Ar kada nors esate pagalvoję, kaip atrodytų Viljamas Šekspyras, jei gyventų šiame amžiuje? Ar savo kūrinius rašytų išmaniajame telefone? O gal klausytųsi muzikos per bevieles ausines? Žinomas menininkas, fotografas ir dailininkas Algis Kriščiūnas, pasitelkęs naujausias technologijas, garsųjį anglų rašytoją, poetą ir dramaturgą perkėlė į šiuos laikus ir apgyvendino Vilniuje, ant Paupio rajone esančio pastato sienos. Tai jau ne pirmas A. Kriščiūno darbas, kuriame jis klasikų kūrinius ar istorines asmenybes perkelia į šiuolaikinius laikus. Šį kartą menininkas savo kūrybos procese panaudojo „Samsung“ išmanųjį telefoną „Galaxy Note20 Ultra“, o viešą miesto erdvę pavertė meno galerija. Tokiu būdu žmonės meną gali apžiūrėti tiesiog eidami gatve, o socialinių tinklų naudotojų jau pamėgtas rajonas praturtėjo…
Trečiadienio naktį laikinai neveiks „Sodros“ elektroninės paslaugos
Dėl planuojamų duomenų centro įrangos atnaujinimo darbų laikinai neveiks „Sodros“ elektroninės paslaugos. Elektroninės paslaugos (EGAS, EDAS, EPTS ir kt.) nebus prieinamos naktį nuo lapkričio 25 d. (trečiadienio) 22:00 val. iki lapkričio 26 d. (ketvirtadienio) 5:00 val. Atnaujinimo darbai neturės įtakos išmokų mokėjimui, kadangi visos lapkričio mėnesio išmokos jau pasiekė gyventojus. Atsiprašome dėl nepatogumų. Pranešimą paskelbė: Saulius Jarmalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA)
Kaip dirbtinis intelektas paspartino „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso kūrimą?
Šiandien potencialiausiomis vakciną nuo COVID-19 kuriančiomis bendrovėmis ir toliau išlieka „Moderna“ ir „Pfizer“. Kaip vieną iš daugybės įmonių atliktų tyrimų sėkmės elementų būtų galima įvardinti dirbtinį intelektą (DI). Apie konkretų jo indėlį siekiant greičiau ir efektyviau identifikuoti potencialius vaistus, skirtus virusui gydyti, pranešime spaudai pasakoja „Bitės Profai“. „Norint patikrinti kiekvienos potencialios vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumą, nuolat vyksta bandymai su tūkstančiais savanorių. Šiame etape dirbtinis intelektas pasitelkiamas kaip labai galingas įrankis, leidžiantis greitai apdoroti milžiniškus duomenų kiekius, atrandant reikšmingus tarpusavio ryšius, kurių žmogus taip gretai pastebėti negalėtų“, – pasakoja „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. Brangų laiką taupantis viruso tyrimas Vienas iš pirminių ir svarbiausių vakcinos kūrimo etapų – filtravimas. Jis svarbus tam,…
„SOLIDWORKS EDU“ – kad nesustotume, turime mokytis
Antroji pandemijos banga pasiekė ir moksleivių ugdymo procesą, ir reikia ryžto ir teisingų sprendimų, kad šį sąstingio skandinamą tamsųjį metų laiką išgyventume pernelyg nenusiminę ir nenusilpę. Mokytojams ir moksleiviams padėti gali visiškai naujos žinios, įtraukiančios iki užsimiršimo. Tokia yra „SOLIDWORKS EDU“ programa mokykloms – ir mokytojams skirti mokymai „Trimačio parametrinio projektavimo pagrindai”, kuriuos siūlo inovacijų bendrovė „IN RE”. „Rekomenduoju mokytojui tapti SOLIDWORKS mokymų mokiniu. Tai patys nuostabiausi mokymai, o investicija į juos atsipirks ne 10 ir ne 1000 kartų,“ – teigia Andrius Storta, IT ir fizikos mokytojas iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos. Programa “Trimačio parametrinio projektavimo pradmenys” mokymų dalyviams suteikia bazines trimačio (3D) parametrinio projektavimo žinias ir formuoja praktinius įgūdžius…
Sulenkiami telefonai grįžta – kodėl vėl auga jų populiarumas?
Ar atsimenate tą metą, kai buvo pristatyti pirmi sulenkiami telefonai? Tai buvo visiška įrenginių revoliucija. Kiekvienas technologijų mėgėjas savo kišenėje būtinai turėjo turėti besilankstantį prietaisą. Prekės ženklai vieni po kitų pristatė sulenkiamus modelius, tačiau po kurio laiko ši mada ėmė blėsti. Pastaraisiais metais vėl girdime apie sulenkiamų telefonų sugrįžimą, tiesa, dabar jie daug inovatyvesni nei pirmtakai. Nuo ko prasidėjo sulenkiamų telefonų era ir kas paskatino jų grįžimą į rinką? Pirmieji sulenkiami telefonai Pirmasis sulenkiamas telefonas dienos šviesą išvydo dar 1996 m. Tuomet tai tapo tikra sensacija. Nors šis įrenginys vis dar turėjo tų laikų telefonams būdingą anteną ir mažą ekraną, tačiau tokia neįprasta forma ir kompaktiškumas iškart sužavėjo vartotojus. Telefonai…
„PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“ kovos pradžia – tuščiomis lentynomis
„Sony“ šiandien Europoje oficialiai pradeda prekybą savo naujos kartos žaidimų konsole „PlayStation 5“. Praėjusią savaitę į prekybą išleista ir pagrindinė jos konkurentė – „Microsoft Xbox Series X“. Rinkos milžinai kovą pradėjo, tačiau ir vieno, ir kito įrenginio žaidėjai ieško it su žiburiu, mat pirmosios partijos buvo iššluotos dar per išankstinius užsakymus. „Šiuo metu esame tiesiogiai priklausomi nuo tiekėjų. Tiek „Xbox Series X“, tiek „PlayStation 5“ pirmosios partijos buvo išgraibstytos per išankstinius užsakymus, taigi dabar laukiame prekių papildymo. Vis tik ir „Sony“, ir „Microsoft“ pripažįsta, kad šįmet paklausos patenkinti nesugebės, taigi po Kalėdų eglute labiausiai geidžiamą dovaną, matyt, gaus ne visi“, – sako „Telia“ kompiuterių prekybos vadovas Simonas Tilindis. Istorinis „Xbox“…
Pamoka, kurios niekaip neišmokstame: ketvirtadalis lietuvių iki šiol nenaudoja telefono apsaugos priemonių
Apsaugoti savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, piršto atspaudo atrakinimo ar veido atpažinimo funkcija gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems lietuviams saugumo klausimai vis dar lieka antrame plane. „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas[1] parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės. Ketvirtadaliui saugumas nerūpi Lietuvoje mobiliaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis kasdien naudojasi didžioji dalis populiacijos – 9 iš 10 lietuvių. Natūralu, kad šiuose įrenginiuose atsiduria gausybė jautrios asmeninės informacijos – ne tik adresatų telefono numeriai, įvairūs susirašinėjimai, nuotraukos, bet ir…
“Telia” pasirinko “KV Baltic” duomenų centro “S2” plėtrai ir modernizavimui
Bendrovė “Telia”, kartu su duomenų centrų projektavimo ir įrengimo ekspertais “KV Baltic”, plečia ir modernizuoja “S2” duomenų centrą. Naujas Telia duomenų centras (DC) pasižymės aukščiausiu patikimumo lygiu, bei itin efektyviomis technologijomis. Projektuojant “S2” duomenų centrą buvo ne tik atsižvelgta į užsakovo poreikius bei rinkos tendencijas, bet ir atkreiptas didelis dėmesys į apsaugą nuo galimų stichinių nelaimių. Tuo tikslu “KV Baltic” pasirinko DC industrijoje gerai žinomą papildomos apsaugos priemonę – “patalpos patalpoje” koncepciją. Gaisro atvejui bus sumontuota automatinė gesinimo sistema dujomis, nekeliančiomis pavojaus įrangai, žmonėms ir aplinkai. “S2” duomenų centrui bus įrengtas rezervuotas elektros energijos tiekimas, naudojantis 2 nepriklausomus įvadus iš miesto, 2N konfigūracijos nepertraukiamo maitinimo šaltinius ir pilną galios rezervaciją…
„Mastercard” atveria „Google pay“ plėtros kelius Europoje
„Mastercard“ technologija užtikrina saugius ir patogius mokėjimus naudojant „Google Pay“ visame Europos žemyne Vilnius, 2020 m. lapkričio 17 d. Nuo šiandien „Mastercard“ kartu su vietos partneriais pradeda teikti „Google Pay“ paslaugą savo mokėjimų kortelių turėtojams Austrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Latvijoje,Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Rumunijoje. Naudodami „Google Pay“ vartotojai, turintys „Android“ įrenginius, galės saugiai, greitai ir patogiai atsiskaityti parduotuvėse ir internete. Be to, tai taip pat suteiks galimybę vartotojams atlikti bekontakčius mokėjimus savo mobiliaisiais telefonais . Šią paslaugą „Mastercard“ teiks bendradarbiaudamas su įvairiais emitentais ir finansinių technologijų įmonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, „Banca Transilvania“, „Bunq“, „CEC Bank“, „LHV Pank“, „Paynetics“, „Unicredit Bank Romania“, „Viva Wallet”, tarp jų ir paslaugas Lietuvoje teikiančiais…
„Paysera LT“ Lietuvos banko skirtą baudą planuoja skųsti teismui
„Paysera LT“ nesutinka su Lietuvos banko skirta 370 000 eur bauda už pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir ją skųs teismui. Bauda prilygsta 2020 m. „fintech“ bendrovės trijų mėnesių grynajam pelnui. Komentuoja Vytenis Morkūnas, „Paysera LT“ generalinis direktorius: Finansų įstaigos veikia padidintos rizikos zonoje, į kurią nuolat taikosi sukčiai. Mūsų srityje rizikų valdymas ir tobulėjimas yra tęstinis ir niekada nesibaigiantis procesas. Todėl aš audito rezultatus pirmiausiai regiu kaip gerą stress testą. Jis parodė buvusius procedūrinius plyšius, kuriuos mes užtaisėme, sustabdydami galimybę finansiniams sukčiams pro juos praeiti ateityje. Tačiau mes nesutinkame su baudos dydžio proporcingumu, nes pažeidimus esame ištaisę. Atkreipsiu dėmesį, kad keletą metų iš eilės Lietuvos bankas pastabų dėl pinigų…