Mokėti telefonu didelei daliai Lietuvos gyventojų jau tapo įpročiu – vis daugiau žmonių atsiskaito ne tik per bankų programėles, bet ir naudodami „Apple Pay“ ar „Google Pay“ vietoje fizinės banko kortelės. Tačiau kartu su patogumu auga ir rizikos: kibernetinio saugumo ekspertai pastebi didėjantį sukčių susidomėjimą mobiliaisiais mokėjimais ir ragina gyventojus išlikti budrius. Ką svarbu žinoti? „Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai mobiliojo atsiskaitymo paslaugos, leidžiančios mokėti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu vietoje fizinės banko kortelės. Jos plačiai naudojamos kasdienėse situacijose ir laikomos saugiomis, nes atsiskaitymai patvirtinami biometriniais duomenimis, o tikrasis kortelės numeris neperduodamas. Nors su šiomis paslaugomis susijęs sukčiavimas kol kas nėra toks masinis kaip įprastos fišingo atakos ar kortelių…
Ar telefonas atlaikys –30? Patarė, kaip telefonu fotografuoti žiemą
Artėjant itin žvarbiam savaitgaliui, kai šalti gali iki –30 laipsnių ir daugiau, daugelis trauks telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą. Pasak Jono Puodžiaus, „Telia“ prekių grupės vadovo, net ir tokiomis sąlygomis kokybiškai užfiksuoti žiemos nuotaiką pakanka telefono kameros ir kelių esminių fotografavimo principų. Suvaldyti žiemos šviesą Vienas svarbiausių dalykų žiemą – šviesos kontrolė. Sniegas atspindi saulės spindulius, todėl saulėtą dieną telefonas gali padaryti vaizdą per šviesų. Tokiose situacijose verta šiek tiek sumažinti apšvietą (angl. exposure) ir leisti baltai spalvai likti balta, o ne pilka ar išdegusia. „Šiuolaikiniai telefonai leidžia vartotojui lengvai koreguoti…
Didesnė alga – už darbą su dirbtiniu intelektu: „Omnisend“ imasi dar neregėto žingsnio
Metų pradžia – laikas, kai kone visose įmonėse vyksta metiniai veiklos vertinimo pokalbiai. Jų metu aiškinamasi, kaip efektyviai dirba darbuotojai ir kokio atlygio pokyčio jie gali tikėtis. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ ėmėsi Lietuvoje dar negirdėto žingsnio: skirti piniginius priedus darbuotojams už darbą su dirbtiniu intelektu (DI), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbtinis intelektas jau seniai tapo technologijų įmonių, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, kasdienybe. Todėl natūralu, kad siekiame realiai įvertinti, kiek naudos mums suteikia ši technologija ir kaip ji palengvina veiklos operacijas. Tai apima ir mūsų darbuotojų vertinimą, kiek jie savo darbuose pasitelkia DI“, – sako „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris. Anot jo, tai nereiškia, kad įmonė…
Vienas pokytis tampa privalomas – „Bitė“ keičia nuotolinių susitikimų taisykles
Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…
Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje
Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kartu su Singapūro technologijų kompanija „Embedded LLM“, Lietuvos kibernetinio saugumo įmone CBRX ir JAV kompanija „Neural.ai“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dirbtinio intelekto (DI) platformos sukūrimo Lietuvoje. Projekto tikslas – sukurti naują šiuolaikišką nepriklausomą DI platformą, atliepiančią Europos Sąjungos strateginį siekį didinti autonomiją informacinių išteklių vadybos srityje, kuria galėtų naudotis valstybės institucijos bei verslo organizacijos. „Ar susimąstome, kad naudojantis įvairiomis dirbtinio intelekto sistemomis mūsų asmens duomenys iškeliauja už Europos Sąjungos ribų? Todėl itin svarbu stiprinti europinę DI infrastruktūrą, kuri užtikrintų kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Tai ypač aktualu susisiekimo sektoriuje, kur dirbtinis intelektas jau praktiškai padeda kasdieniuose sprendimuose – šviesoforai reaguoja…
Duomenų privatumas viešose erdvėse: vartotojams siūlo personalizuoti jautrios informacijos apsaugą
Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…
Sumanioji specializacija Lietuvoje jau sukuria daugiau nei 5 mlrd. eurų pridėtinės vertės
Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pastarąjį dešimtmetį prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apimtį generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės. „Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas…
Pirmoji atvira duomenų saugykla Lietuvoje žada pokyčius biomedicinos ir gamtos mokslų tyrimuose
Lietuvoje netrukus ims veikti pirmoji atvira gamtos ir biomedicinos mokslų duomenų saugykla, kurioje ne tik kaupiami duomenys, bet ir paruoštos sąlygos atkartoti mokslinius tyrimus. Vilniaus universitete įdiegta 0,5 mln. eurų kainavusi duomenų saugojimo platforma bus atvira, ja galės naudotis mokslininkai, studentai bei įmonės, startuolių kūrėjai. Tikimasi, kad ši infrastruktūra ypač pagelbės medicinoje. Vienas pirmųjų joje vystomų projektų – sprendimas, padėsiantis gydytojams lengviau atpažinti širdies ligas. Naujoji duomenų saugykla buvo įdiegta Vilniaus universiteto (VU) Duomenų centre mašininiam mokymui ir kvantiniams skaičiavimams gamtos ir biomedicinos mokslų srityse. Saugykloje kaupiami šių mokslo sričių jau turimi bei naujai gaunami įvairūs heterogeniniai duomenys: vaizdai, tekstai, eksperimentų rezultatai ir kiti duomenys su pateikta metainformacija, leidžiančia atsekti…
Sprendimai be emocijų: grėsmė ar galimybė?
Kas būtų, jei sprendimą, turintį realių pasekmių žmogaus gyvenimui, priimtų ne pareigūnas ar teisėjas, o dirbtinis intelektas? Viešojoje erdvėje tokia situacija vis dar dažnai pristatoma kaip pavojingas eksperimentas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad realus pavojus gali slypėti ne ten, kur esame įpratę jo ieškoti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio moksliniame straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale Sustainable Futures, akcentuojama nepatogi mintis: vertinant sprendimų kokybę, dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien dažnai nenusileidžia žmogui, o kai kuriais atvejais jį pranoksta. Ne todėl, kad būtų „protingesnis“, bet todėl, kad sprendimus priima be emocijų, nuovargio ir išankstinių nuostatų. „DI sprendžia taip pat kaip žmogus, tik geriau…
E. Grikšas lankysis Varšuvoje: stiprinamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje
Sausio 26–27 d. ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su darbo vizitu lankysis Varšuvoje, kur susitiks su už skaitmeninimo, ekonomikos ir technologijų sritį atsakingais Lenkijos ministrais. Vizito metu taip pat planuojama pasirašyti Lietuvos ir Lenkijos susitarimą dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto (DI) srityje. „Lenkija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, su kuria intensyviai bendradarbiaujame įgyvendindami strateginius regioninius projektus gynybos, skaitmeninimo, investicijų ir inovacijų srityse. Be to, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis nacionalinis dirbtinio intelekto centras – strategiškai svarbi infrastruktūra, skirta DI sprendimų kūrimui, testavimui ir diegimui, todėl mums ypač svarbu stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje ir kartu aptarti investicinius klausimus bei bendrus projektus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. Susitikimo…
