118 vietoje „Google“ ir melodijos už tris litus: kaip gyvenome prieš programėlių erą? Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai. Skaitmeninė prabanga už kelis litus 2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą…
Stingdantis šaltis ir jūsų išmanusis – ko nedaryti grįžus iš lauko žiemą
Spustelėjęs šaltukas kelia iššūkių ne tik žmonėms, naminiams gyvūnams ar automobiliams, bet ir išmaniesiems telefonams. Ilgiau šaltyje pabuvę telefonai gali netikėtai išsijungti. Vis tik ne visais atvejais taip nutinka dėl išsikrovusios įrenginio baterijos, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti…
Sukčiai vis dažniau atakuoja vairuotojus: paslaugų teikėjai kyla į kovą
Nereto jau nebestebina istorijos, kaip finansiniai sukčiai internetu ar kitomis priemonėmis išvilioja pinigus iš niekuo dėtų žmonių. Ar tai būtų trumposios SMS žinutės, ar skambučiai telefonu, nusikaltėliai pasitelkia pačias įvairiausias priemones nugvelbti gyventojų, o kartais – ir įmonių, lėšas. Pastaruoju metu itin daug klaidinančių žinučių gauna ir UNIPARK paslaugomis besinaudojantys vairuotojai, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Nuo 5 iki 50 ar net daugiau: tiek vidutiniškai užklausų kasdien sulaukiame iš savo klientų, kurie informuoja apie juos pasiekusias įtartinas SMS žinutes. Nors atvejai – dažni, žinučių turinys keičiasi nuolat. Kartais pranešimai būna labai trumpi, pavyzdžiui, su informacija apie tariamą skolą ir klaidinanti nuoroda, o kartais – itin išsamios, kur kalbama apie delspinigius, galimą…
Lietuvoje daugėja su „Apple Pay“ ir „Google Pay“ susijusių sukčiavimo atvejų: didžiausia grėsmė – ne pačioje technologijoje
Mokėti telefonu didelei daliai Lietuvos gyventojų jau tapo įpročiu – vis daugiau žmonių atsiskaito ne tik per bankų programėles, bet ir naudodami „Apple Pay“ ar „Google Pay“ vietoje fizinės banko kortelės. Tačiau kartu su patogumu auga ir rizikos: kibernetinio saugumo ekspertai pastebi didėjantį sukčių susidomėjimą mobiliaisiais mokėjimais ir ragina gyventojus išlikti budrius. Ką svarbu žinoti? „Apple Pay“ ir „Google Pay“ – tai mobiliojo atsiskaitymo paslaugos, leidžiančios mokėti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu vietoje fizinės banko kortelės. Jos plačiai naudojamos kasdienėse situacijose ir laikomos saugiomis, nes atsiskaitymai patvirtinami biometriniais duomenimis, o tikrasis kortelės numeris neperduodamas. Nors su šiomis paslaugomis susijęs sukčiavimas kol kas nėra toks masinis kaip įprastos fišingo atakos ar kortelių…
Ar telefonas atlaikys –30? Patarė, kaip telefonu fotografuoti žiemą
Artėjant itin žvarbiam savaitgaliui, kai šalti gali iki –30 laipsnių ir daugiau, daugelis trauks telefonus fiksuoti žiemos vaizdų. Tačiau ši žiemiška estetika slepia ir techninius spąstus: balta sniego danga, ryški šviesa bei staigūs temperatūrų pokyčiai gali sugadinti kadrą. Pasak Jono Puodžiaus, „Telia“ prekių grupės vadovo, net ir tokiomis sąlygomis kokybiškai užfiksuoti žiemos nuotaiką pakanka telefono kameros ir kelių esminių fotografavimo principų. Suvaldyti žiemos šviesą Vienas svarbiausių dalykų žiemą – šviesos kontrolė. Sniegas atspindi saulės spindulius, todėl saulėtą dieną telefonas gali padaryti vaizdą per šviesų. Tokiose situacijose verta šiek tiek sumažinti apšvietą (angl. exposure) ir leisti baltai spalvai likti balta, o ne pilka ar išdegusia. „Šiuolaikiniai telefonai leidžia vartotojui lengvai koreguoti…
Didesnė alga – už darbą su dirbtiniu intelektu: „Omnisend“ imasi dar neregėto žingsnio
Metų pradžia – laikas, kai kone visose įmonėse vyksta metiniai veiklos vertinimo pokalbiai. Jų metu aiškinamasi, kaip efektyviai dirba darbuotojai ir kokio atlygio pokyčio jie gali tikėtis. Tačiau automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ ėmėsi Lietuvoje dar negirdėto žingsnio: skirti piniginius priedus darbuotojams už darbą su dirbtiniu intelektu (DI), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Dirbtinis intelektas jau seniai tapo technologijų įmonių, taip pat veikiančių ir Lietuvoje, kasdienybe. Todėl natūralu, kad siekiame realiai įvertinti, kiek naudos mums suteikia ši technologija ir kaip ji palengvina veiklos operacijas. Tai apima ir mūsų darbuotojų vertinimą, kiek jie savo darbuose pasitelkia DI“, – sako „Omnisend“ DI operacijų vadovas Bernardas Meyeris. Anot jo, tai nereiškia, kad įmonė…
Vienas pokytis tampa privalomas – „Bitė“ keičia nuotolinių susitikimų taisykles
Vos per kelerius metus hibridinis darbas Lietuvoje tapo įprastu. Vis tik kartu su pasikeitusiu darbo pobūdžiu, tiek darbdaviams, tiek darbuotojams kilo ir naujų iššūkių. Vienas jų – nuotoliniai susitikimai, kuriuose dalis dalyvių lieka „nematomi“. Su išjungtomis kameromis, nebylūs, kartais – tik formaliai prisijungę. Siekdama pagerinti susitikimų kokybę, sustiprinti bendradarbiavimą ir darbuotojų įsitraukimą, nuo vasario visuose nuotoliniuose susitikimuose „Bitė“ darbuotojų prašys įsijungti vaizdo kameras, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Kai matome vieni kitų veidus, lengviau užduoti klausimus, pastebėti žmonių reakcijas, išsklaidyti neaiškumus. Tai padeda išlaikyti ir stiprinti žmogišką ryšį net ir dirbant per atstumą – darbostogų ar nuotolinio darbo metu“, – visą įmonę apimantį sprendimą aiškina Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė. Vadovė…
Telecentras sutarė dėl naujos dirbtinio intelekto platformos sukūrimo Lietuvoje
Praėjusią savaitę AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) kartu su Singapūro technologijų kompanija „Embedded LLM“, Lietuvos kibernetinio saugumo įmone CBRX ir JAV kompanija „Neural.ai“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros dirbtinio intelekto (DI) platformos sukūrimo Lietuvoje. Projekto tikslas – sukurti naują šiuolaikišką nepriklausomą DI platformą, atliepiančią Europos Sąjungos strateginį siekį didinti autonomiją informacinių išteklių vadybos srityje, kuria galėtų naudotis valstybės institucijos bei verslo organizacijos. „Ar susimąstome, kad naudojantis įvairiomis dirbtinio intelekto sistemomis mūsų asmens duomenys iškeliauja už Europos Sąjungos ribų? Todėl itin svarbu stiprinti europinę DI infrastruktūrą, kuri užtikrintų kiekvieno iš mūsų duomenų saugumą. Tai ypač aktualu susisiekimo sektoriuje, kur dirbtinis intelektas jau praktiškai padeda kasdieniuose sprendimuose – šviesoforai reaguoja…
Duomenų privatumas viešose erdvėse: vartotojams siūlo personalizuoti jautrios informacijos apsaugą
Išmanusis telefonas šiandien yra kur kas daugiau nei ryšio priemonė. Jame saugome asmeninius pokalbius, banko prisijungimus, darbo dokumentus, nuotraukas ir net sveikatos duomenis. Paradoksalu, kad jautriausią savo skaitmeninę erdvę dažniausiai naudojame būtent ten, kur privatumo mažiausia – viešajame transporte, kavinėse, liftuose ar stovėdami eilėse. Tai neišvengiamai didina privatumo pažeidimų riziką, tačiau sprendimų ją sumažinti – gausu. „Telefoną suvokiame kaip asmeninę zoną, tačiau realybėje jis dažnai tampa viešu langu į mūsų gyvenimą. Užtenka vieno žvilgsnio per petį, kad privati informacija taptų matoma pašaliniams“, – sako „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. E. Tamelytė prideda, jog vadinamasis „shoulder surfing“ – slaptažodžių, žinučių ar kitų jautrių duomenų stebėjimas per petį – tampa vis…
Sumanioji specializacija Lietuvoje jau sukuria daugiau nei 5 mlrd. eurų pridėtinės vertės
Naujausia Inovacijų agentūros analizė rodo, kad su moksliniais tyrimais, technologijomis ir inovacijomis susiję sektoriai 2024 m. sukūrė 5,26 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Pastarąjį dešimtmetį prioritetinių sektorių indėlis išaugo beveik keturis kartus ir šiandien sudaro 13,1 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Duomenys atskleidžia, kad didžiausią apimtį generuoja naujų gamybos procesų ir technologijų sritis – 2,1 mlrd. eurų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sukuria 1,7 mlrd. eurų, o sveikatos technologijos ir biotechnologijos – 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės. „Lietuvos ekonomika pamažu keičia savo struktūrą – vis didesnę jos dalį sudaro veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę ir konkuruoja tarptautinėse rinkose. Technologijos leidžia augti ne kiekiu, o kokybe: didinti produktyvumą, kurti gerai apmokamas…
