Sukčiai per pirmąjį praėjusių metų pusmetį iš Lietuvos gyventojų išviliojo beveik 8 mln. eurų – rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Antraštes apie tokius įvykius pastaruoju metu matome itin dažnai, o kartais pavogtos sumos siekia kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Daugeliu atvejų, sukčiai apsimeta bankų ar kitų, įprastai patikimų įstaigų atstovais, todėl dažnai saugumo specialistai rekomenduoja tokius skambučius tiesiog ignoruoti. Visgi, kai kuriais atvejais bankai iš tikrųjų gali kreiptis ir prašyti atsiųsti tam tikrus asmens duomenis, nors tai daro išskirtinais atvejais, rašoma banko „Bigbank“ pranešime spaudai. Bankai kreipiasi oficialiais būdais, nuspėjamu laiku Kaip ir kiekvienas verslas, bankai siekia išlaikyti savo klientus. Vienas iš populiariausių būdų komunikuoti su…

Beveik pusė tūkstančio valstybės ir savivaldybių institucijų, įskaitant ir jautriausias visuomenės grupes aptarnaujančias įstaigas, tarp jų socialinės globos namus, slaugos ligonines, ambulatorijas, pastarosiomis savaitėmis susiduria su vis didėjančiu veiklos neapibrėžtumu. Priežastis – vis didėjanti nežinomybė dėl kaupiamų duomenų saugojimo tvarkos ir patiriamas spaudimas pasirašyti paslaugų sutartis su valstybės valdoma akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru (Telecentru).  Asociacijos INFOBALT nariai sulaukia vis daugiau signalų iš institucijų, kurios jaučiasi verčiamos atsisakyti alternatyvų ir naudotis vienintelio tiekėjo paslaugomis – už ženkliai didesnę kainą nei iki šiol. Kai kuriais atvejais – net trečdaliu, 50 proc. ar kelis kartus daugiau. Šią situaciją lėmė 2024 m. spalio pabaigoje, paskutinėmis buvusios Vyriausybės kadencijos dienomis, skubotai priimtas…

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų. Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.…

Vilniuje įsikūręs „Simbiocity“ biurų parkas ėmėsi nuomininkams palankių pokyčių. Jis sudarė sutartį su programinės įrangos kūrėja – įmone „Kinfirm“, kuri padėjo įgyvendinti itin svarbų informacinių technologijų (IT) sprendimą. Tą pavyko atlikti per išskirtinai trumpą laikotarpį. „Mūsų verslo partnerė „Kinfirm“ baigė kurti naują mūsų klientų savitarnos portalą. Jis skirtas biurų nuomos paslaugoms užsakyti bei joms valdyti. Klientai portale galės paprastai ir greitai atlikti patalpų rezervacijas bei užsisakyti įvairias papildomas paslaugas“, – sakė „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas ir verslo parko „Simbiocity“ vadovas Rokas Adlis. „Lords LB Asset Management“ valdoma investicinė bendrovė „Baltic Opportunity“ iš suomių valdomos bendrovės „Technopolis Lietuva“ verslo parką „Technopolis Ozas“ sostinėje įsigijo daugiau nei prieš metus. Šių…

Ryšių reguliavimo tarnyba, Generalinė prokuratūra, Lietuvos policija, Kibernetinio saugumo centras, Lietuvos bankas ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo siekiant mažinti sukčiavimo atvejus skaitmeninėje erdvėje.  Memorandumą pasirašiusios šalys siekia apsaugoti vartotojus stiprindamos kibernetinį saugumą, vykdydamos prevencines priemones, skatindamos vartotojų švietimą bei informuotumą. Šiam tikslui įgyvendinti bendradarbiaujančios institucijos naudos realaus laiko duomenų pasidalinimo, valdymo, visuomenės ir paslaugų tiekėjų prieigos sistemą. „Skaitmeninė pažanga keičia mūsų gyvenimą iš esmės, atveria naujas galimybes, bet kartu ir kelia naujų pavojų. Siekiant užkardyti sukčiavimą skaitmeninėje erdvėje, šiandien svarbiausia – veikti kartu, greitai ir atsakingai. Prevencija, švietimas ir bendradarbiavimas tampa mūsų stipriausiu atsaku į vis sudėtingesnius sukčiavimo būdus,“ – akcentuoja RRT Tarybos pirmininkė Jūratė…

Įsivaizduokite, kad ateinate į parduotuvę nusipirkti naujo išmaniojo telefono ir manote, kad gausite „šaunų“ prietaisą, apie kurį seniai svajojote. Tačiau prieš jus – dvi dešimtys modelių skambiais pavadinimais ir krūva funkcijų, kurios visiškai nieko nepasako apie tai, kaip išmanusis telefonas veiks realiame gyvenime. Jums siūlomi telefonai su procesoriais, apie kuriuos niekada negirdėjote, neįtikėtinos raiškos ekranais ir fotoaparatais, apie kuriuos nuolat kalbama reklamose. O jūs tiesiog norite, kad telefonas veiktų tinkamai ir nenuviltų. Kaip išsirinkti, jei skaičiai ir žodžiai ant dėžučių jus klaidina? Kaip nepasiduoti rinkodaros specialistų, kurie parduoda ne išmaniuosius telefonus, o pažadus, triukams? Kodėl jums apskritai reikia naujo išmaniojo telefono? Prieš pradedant ieškoti telefono, svarbu aiškiai suprasti, kodėl jums…

9-ios iš 10-ies nuotolinių sukčių atakų prasideda nuo jų atsiųsto el. laiško. Taip pat ir kiekvieno iš mūsų elektroninio pašto dėžutė yra nusikaltėlių taikinys. Pavogti el. pašto paskyros prisijungimai ir nutekinti duomenys gali kelti grėsmę ne tik piniginei, bet ir žmogaus reputacijai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nuotolinių sukčių vykdomi nusikaltimai išlieka nemažu rūpesčiu. Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 16 mln. įvairių incidentų. Tarp jų ne tik sukčių laiškai, kenkėjiški, taip pat išpirkos reikalaujantys virusai, bet ir įsilaužimai į el. pašto paskyras. Tokie įsilaužimai neretai baigiasi asmens duomenų vagyste“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius. Pasak jo, nereikėtų manyti, kad esame neįdomūs nuotoliniams sukčiams – pavogti duomenys gali būti panaudoti skirtingiems…

Užmiegate su telefonu rankoje? Atsibudę ieškote ne stiklinės vandens, o ekrano? Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. Šie skaičiai parodo, kad ekranai užima vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnai be aiškios ribos tarp sveiko naudojimosi ir priklausomybės. Kaip sužinoti, ar ir jūsų įpročiai jau peržengė sveiką ribą? Kaip atpažinti priklausomybę ir ką su ja daryti? Tyrimo metu išaiškėjo, kad žmonės telefoną naudoja beveik visur ir visada: 72 procentai pasiima jį į tualetą, 69 procentai  naršo socialiniuose tinkluose būdami su draugais, o 78 procentai tikrina telefoną pietų ar vakarienės metu. Net ir būnant darbo susitikimuose,…