepatvirtintus DI įrankius renkasi ne iš blogos valios. Nauji ir dar įmonės nepatikrinti sprendimai jiems dažnai leidžia dirbti greičiau bei kokybiškiau, o apie jų grėsmes žmonės elementariai neturi pakankamai žinių. Todėl šios problemos sprendimas slypi ne kategoriškuose draudimuose, o kompromisuose. Įmonės turėtų dažniau peržiūrėti…

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsirandant vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikras profesijas? Sritys, į kurias krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos. Ar šių sričių specialistai iš tiesų atsidūrė pavojuje, ar priešingai – DI atveria naujas galimybes kūrėjams ir technologijų entuziastams? Ar dar reikės žmogaus kūrybos?  Kasdien internete pasirodo vis daugiau DI sukurtų paveikslėlių, vaizdo įrašų, muzikos kūrinių ir tekstų, o jų kilmę atpažinti darosi vis sudėtingiau. DI technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, natūraliai kyla klausimas – jei DI algoritmų sugeneruoti kūriniai ateityje taps dar įspūdingesni, ar vis dar reikės žmogaus kūrybos?  Pasak Vilniaus…

Siekdamas užbėgti nusikaltėliams už akių Šiaulių bankas perspėja savo klientus dėl galimų bandymų pasinaudoti planuojamu banko vardo ir prekės ženklo keitimu. Banko atstovai ragina gyventojus išlikti budrius, niekam nesuteikti prisijungimų prie savo e. bankininkystės ir nespausti įtartinų nuorodų.  Sukčiai siekia išnaudoti aktualijas  Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, siekdami išvilioti gyventojų pinigus sukčiai dažnai prisidengia visuomenėje gerai žinomais prekės ženklais ar įstaigomis, o taip pat savo nešvariems tikslams stengiasi išnaudoti įvairias aktualijas, naujienas ar pokyčius. Norint apsaugoti savo santaupas gyventojams svarbu išmokti atpažinti grėsmes.  „Po paskelbimo apie planuojamą Šiaulių banko vardo keitimą į „Artea“ sukčiai gali sugalvoti tuo pasinaudoti. Pavienius bandymus išnaudoti situaciją fiksavome jau pirmosiomis…

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos ieško naujo vadovo, kuris užtikrintų valstybės kritinės informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą, koordinuotų incidentų valdymą, telktų kibernetinio saugumo bendruomenę ir stiprintų visuomenės atsparumą grėsmėms. Tai atsakinga ir prasminga pozicija, reikalaujanti strateginio mąstymo, technologinių žinių ir stiprios lyderystės, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras tai – skydas, užtikrinantis saugią Lietuvos kibernetinę erdvę geopolitinių įtampų pilname ir skaitmeniniais sprendimais paremtame amžiuje. Vadovauti šiam centrui – tai iššūkių pilnas, bet labai prasmingas darbas, reikalaujantis kibernetinių grėsmių supratimo, pažangių technologijų išmanymo ir stiprių lyderystės savybių, kurios leistų susitelkti ir užtikrinti, jog Lietuvos kibernetinė gynybos linija yra nepažeidžiama“, – sako ministrė D. Šakalienė.…

Ar kada susimąstėme kaip aplinkos triukšmas veikia mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą? Turimi duomenysrodo, kad Europos Sąjungoje (ES) dėl ilgalaikio transporto keliamo triukšmo mažiausiai 18 mln. žmonių patiria didelį susierzinimą, o 5 mln. kenčia nuo miego sutrikimų. Kas gali padėti sumažinti triukšmo sukeliamus sveikatos sutrikimus? Bei kaip išmaniosios technologijos leidžia atsiriboti nuo nepageidaujamų aplinkos garsų? Nuo depresijos iki kraujagyslių sistemos sutrikimų Pagrindiniai aplinkos triukšmo taršos sukėlėjai – oro, geležinkelių ir kelių transportas. Atlikti tyrimai rodo, kad šių skirtingų šaltinių keliamas ilgalaikis didelis triukšmas gali paveikti įvairias organų sistemas ir paskatinti tam tikrų ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, per didelis oro transporto keliamas triukšmas siejamas su hipertenzija ir mokymosi sutrikimais. Kelių transporto –…

Eismo reguliavimas kosmose? Tai – nebe ateities, o šiandienos technologiniai sprendimai, kuriuos kosmoso industrijai siūlo Lietuvos startuolis „Blackswan Space“, vystantis autonominės palydovų navigacijos sprendimus. Ši technologija ateityje prisidės ne tik prie kosmoso šiukšlių kiekio mažinimo, bet ir padės užtikrinti sklandesnį eismą Žemės orbitoje. Lietuva ryžtingai žengia į kosmoso sektorių Lietuvos inovacijų ekosistemoje augantis kosmoso sektorius sparčiai užima vis svarbesnę vietą. Jame kuriami pažangūs sprendimai sulaukia ir didėjančio Europos kosmoso agentūros (EKA) dėmesio, kuris atveria naujas galimybių duris Lietuvai. Bendrovė per EKA programas jau pritraukė daugiau nei pusės milijono eurų finansavimą, skirtą kompiuterine rega grįstų palydovų navigacijos (angl. vision-based-navigation) technologijų kūrimui. Šių sprendimų veikimą Žemės orbitoje tikimasi pademonstruoti jau 2027 m.…

Asmens duomenų vagystės tampa vis dažnesnės, tačiau ar susimąstėte, kas vyksta po to? Tai ne tik skaičiai nugulę duomenų bazėje – pavogta informacija parduodama juodojoje rinkoje, o jos pasekmės gali persekioti metus. Vis dėlto, galima sumažinti šią riziką – daugiafaktorinė autentifikacija, nuolatinis stebėjimas ir atsakingas požiūris į kibernetinį saugumą leidžia išlikti žingsniu priekyje sukčių. Vos keli eurai – tiek juodojoje rinkoje gali kainuoti jūsų pavogtas el. pašto adresas ir slaptažodis. Nors gali atrodyti, kad vienas nutekėjęs slaptažodis nėra didelė problema, nusikaltėliai yra išradingi ir pasitelkia įvairius metodus, kad išgautų maksimalią naudą iš jūsų pavogtų duomenų. Kokie tai būdai ir kaip nuo to apsisaugoti? Debesijos platformos Nutekėję prisijungimo duomenys gali suteikti…

Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė „Mobile World Congress“ (MWC) technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau „Telia“ ekspertai sako, kad svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas, kurių epicentru tapo Jungtinės Amerikos Valstijos.  „Šiųmetė MWC paroda Europos telekomunikacijų lyderiams tapo savotiška platforma pasiųsti žinutę politikos formuotojams – šiandien nebegalime aklai kliautis užjūrio partneriais ir privalome mažinti reguliacinę naštą, kartu investuodami į savo technologinę nepriklausomybę. Apie tam egzistuojančias galimybes byloja renginyje išsakyti norai kurti nepriklausomą Europos palydovinio ryšį ir pirmuosius žingsnius žengiantis 6G.…

Nors laisvadarbystė ir darbas nuotoliu visame pasaulyje ėmė populiarėti dar šio amžiaus pradžioje, po COVID-19 pandemijos darbas iš namų tapo visiškai normaliu reiškiniu. Nenorą po pandemijos keisti darbo įpročius ir dažniau likti dirbti iš namų pajautė ir dalis darbdavių. Tam yra logiška priežastis – darbuotojui dirbant iš namų, sutaupo ir laimi abi pusės. Galima sutaupyti Nors pandemijai praėjus biurai pamažu pildosi, jie greičiausiai niekada nepasieks ikipandeminio užimtumo lygio. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų surašymo duomenimis, apie 22,5 milijono amerikiečių 2023 m. dažniausiai dirbo iš namų – tai sudarė maždaug 13,8 proc. visos JAV darbo jėgos. Apklausa parodė, kad didžioji dalis šių darbuotojų gyvena didžiausiuose valstijų miestuose, tačiau labiausiai darbo…