Puslapis nerastas – Gyvenimas interneto ritmu https://www.skaitykit.lt Gyvenimas interneto ritmu Tue, 26 Mar 2024 07:29:03 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.4.3 „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą https://www.skaitykit.lt/tele2-tinkle-jau-veikia-nauji-dvylikazenkliai-numeriai-pades-spresti-numeriu-trukumo-klausima/ Tue, 26 Mar 2024 07:29:02 +0000 https://www.skaitykit.lt/tele2-tinkle-jau-veikia-nauji-dvylikazenkliai-numeriai-pades-spresti-numeriu-trukumo-klausima/ Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Anot Raimondo Mikalajūno, „Tele2“ verslo produktų vadovo, naujieji numeriai bus naudojami daiktų interneto įrenginiams, tad klientams mokytis pailgėjusių numerių nereikės.

„Paskutinį kartą Lietuvoje nauja telefonų numerių simbolių numeracija diegta prieš beveik 30 metų kai pradėtas naudoti mobilusis ryšys. Natūralu, kad per tą laiką klientų ratas augo, o taip pat augo ir įvairių mus supančių įrenginių, kuriems reikalingas mobilusis ryšys, skaičius. Per šiuos kelis dešimtmečius beveik išnaudojome aštuonženklių numerių rezervą. Tam yra sprendimas, kuris, atlikus paskutinius sėkmingus bandymus, jau veikia „Tele2“ tinkle“, – sako R. Mikalajūnas.

Iki šiol visoje šalies teritorijoje veikė aštuonženkliai mobiliojo ryšio numeriai, prasidedantys skaičiumi „6“ (neįskaitant tarptautinio Lietuvos kodo). Dar pernai RRT pasiūlė greta jų naudoti ir 12 simbolių numerius, kurie prasideda skaičiumi „2“. Tiesa, jie nėra skirti įprastam naudojimui.

„Šie numeriai turi apribojimą – jie nėra skirti asmenų tarpusavio komunikacijai. Jie tinka tik daiktų interneto sprendimams, pavyzdžiui, nešiojamojo interneto modemui, biuro ar namų internetui, išmaniai šuns apykaklei, garažo vartams – bet kur, kur reikalinga SIM kortelė, bet iš to įrenginio nėra skambinama“, – sako ekspertas.

Pasak jo, klientams šis pokytis nepatogumų sukelti neturėtų – daiktų interneto įrenginiams naudojami telefono numeriai įprastai yra reikalingi tik įrenginio galimybei turėti interneto ryšį, tad jam priskirtas numeris klientų nėra naudojamas ir jo mintinai išmokti nereiks.

R. Mikalajūno teigimu, ši naujovė leis ir toliau sklandžiai vykdyti daiktų interneto plėtrą. Prie interneto jungiasi vis daugiau išmanių daiktų, kuriems „Tele2“ tinkle bus užtikrinamas kokybiškas ryšys už gerą kainą.

Pranešimą paskelbė: Gertrūda Stripeikytė, UAB „Publicum”

]]>
Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis https://www.skaitykit.lt/isrinktos-geriausios-lietuvos-fintech-imones-pristatytas-ir-salies-fintech-zemelapis/ Fri, 22 Mar 2024 14:29:17 +0000 https://www.skaitykit.lt/isrinktos-geriausios-lietuvos-fintech-imones-pristatytas-ir-salies-fintech-zemelapis/ Ketvirtuose iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pagerbti šio sektoriaus atstovai ir jų pasiekimai. Savo sėkmės istorijas pristačiusios bendrovės varžėsi septyniose kategorijose. Pagrindinėje – „Metų „fintech“ įmonė“ – triumfavo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Anot apdovanojimus organizuojančio finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, šis kasmet vykstantis renginys leidžia įvertinti, kaip sparčiai bręsta ir tobulėja Lietuvos „fintech“ sektorius.

„Šalies „fintech“ bendruomenė tvirtai auga jau ne vienerius metus – artėjame prie 300 bendrovių ribos. Plečiasi ir industrijos teikiamų paslaugų sfera – įmones suskirstėme jau į 10 skirtingų kategorijų. Todėl kasmet darosi vis sunkiau atrinkti geriausius iš geriausių, o tai tik įrodo, kaip sparčiai tobulėja ir tvirtėja Lietuvos „fintech“ ekosistema“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

2024 m. apdovanojimų komisiją iš viso sudarė net 18 narių, tarp kurių – atstovai iš „Fintech Futures“, Lietuvos ir Estijos „Swedbank“ padalinių, Latvijos ir Estijos „fintech“ asociacijų vadovai. Prie komisijos taip pat prisijungė tarptautinės žiniasklaidos atstovai, Lietuvos „fintech“ rinkos ekspertai iš Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir tarptautinio akseleratoriaus „Plug&Play“.

Metų bendrove tapo šiuolaikines mokėjimų paslaugas teikianti „Paystrax“, įvertinta už reikšmingą indėlį skolinimo ir investavimo rinkose bei pagalbą augantiems verslams.

Metų „fintech“ inovatoriais paskelbti „Super How?“ – bendrovė šioje kategorijoje apdovanojimą pelnė jau antrą kartą istorijoje. Pasak „Super How?“ bendraįkūrėjo ir vadovo Andriaus Bartmino, jų tikslas – kurti vertę per novatoriškus sprendimus, ir tai mato visa „fintech“ ekosistema.

„Praėjusiais metais pristatėme dar pakankamai mažai siūlomą inovacijų kūrimo paslaugą, nes siekiame, kad net ir didelėms ar valstybinėms įmonėms inovuoti taptų paprasčiau. Mūsų šalis neturi ypatingų gamtos išteklių, tačiau tikrai gali pasigirti kūrybiškais ir talentingais žmonėmis, o inovacijos bei technologijų sritis iš tiesų yra Lietuvos stiprybė“ – teigia A. Bartminas.

Metų „fintech“ įgalintojo kategorijoje, kurioje galėjo dalyvauti kibernetinio saugumo, „insurtech“, „regtech“, analitikos, didžiųjų duomenų, tapatybės, finansinės programinės įrangos ir susijusių sričių bendrovės, laimėtoju paskelbtas automatizuotus pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantis startuolis „Amlyze“.

Metų „fintech“ poveikiu paskelbta sutelktinio finansavimo platforma „Heavy Finance“, o Metų „fintech“ plėtros istorijos apdovanojimas atiteko finansavimo platformai „smeGo“. Tuo metu daugiausiai publikos balsų po metų pertraukos vėl surinko elektroninių mokėjimų bendrovė „Paysera“.

Be įmonių, „Lithuanian Fintech Awards“ komisija įvertino ir vieną asmenybę, kuri praėjusiais metais labiausiai prisidėjo prie Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus plėtros ir bendruomenės stiprėjimo. Metų „fintech“ lydere paskelbta Gintarė Bačiulienė, „Investuok Lietuvoje“ Technologijų sektoriaus komandos vadovė. Pasak jos, tamprūs ekosistemos ryšiai yra vienas iš Lietuvos „fintech“ išskirtinumų ir sėkmės raktų.

„Džiaugiuosi, kad pastangos ir įdirbis atstovaujant Lietuvą tarptautiniuose renginiuose ir leidiniuose, pritraukiant užsienio investuotojus, išleidžiant kasmetinę Lietuvos „fintech“ sektoriaus apžvalgą buvo pastebėti bei įvertinti. Šis apdovanojimas yra ne tik mano, bet visų „Investuok Lietuvoje“ kolegų ir Lietuvos „fintech” ekosistemos bendražygių įvertinimas. Todėl ypatingai džiaugiuosi, kad kryptingas bendras darbas auginant sektorių ar didinant jo žinomumą pasaulyje atsispindi ne tik įvertinimuose, bet ir rezultatuose“, – tikina G. Bačiulienė.

Be daugybės įvertinimų ir apdovanojimų, jau ketvirtus metus iš eilės įvykusiuose „Lithuanian Fintech Awards“ apdovanojimuose pristatytas ir vienintelis toks – Lietuvos „fintech“ žemėlapis. Jame į 10 skirtingų kategorijų – mokėjimų, skaitmeninės bankininkystės, taupymo ir investavimo, skolinimo ir kt. – suskirstytos visos 277 šalies „fintech“ bendrovės.

Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”

                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis


                    Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

]]>
Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį https://www.skaitykit.lt/arteja-technologiju-cunamis-atskleistos-keturios-technologiju-tendencijos-kurios-pakeis-pasauli/ Fri, 22 Mar 2024 11:48:20 +0000 https://www.skaitykit.lt/arteja-technologiju-cunamis-atskleistos-keturios-technologiju-tendencijos-kurios-pakeis-pasauli/ Technologijų plėtros tempai dar labiau paspartės, daugiausia dėl dirbtinio intelekto (DI) plėtros. Ateinančiais metais žmonių sąveika su skaitmeniniais įrankiais skirsis nuo to, ką esame įpratę matyti. Dirbtinis intelektas daugelyje sričių turi didelį potencialą, kuris verslo aplinkoje suteiks konkurencinį pranašumą. Vis tik, siekiant užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sprendimai būtų įgyvendinami apgalvotai ir prasmingai, reikia atsižvelgti tiek į etinius aspektus, tiek įvertinti rizikas.

Užuot kasdien ieškoję informacijos interneto paieškos sistemose, žmonės vis dažniau naudos dirbtinio intelekto įrankius, suteikiančius galimybę pokalbio būdu gauti kur kas tikslesnę informaciją – konkrečius atsakymus ir rekomendacijas, atitinkančius jų poreikius. Įmonės aktyviau diegs dirbtinio intelekto sprendimus, kurie ne tik bendradarbiaus su kitais DI sprendimais, bet ir su atitinkama priežiūra priims sprendimus už žmones. Tobulėjant technologinėms galimybėms, visuomenė patirs fizinės ir skaitmeninės aplinkos transformaciją, kuri taip pat suteiks naujų galimybių. Plėsis technologijų sąveika su žmogaus kūnais, o tai padės giliau suprasti žmones ir jų norus – tą rodo naujausias informacinių technologijų (IT) bendrovės „Accenture“ pristatomas „Accenture Technology Vision 2024“ tyrimas.

Tyrime nagrinėjamos keturios naujausios technologijų tendencijos, kuriose daugiau dėmesio skiriama technologijų ir žmonių sąveikai, kad technologijos ateityje taptų intuityvesnės ir padėtų žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę, produktyvumą ir kūrybiškumą.

„Dirbtinio intelekto augimas kelia vystymąsi į naują lygį. Artimiausiais metais dirbtinio intelekto augimas paveiks verslo aplinką ir visą visuomenę tokiu mastu, kokio dar nesame patyrę. Sienos bus sugriautos, taip atveriant precedento neturinčias galimybes. Jeigu ankstesnę pastarųjų dešimtmečių technologinę pažangą palygintume su mažomis bangelėmis, tai dabar mūsų laukia cunamis, todėl Baltijos šalių įmonės turi ruoštis šiems pokyčiams.

Taip pat labai svarbu, kad dirbtinio intelekto sprendimai būtų taikomi atsakingai ir apgalvotai, kad šios technologijos būtų pradėtos naudoti plačiau tik tada, kai bus parengtas šios industrijos reguliavimas ir naudojimo gairės. Turi vyksti diskusijos apie saugumą, etiką bei kitus klausimus, nes šiuo metu mes kuriame pasaulį, kuriame gyvensime ateityje”, – sako Ivo Almanis, „Accenture” vadovas Latvijoje.

Dirbtinis intelektas keičia informacijos paieškos patirtį

Dirbtinis intelektas keičia interneto naudojimo patirtį. Šiais laikais žmonės informacijos ieško kitaip. Žmogus, naudodamasis „ChatGTP“ ir panašiomis priemonėmis, ne tik greičiau randa informaciją, bet ir gauna ją daug tikslesnę pokalbio formatu – konkrečius atsakymus ir rekomendacijas, atitinkančias jo poreikius. Tai įmonėms suteikia naujų būdų plėtoti prekės ženklus, apimant skaitmeninį marketingą ir reklamą, o klientai gali atskleisti savo pageidavimus įmonėms ir pokalbio metu individualizuoti savo apsipirkimo patirtį.

Tikimasi, kad ateityje žmonės, prieš įsigydami naują produktą, vis dažniau prašys dirbtinio intelekto robotų rekomendacijų. Ateinančiais metais žmonių sąveika su internetu skirsis nuo to, ką esame įpratę matyti. Įmonės turi apgalvoti būdus, kaip pagerinti klientų patirtį, kad žmogaus sąveika su kiekviena programėle ar skaitmenine platforma būtų tarsi sąveika su DI pokalbių robotu, ir taip pat atspindėtų prekės ženklo vertybes.

Didelės efektyvios komunikacijos galimybės slypi ir įmonėse. Darbuotojas, užuot klausęs vadovo ar ieškojęs informacijos dokumentuose, galės užduoti konkrečius klausimus DI įrankiui. Žinoma, plėtra neįsivaizduojama be duomenų saugumo, o kokybiški neapdoroti duomenys čia vaidina svarbų vaidmenį. DI pokalbių robotai turėtų būti nuolat prižiūrimi ir tikrinami žmonių. Gauti atsiliepimai turėtų būti renkami ir taip pat negalima pamiršti darbuotojų mokymų, etikos, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimų bei industrijai būtinų naujų standartų.

Dirbtinio intelekto sąveika ir sprendimų priėmimas

Dirbtinio intelekto įrankiams gali būti patikėtas ne tik atskirų užduočių atlikimas, bet ir sprendimų priėmimas, atitinkamai prižiūrint ir tarpusavyje bendradarbiaujant su kitomis DI priemonėmis. Gali skambėti futuristiškai, tačiau jau dabar į vis daugiau verslo procesų įtraukiami dirbtinio intelekto įrankiai, kurie apima ne tik gamybą ar vidinę dokumentų cirkuliaciją, bet ir rinkodarą, pardavimus bei santykių su klientais valdymą. Būtent dirbtinis intelektas ir automatizuotos sistemos gali žmogaus vardu priimti sprendimus bei imtis tinkamų veiksmų.

Ateinantį dešimtmetį matysime kur kas didesnį dirbtinio intelekto sprendimų sąveikumą, kas skatins įmones kurti tinkamas strategijas, apimančias ir talentų bazę. Grįžtamasis ryšys padės pagerinti DI įrankių veikimą. JAV veikiantis „Allen Institute“ atliko eksperimentą, kurio metu pirkėjo pokalbių robotas bendravo su pardavėjo pokalbių robotu, o DI įrankis įvertino ši pokalbį ir pateikė rekomendacijas, kaip pagerinti pokalbių roboto gebėjimą tiksliai iškomunikuoti pardavimo sąlygas.

Procesas visada priklausys nuo žmonių, tačiau DI įrankiai veiks kaip kolegos. Pavyzdžiui, medicinoje DI padės diagnozuoti ligas, bet patys jos pacientui nepraneš. DI gali padėti vadovui parašyti įkvepiančią kalbą, tačiau pats jos nepasakys.

Technologinė plėtra paveiks ir darbo rinką. Pokyčiai bus pastebimi darbuotojų pareigose, vaidmenyse ir funkcijose, todėl reikės skirti išskirtinį dėmesį darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Taip pat didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas saugumui, nes reikės užtikrinti procesų skaidrumą bei stebėti, kaip ir kodėl DI priėmė atitinkamą sprendimą.

Fizinės ir skaitmeninės aplinkos susiliejimas

Inovacijų ir technologijų galimybėms augant, mes patirsime visišką fizinės ir skaitmeninės aplinkos susiliejimą. Virtualų pasaulį su realiu jungiantis metavisatos pasaulis, kuris žmonėms suteikia virtualią bendravimo galimybę, apibrėš, kaip ateityje naudosimės internetu.

Pavyzdžiui, „Fiat” sukūrė metavisatos parduotuvę, kurioje žmogus, norintis įsigyti naują automobilį, gali pasirinkti jo tipą, spalvą, interjerą, įrangą bei kitas funkcijas. Pirkėjas virtualioje aplinkoje gali atlikti bandomąjį važiavimą ir taip iš arčiau pamatyti savo pasirinkimus bei užduoti klausimus kartu su juo važiuojančiam ekspertui.

Kita vertus, „Open Metaverse Alliance for Web3“ dirba su standartu, leidžiančiu metavisatos platformų naudotojams pereiti iš vienos platformos į kitą. Taip pat vystosi ir kitos technologijos bei erdvinis skaičiavimas. Ateityje daugiau dėmesio bus skiriama skaitmeninei tapatybei bei „Web3“.

Dirbtinis intelektas pagreitina skaitmeninio 3D turinio kūrimą. „Nvidia“ sukurtas įrankis „Neuralangelo“ gali 2D vaizdo klipus paversti 3D skaitmeniniais objektais ar struktūromis, kurias galima importuoti į virtualias ir papildytos realybės erdves, skaitmeninius dvynius ar vaizdo žaidimus.

Šiandienos technologijos leidžia inžinieriams pagerinti vartotojų patirtį skaitmeninėje aplinkoje įtraukiant tokius žmogaus pojūčius, kaip lytėjimas, kvapas ir skonis. Erdvinės žvalgybos sistemos skatina iš naujo įsivaizduoti, kaip mūsų pasirinkimai formuoja skaitmeninę patirtį, o tuo pačiu metu įmonės pergalvoja savo strategijas, kurdamos naujus būdus susisiekti ir bendrauti su klientais, partneriais ir darbuotojais.

Technologijų sąsaja su žmogaus kūnais

Šiandien technologijos mums padeda geriau ir giliau suprasti žmones bei jų norus. Dalis žmonių kasdien naudoja nešiojamus prietaisus, kurie nuskaito ir stebi žmogaus sveikatos parametrus, pavyzdžiui, širdies ritmą ir jo pokyčius. Išmanieji akiniai ne tik suteikia žmonėms virtualios ar papildytos realybės patirtį, bet taip pat suteikia ir papildomos informacijos iš interneto.  

Tobulėja neurotechnologijos, kurios gali pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę, įskaitant ir tuos, kurie dėl ligos ar sunkių sužalojimų buvo prikaustyti prie lovos. Neurotechnologijos pradeda bendrauti su žmogaus protu. Jos gali padėti verbalinius sutrikimus turintiems žmonėms išreikšti savo mintis, verčiant jų kalbėjimo bandymus į tekstą arba balsą. Taip pat yra technologijų, kurios seka žmogaus kūno judesius, tokius, kaip akių žvilgsnis, rankų gestai, laikysena ir kt.

Šiuo metu tobulinant žmogaus sąsają su technologijomis – nuo ​​akių žvilgsnio sekimo iki smegenų jutiklių ir raumenų signalų skaitymo – ribos tarp technologijų ir žmogaus kūnų sąveikos pakeliamos į naują lygmenį. Tiesa, būtina spręsti klausimus, susijusius su saugumu ir piktnaudžiavimu technologijomis. Biometriniai privatumo standartai turi būti atnaujinti.

Neuroetika turės apibrėžti apsaugos priemones, įskaitant tai, kaip tinkamai sąveikauti su žmogaus smegenimis ir kitais biometriniais duomenimis, kurie gali būti naudojami nuskaitant žmonių ketinimus ir būsenas. Vis dar yra daug nežinomųjų ir klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Nors kai kurie žmonės mano, kad neurotechnologijos daugiausia bus naudojamos medicinoje, taikymo sritis bus daug platesnė.

Pranešimą paskelbė: Vaiva Deksnytė, Komunikacijos agentūra „Chestnut“ (MB „Žydintis kaštonas“)

                    Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį


                    Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį


                    Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį


                    Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį


                    Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

]]>
„Akropolių“ kasdienė dovana lankytojams – „Apple“ telefonai „iPhone 15“ https://www.skaitykit.lt/akropoliu-kasdiene-dovana-lankytojams-apple-telefonai-iphone-15/ Mon, 18 Mar 2024 11:31:46 +0000 https://www.skaitykit.lt/akropoliu-kasdiene-dovana-lankytojams-apple-telefonai-iphone-15/ 2007 metais pasauliui pristatytas „iPhone“ išmanusis telefonas neatpažįstamai pakeitė mobiliųjų telefonų rinką, o rudenį pasirodęs naujausio modelio „Apple“ kūrinys „iPhone 15“ – vartotojų yra itin trokštamas modelis. Būtent „iPhone15“ kasdien laimėti kviečia Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“.

Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ nuo kovo 18 dienos organizuoja žaidimą „Kasdien kasdien kasdien“, kurio metu kasdien vienam laimingajam prekybos ir pramogų centrų lankytojui bus dovanojamas „iPhone 15“ išmanusis telefonas.

„Matome, koks didelis yra „iPhone“ telefonų populiarumas ir kad tai tikrai yra dovana, kuri pradžiugins mūsų organizuojamo žaidimo laimėtojus. Nusprendėme sudaryti galimybę „Akropolių“ pirkėjams net šešias savaites kasdien laimėti po naujausio modelio šio prekių ženklo telefoną“, – sako Dominykas Mertinas, „Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovas.

Žaidimas truks 6 savaites – nuo kovo 18 iki balandžio 28 dienos. Jo laikotarpiu minėtų „Akropolių“ lankytojai, apsipirkę už 15 eurų arba daugiau ir „Akropolio“ informacijos centre pateikę žaidimo taisykles atitinkantį pirkimo kvitą, galės sukti laimės ratą ir iš karto sužinoti, ar jiems pavyko laimėti dienos prizą – „iPhone 15“ telefoną. Žaidimui registracija nėra reikalinga.

Apie „Akropolis Group“:

Baltijos šalyse pirmaujanti prekybos ir pramogų centrų vystymo ir valdymo bendrovė „Akropolis Group“ valdo prekybos centrų vystymo ir valdymo paslaugų įmones Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvoje „Akropolis Group“ valdo prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Latvijoje – „Akropole Riga“ ir „Akropole Alfa“ Rygoje.

Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB „Idea Prima”

                    „Akropolių“ kasdienė dovana lankytojams – „Apple“ telefonai „iPhone 15“


                    „Akropolių“ kasdienė dovana lankytojams – „Apple“ telefonai „iPhone 15“


                    „Akropolių“ kasdienė dovana lankytojams – „Apple“ telefonai „iPhone 15“

]]>
SAP siekia padėti organizacijoms plačiau išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes priimant svarbius verslo sprendimus https://www.skaitykit.lt/sap-siekia-padeti-organizacijoms-placiau-isnaudoti-dirbtinio-intelekto-galimybes-priimant-svarbius-verslo-sprendimus/ Mon, 18 Mar 2024 11:31:08 +0000 https://www.skaitykit.lt/sap-siekia-padeti-organizacijoms-placiau-isnaudoti-dirbtinio-intelekto-galimybes-priimant-svarbius-verslo-sprendimus/ Šiandien verslas įvairiose srityse vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą. Tačiau ar dirbtinis intelektas (DI) bus geras pagalbininkas konkrečiai įmonei, priklauso nuo duomenų, iš kurių jis mokosi. Duomenys yra DI kuras, o jų kokybė lemia, kaip veiks DI variklis. Kuo daugiau ir išsamesnių duomenų prieinami DI, tuo detalesnę ir logiškesnę jų analizę jis gali pateikti.

„Pagrindinė problema, su kuria šiuo metu susiduria daugelis verslų – tai padriki duomenys ir išskaidyta informacija, kurią sudėtinga sujungti į vientisą paveikslą ir daryti gilesnes įžvalgas, įvertinti, dėl kokių priežasčių mažėja efektyvumas arba, kas stabdo veiklos augimą. Net ir dirbtiniam intelektui verslo modelio subtilybės ir įtakos, kurias vienas kitam daro net ir atrodytų smulkūs verslo aspektai, yra suprantami tiek, kiek išsamios ir patikimos informacijos jis gauna. Todėl verslams šiandien ypač svarbu turėti centrinę duomenų saugyklą, kurioje kaupiamus duomenis iš įvairių šaltinių būtų galima greitai išanalizuoti ir modeliuoti verslo plėtros scenarijus“, – sako „SAP Lietuva“ pardavimo vadovas Kęstutis Kasakaitis.

Praėjusiais metais Vokietijos programinės įrangos verslui gamintoja SAP pristatė naujos kartos duomenų saugyklos debesyje sprendimą „SAP Datasphere“, leidžiantį verslui ne tik kaupti ir kataloguoti duomenis, bet ir juos susieti bei virtualizuoti.

Praėjusią savaitę bendrovė pranešė apie naujas „SAP Datasphere“ funkcijas bei išplėstas generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes, kurios padės verslui dar geriau išnaudoti duomenis kasdienėje veikloje ir jos plėtrai. Viena iš naujovių yra „verslo duomenų audinys” – architektūra, užtikrinanti, kad duomenys, kaupiami skirtinguose verslo organizacijos departamentuose, būtų ne tik tinkamai sisteminami, nepradingtų, bet ir nesidubliuotų, o kartu leistų DI teikti geriausias įžvalgas bei siūlymus.

„SAP Datasphere“ atnaujinimai padės mūsų klientams užtikrinti geresnį veiklos operacijų matomumą, išsaugoti duomenų kontekstą, logiką ir priimti tinkamiausius spendimus. Nuo šiol „SAP Analytics Cloud“ naudojantiems klientams bus prieinamas generatyvinio dirbtinio intelekto asistentas „Joule“, kuris padės atlikti įvairias duomenų valdymo ir analizės užduotis, automatiškai kurti ataskaitas. Kita naujovė – „SAP Datasphere“ žinių grafiko funkcija, kuri organizacijoms leis nuodugniai suprasti duomenų, metaduomenų ir verslo procesų sąsajas ir atrasti naujų įžvalgų, kurių lig šiol negalėjo matyti savo programose ir sistemose“, – pažymi K. Kasakaitis.

Be to, verslo vartotojai nuo šiol galės naudotis dar viena nauja „SAP Analytics Cloud“ kompaso funkcija, kuri padės organizacijoms atlikti sudėtingus modeliavimus naudojant pokalbių sąsają. Su šiuo instrumentu galima įvertinti planuojamus rezultatus ir, nuolat koreguojant valdomus kintamuosius, rasti optimaliausią planą. Taip organizacijos gali paprasčiau valdyti ir planuoti skirtingų departamentų – finansų, personalo, tiekimo ir kitų darbą bei veiklos planavimą, greičiau pasiekti ir analizuoti duomenis prieinamus ne tik iš įmonės naudojamų SAP programų, bet ir trečiųjų šalių sistemų.

Siekdama suteikti organizacijoms dirbtinio intelekto valdymo politiką ir praktiką atitinkantį sprendimą, SAP plečia partnerystę su tarptautine bendrove „Collibra“, kurios DI valdymo sprendimai integruojami į SAP duomenų ir analizės sprendimus. Tai padės užtikrinti dirbtinio intelekto naudojimo politiką, organizacijų skaidrumą ir atskaitomybę, teisės bei privatumo politikos reikalavimus.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai

]]>
VU mokslininkų rankose – projektas, padedantis atrasti naujas medžiagas https://www.skaitykit.lt/vu-mokslininku-rankose-projektas-padedantis-atrasti-naujas-medziagas/ Fri, 15 Mar 2024 12:00:09 +0000 https://www.skaitykit.lt/vu-mokslininku-rankose-projektas-padedantis-atrasti-naujas-medziagas/ Atvira duomenų bazė, kurioje daugiau nei pusė milijono įrašų, o joje esantys duomenys gali būti naudojami tiriant medžiagas ir kuriant vaistus. Skamba neįtikėtinai? Tokia unikalia kristalografine duomenų baze, vadinama COD, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai rūpinasi jau nuo 2007 m. Kaip vyksta darbas su tokia duomenų baze ir ar visi gali ja naudotis?

Kristalografinė duomenų bazė COD yra pasaulinės bendruomenės kūrinys, kurios duomenis pildyti ir naudoti gali kiekvienas – duomenų bazėje įgyvendinta paieška pagal daugybę parametrų, tačiau norintys gali ir tiesiog atsisiųsti visus COD esančius įrašus ir paiešką bei peržiūrą atlikti savo kompiuteryje arba naudoti specialius programinius įrankius darbui su kristalografiniais duomenimis. Vienas iš žmonių, besirūpinančių duomenų bazės priežiūra, jos duomenų kokybe, yra VU Gyvybės mokslų centro (GMC) vyr. mokslo darbuotojas ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) alumnas dr. Andrius Merkys. Jis yra vienas iš mokslininkų, vystančių COD projektą. VU MIF bioinformatikos studijas, sujungiančias biologiją, informatiką ir matematiką, baigęs vyras prie projekto dirba jau nuo trečio kurso. Mokslininkas šią duomenų bazę lygina su laisvąja internetine enciklopedija „Vikipedija“: „Norint ką nors į COD duomenų bazę įrašyti, būtina atitikti duomenų kokybei keliamus reikalavimus ir nurodyti duomenų kilmę – labai panašiai kaip ir „Vikipedijoje“, kur teigiant vieną ar kitą dalyką reikia šaltinio.“ Jau ne vienerius metus COD „gyvena“ VU serveriuose, septynioliktus metus duomenų bazės vystymui vadovauja VU GMC mokslininkas dr. Saulius Gražulis.

Šiuo metu duomenų bazę sudaro įspūdingas įrašų skaičius – daugiau kaip pusė milijono. Ją perėmus VU mokslininkams, įrašų padaugėjo dešimt kartų ir kasmet padidėja maždaug po 40 tūkstančių. Anot dr. A. Merkio, pagrindinė COD ypatybė ir stiprybė yra atvirumas: ši duomenų bazė yra didžiausias atviras tokio pobūdžio duomenų išteklius. Esant tokiam duomenų kiekiui, itin svarbu užtikrinti jų kokybę. Nors dauguma procesų automatizuoti, tačiau duomenų bazės prižiūrėtojams tenka užtikrinti, kad ji visą laiką būtų pasiekiama, susitvarkytų su apkrovomis. „Taip pat turime stebėti diagnostinius pranešimus, reguliariai atnaujinti programinę įrangą, užbėgti už akių galimoms klaidoms, atsakyti į bendruomenės klausimus“, – apie darbą su viena didžiausių kristalografinių duomenų bazių kalba dr. A. Merkys.

Vienas didžiausių iššūkių prižiūrint duomenų bazės veiklą – duomenų kokybės užtikrinimas. „Be kokybiškų duomenų nebus ir kokybiškų įžvalgų ar taikymui skirtų produktų, o duomenų klaidos gali ir nemažai kainuoti“, – sako dr. A. Merkys. Savo darbe COD vystytojai pirmiausia vadovaujasi Tarptautinės kristalografijos draugijos (IUCr) paskelbtais kristalografinių duomenų kokybės kriterijais. Kadangi duomenų srautas yra itin didelis, šiuo metu kuriama programinė įranga, kuri aptiktų nusižengimus kriterijams: „Tokius nusižengimų sąrašus peržiūrime patys ir, jei įmanoma, taisome arba pažymime taip, kad matytųsi naudotojams“, – pasakoja dr. A. Merkys.

Kaip mokslo labui tarnauja duomenų bazėje sukaupti duomenys? Pagrindinės šių duomenų panaudojimo sritys yra medžiagotyra ir vaistų kūrimas. Medžiagotyrininkai dažniausiai ieško jau egzistuojančių medžiagų, pasižyminčių jiems norimomis savybėmis, arba siekia tokias medžiagas sukurti. Kaip sėkmingus COD esančių duomenų panaudojimo pavyzdžius dr. A. Merkys pateikia Glazgo universiteto mokslininkų efektyvių vandenilio talpyklų ir Lozanos politechnikos instituto tyrėjų medžiagų, tinkamų naudoti elektronikoje, paieškas. „Tą daryti mokslininkus paskatino grafeno sėkmė – ši vieno anglies atomo storio medžiaga pasižymi įdomiomis savybėmis, žadančiomis inovatyvius taikymus medicinoje, elektronikoje, optikoje, be kita ko, ir baterijų bei sensorių pramonėje“, – apie praktinius duomenų bazės pritaikymo būdus pasakoja dr. A. Merkys.

Daugiau apie bioinformatikos mokslo kryptį galite sužinoti VU MIF internetinių laidų cikle „O kas toliau? VU MIF absolventų istorijos“.

Pranešimą paskelbė: Benita Kaselytė, Vilniaus universitetas

]]>
Nuo rašomojo stalo iki fitneso: kaip pavasarį išvengti sveikatos problemų? https://www.skaitykit.lt/nuo-rasomojo-stalo-iki-fitneso-kaip-pavasari-isvengti-sveikatos-problemu/ Tue, 12 Mar 2024 10:22:26 +0000 https://www.skaitykit.lt/nuo-rasomojo-stalo-iki-fitneso-kaip-pavasari-isvengti-sveikatos-problemu/ Dar praėjusiais metais atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad net 45 proc. Europos Sąjungos piliečių neužsiima jokia aktyvia fizine veikla, o kas trečias pilietis fiziniam aktyvumui neskiria pakankamai dėmesio. Tokie skaičiai daro didelę įtaką ne tik dažnesniam ligų atsiradimui, bet ir pareikalauja didesnių sveikatos priežiūros išlaidų. Su kokiais sveikatos sutrikimais dažniausiai susiduria nesportuojantys? Ir kas šį pavasarį gali padėti išlikti aktyviems?

Viršsvoris – sveikatai pavojinga problema

Šiandien didžiąją dalį savo laiko praleidžiame sėdint darbuose, o kelionėms iš vieno taško į kitą vietoje dviračių ar ėjimo pėstute dažniausiai renkamės automobilius. Toks sėslus gyvenimo būdas ir fizinės veiklos nebuvimas gali išprovokuoti viršsvorio atsiradimą. Taip nutinka, nes žmogaus kūnas neturi progos išnaudoti su maistu gautos energijos, todėl jį organizmas kūne pradeda kaupti riebalų pavidalu. Svarbu tai, kad atsiradęs viršsvoris gali sukelti nemažai rimtų sveikatos problemų – širdies, virškinimo, miego, sąnarių, kepenų ar daugybę kitų ligų.

Kaip teigia Sveikatos ir socialinės rūpybos departamentas, suaugusieji, norėdami išvengti viršsvorio sukeliamų sveikatos problemų, turėtų kiekvieną savaitę 150 minučių užsiimti fizine veikla, kaip greitas vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu. Žinoma, tiek laiko vieno aktyvaus užsiėmimo metu skirti gali ne kiekvienas, todėl galima ir kita alternatyva – sportuoti penkias dienas per savaitę po 30 minučių.

Išmanieji laikrodžiai padės būti aktyviems

Dažnai žmonės norėdami pradėti sportuoti ar aktyviau leisti laisvalaikį nėra tikri kokia sporto šaka ar veikla jiems būtų tinkamiausia. Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, tokiam tikslui šiandien gali pasitarnauti išmaniosios technologijos.

„Rinkoje randami išmanieji laikrodžiai dabar gali visapusiškai prisidėti prie aktyvaus laisvalaikio gerinimo. Pavyzdžiui, vartotojus jau spėjęs sudominti „Huawei Watch GT 4“ laikrodis gali pasiūlyti daugiau nei 100 sporto treniruočių režimų, kaip krepšinis, futbolas ar padelis. Kurdami laikrodžio funkcijas gamintojai pagalvojo ir apie tuos vartotojus, kuriems, galbūt, artimesni ir kiek kitokie aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdai. Laikrodyje taip pat galima rasti sporto režimų skirtų ėjimui, bėgimui, važiavimui dviračiu ar plaukimui. Kadangi atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleisime lauke, tokios išmanaus laikrodžio funkcijos gali padėti žmonėms ne tik mėgautis aktyviu laisvalaikiu gamtoje, bet ir padėti pagerinti sveikatą“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Tačiau išmanusis laikrodis gali pasiūlyti ne tik platų spektrą sporto režimų. Jis gali tapti tikru asmeniniu treneriu ar pagalbininku aktyvaus laisvalaikio srityje.

„Pradėdami sportuoti žmonės dažnai susiduria su problema – nežino kaip teisingai atlikti vieną ar kitą pratimą, o konsultuotis su sporto treneriais ne visuomet turi galimybių. Išmaniajame laikrodyje randami iš anksto įrašyti sporto patarimai, padės lengviau ir efektyviau atlikti tam tikrus pratimus“, – laikrodžio funkcijas aptaria ekspertė.

Ar aktyvus laisvalaikis padeda apsisaugoti nuo širdies ligų?

Nagrinėjant fizinio aktyvumo nebuvimo pasekmes, svarbu paminėti ir tai, kad mažas fizinis aktyvumas taip pat siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Negydomas aukštas kraujospūdis gali padidinti ne tik širdies priepuolių ar insulto riziką, bet ir sukelti kitų rimtų sveikatos problemų.

Norint išlaikyti normalų kraujospūdį vertėtų nepamiršti reguliariai mankštintis. Aktyvus laisvalaikis ar sportas gali padėti sumažinti viršutinę ir apatinę kraujospūdžio ribas. Tačiau svarbu paminėti, kad pradėjus mankštintis, rezultatų iš kart tikėtis nereikėtų. Pilną sporto įtaką kraujospūdžio stabilizavimui galima pajausti po maždaug 1 – 3 mėnesių reguliaraus fizinio krūvio. Norint išlaikyti tinkamą kraujospūdį svarbu nepamiršti, kad mankšta turėtų tapti gyvenimo dalimi, bet ne dalyku, kuriuo užsiimate tik simptomams pablogėjus.

Susirūpinti aukštu kraujo spaudimu taip pat turėtų ypač tie žmonės, kurie, ne tik nesportuoja, bet ir, pavyzdžiui, dirbdami didelę dienos laiko dalį praleidžia sėdėdami. Norėdami išlaikyti normalų kraujospūdį, tokie žmonės turėtų kas valandą pasidaryti 5 – 10 minučių patraukas, per kurias galėtų atlikti bent keletą tempimo pratimų ar trumpai pasivaikščioti.

Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:

Facebook: https://www.facebook.com/Huaweimobile/

Instagram: https://www.instagram.com/Huaweimobile/

YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/

Pranešimą paskelbė: Eimantė Urmonaitė, Integrity PR, UAB

                    Nuo rašomojo stalo iki fitneso: kaip pavasarį išvengti sveikatos problemų?

]]>
„Tele2“ skirs dar daugiau dėmesio elektronikos atliekų mažinimui ir vaikų apsaugai internete https://www.skaitykit.lt/tele2-skirs-dar-daugiau-demesio-elektronikos-atlieku-mazinimui-ir-vaiku-apsaugai-internete/ Tue, 12 Mar 2024 10:21:30 +0000 https://www.skaitykit.lt/tele2-skirs-dar-daugiau-demesio-elektronikos-atlieku-mazinimui-ir-vaiku-apsaugai-internete/ „Tele2“ grupė iki 2026 metų sieks pagrindinių tikslų keliose socialinės atsakomybės srityse, tarp kurių – žiedinė ekonomika, vaikų apsauga ir įvairovė. Per dvejus metus „Tele2“ visose rinkose užsibrėžė perdirbimui surinkti 100 tūkst. mobiliųjų telefonų, taip pat įtvirtinti savo lyderystę blokuojant vaikų išnaudojimo turinį internete.

„Tvarumas yra svarbi visos mūsų grupės strateginė kryptis. Siekiame ambicingų tikslų, ir kol kas mums juos pavyksta pasiekti net anksčiau, nei planavome. Atnaujinta tvarumo strategija turi padėti laimėti mums visiems – tiek įmonei, tiek mūsų klientams, tiek ir visai visuomenei. Telekomunikacijų sektorius gali reikšmingai prisidėti prie visų mūsų tvaresnės ateities“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ir toliau stiprina veiksmus keturiose pagrindinėse srityse: žiedinė ekonomika, vaikų apsauga internete, tvarumas pasitelkiant technologijas ir įvairovė. Bendrovei pavyko įgyvendinti 2021 m. sausį paskelbtos ankstesnės tvarumo strategijos tikslus – pagerinti socialinės atsakomybės reitingai, lyčių lygybės rezultatai, o „Financial Times“ įmonę pripažino klimato lydere Europoje.

Atnaujintoje strategijoje „Tele2“ sieks iki 2026 m. visose rinkose surinkti ir perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 tūkst. telefonų. Bendrovė taip pat nusprendė didinti veiksmus, susijusius su žiedine ekonomika – iki 2025 m. pasiekti 100 proc. tinklo įrangos pernaudojimą.

Didelis dėmesys naujojoje tvarumo strategijoje skiriamas ir vaikų apsaugai internete. „Tele2“ užsibrėžė tikslą įsitvirtinti kaip vaikų apsaugos lyderė ir kasmet blokuoti 10 proc. daugiau bandymų pasiekti seksualinio smurto prieš vaikus medžiagą internete.

Per praėjusius metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

Naujoji įmonės tvarumo strategija taip pat apibrėžia „Tele2“ įvairovės siekį – pasiekti lyčių pusiausvyrą visuose vadovaujančiuose lygmenyse. Neseniai „Tele2“ grupė antrus metus iš eilės atsidūrė tarp 100 geriausių pasaulio įmonių, užtikrinančių didžiausią lyčių lygybę darbo vietoje. Reitingą kasmet sudaranti organizacija „Equileap“ šiemet iš viso vertino beveik 4 tūkst. bendrovių visame pasaulyje.

„Tele2“ nuosekliai planuoja ir įgyvendina ir kitus su aplinkosauga susijusius veiksmus. Savo veikloje „Tele2“ naudoja tik žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat sumažino automobilių parką ir pasiūlė darbuotojams alternatyvius keliavimo būdus.

Mobiliojo ryšio operatorius užsibrėžė tikslą iki 2025 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visoje veiklos grandinėje sumažinti 90 proc. (lyginant su 2019 m.), o iki 2035 m. pasiekti nulinę emisiją.

Be to, „Tele2“ ketina iki 2030 m. perdirbti arba sutaisyti pakartotiniam naudojimui 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų.

Pranešimą paskelbė: Gertrūda Stripeikytė, UAB „Publicum”

]]>
Ar žinojote: darbuotojo „TikTok“, asmenukės ir darbas išmaniuoju – įmonei gali brangiai kainuoti https://www.skaitykit.lt/ar-zinojote-darbuotojo-tiktok-asmenukes-ir-darbas-ismaniuoju-imonei-gali-brangiai-kainuoti/ Fri, 08 Mar 2024 17:40:36 +0000 https://www.skaitykit.lt/ar-zinojote-darbuotojo-tiktok-asmenukes-ir-darbas-ismaniuoju-imonei-gali-brangiai-kainuoti/ Paskutiniais Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, Lietuvoje per mėnesį užfiksuojama virš 400 įvairaus dydžio kibernetinių išpuolių. Programišiai taikosi pasipelnyti ne tik iš pavienių asmenų, bet ir įvairių verslo įmonių – kaip jiems, patys to nežinodami, padeda darbuotojai?

Edita Pulkauninkė, „Squalio Lietuva“ direktorė, sako, kad dėl didžiosios nusikaltėliams pavykstančių atakų dalies kalta būna žmogiškoji klaida.

„Žmogus vis dar yra silpnoji grandis, todėl tiek viešo, tiek privataus sektoriaus įmonėms yra kritiškai svarbu rūpintis savo darbuotojų edukacija apie kibernetinį saugumą. Beje, tai daugeliui įmonių daryti bus privaloma jau nuo šio spalio, kai ES mastu įsigalios TIS2 direktyva“, – sako E. Pulkauninkė ir dalijasi dažniausiomis situacijomis, kai darbuotojai tampa kibernetinių išpuolių aukomis.

1. DI: gali apsaugoti arba apsimesti buhaltere

E. Pulkauninkės teigimu, itin ištobulėjusios dirbtinio intelekto technologijos panaudojimas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį kibernetiniam saugumui. Anot jos, jis geba greitai analizuoti didelius duomenų srautus, aptikti potencialias grėsmes ir efektyviai reaguoti į vykstančias kibernetines atakas. Tačiau yra ir tamsioji pusė – kenkėjiškų algoritmų kūrėjai dirbtinį intelektą taip pat naudoja vis išmaniau.

„Vienos dažniausių atakų – vadinamasis fišingas, kai programišiai, apsimetę, pavyzdžiui, įmonių vadovais, buhalteriais ar kitais patikimais organizacijos asmenimis, iš darbuotojų bando išvilioti slaptažodžius, kreditinių kortelių duomenis arba priversti juos paspausti kenkėjiškas nuorodas, atsisiųsti priedus“, – sako specialistė.

Anot jos, dirbtinis intelektas šias atakas perkėlė į visai kitą lygį – elektroninių laiškų ar žinučių tekstuose nebėra klastą išduodančių klaidų, o vienas nusikaltėlis tuo pat metu gali vykdyti ataką keliomis kalbomis ir daug didesniu mastu.

„Mūsų įmonės vykdomos fišingo laiškų simuliacijos rodo, kad vidutiniškai 33 proc. asmenų, kurie gauna kenkėjiškus laiškus, paspaudžia ant laiške esančios nuorodos. Tuo tarpu, ketvirtadalis iš jų – suveda ir savo asmeninius duomenis“, – dalijasi E. Pulkauninkė.

Jos teigimu, dėl nutekintų duomenų įmonės patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir reputacinę žalą, neretai praranda klientus bei partnerius.

„Kartais nusikaltėliai už duomenų atgavimą paprašo išpirkos, dažniausiai kriptovaliuta, kad juos būtų sunkiau susekti. Tačiau ir tokiais atvejais, kai duomenys yra atgaunami, patirtos atakos nuslėpti neverta – minėta rudenį įsigaliosianti direktyva už tai numatys nemenkas baudas“, – pabrėžia E. Pulkauninkė.

2. Kuo susijusios asmenukės ir gyvūnėlių vardai?

E. Pulkauninkė pasakoja, kad tobulėjančios technologijos ir internete esanti informacija nusikaltėliams leidžia atakas itin tiksliai suasmeninti.

„Išpuoliai, kurių metu specifiškai domimasi vienu asmeniu ar konkrečia organizacija  vadinasi  personalizuotomis atakomis (angl. Spear phishing). Dažniausiai nusikaltėliai turi labai konkretų tikslą – užvaldyti to asmens tapatybę ar gauti prieigą prie būtent to verslo duomenų. Dažniausiai darbuotojas sulaukia ne bendrinio pobūdžio kaip fišingo atveju, bet labai gerai paruošto elektroninio laiško su realybę atspindinčiomis detalėmis“, – teigia E. Pulkauninkė.

Anot jos, tai padaryti nusikaltėliams itin padeda darbuotojų viešai atskleidžiama informacija.

„Net nesusimąstydami apie save skelbiame labai daug. Pavyzdžiui, socialinių tinklų įrašuose atskleidžiame savo augintinio vardą, bet taip pat jį naudojame ir kaip pagrindinį slaptažodį tiek darbe, tiek asmeniniams reikalams“, – sako E. Pulkauninkė.

Jos teigimu, lygiai taip pat neapgalvotai darbuotojai atskleidžia ir informaciją apie savo darbovietes.

„Neretai darbuotojai kelia asmenukes su darbo vietos lokacija, pažymi kolegas, žinutės tekste pasidžiaugia kokiu nors komandos laimėjimu. Visos tokios ir panašios detalės nusikaltėliams gali padėti sukurti labai įtikinamą laišką“, – pabrėžia E. Pulkauninkė.

3. Grėsmės darbuotojų telefonuose: kai „TikTok“ ir el. paštas šalia

Kaip vieną iš didžiausių kibernetinio saugumo grėsmių specialistė įvardija ir prastai apsaugotus telefonus.

„Įmonėse atlikinėjant saugumo auditus aiškiai matome, kad didžioji dauguma mūsų klientų nevaldo savo darbuotojų mobiliųjų telefonų. O darbuotojai – nėra atskyrę darbinės bei asmeninės informacijos savo įrenginiuose, nors tai irgi gali lemti svarbių įmonės duomenų nutekėjimą, pavyzdžiui, jeigu telefone yra įdiegtas darbinis paštas“, – sako ji. 

Nesaugią terpę telefone gali sukurti ir jame esančios programėlės. Vienas tokių pavyzdžių, populiarusis socialinis tinklas „TikTok“. Dėl galimų grėsmių, programėlę jau uždraudė kelios Amerikos ir ES institucijos, šiuo pavyzdžiu vis dažniau seka ir verslas.

„Kadangi „TikTok“ priklauso Kinijos technologijų kompanijai „Bytedance“ – pasigirsta vis daugiau įspėjimų, kad šalies vyriausybė gali turėti prieigą prie šios platformos surinktų duomenų ar netgi daryti įtaką jos veiklai. Perspėjama, kad „TikTok“ gali saugoti didelį kiekį asmeninės informacijos apie savo naudotojus kiekį: nuo el. pašto iki biometrinių duomenų, tokių kaip veido bruožai“, – sako E. Pulkauninkė.

Šaltiniai:

https://cybernews.com/editorial/world-economic-forum-finds-that-95-of-cybersecurity-incidents-occur-due-to-human-error/

Pranešimą paskelbė: Monika Rimdžiūtė, UAB „Publicum”

]]>
„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą https://www.skaitykit.lt/bite-nutraukia-4g-namu-marsrutizatoriu-prekyba/ Thu, 07 Mar 2024 12:25:55 +0000 https://www.skaitykit.lt/bite-nutraukia-4g-namu-marsrutizatoriu-prekyba/ „Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.

„Perėjimas nuo 4G prie 5G reiškia itin didelį žingsnį technologijų pasaulyje. 5G maršrutizatoriai lyginant su senesnės kartos įrenginiais, yra gerokai pranašesni greičio, delsos (vėlinimo), ryšio ir tinklo efektyvumo požiūriu. Naujos kartos įrenginiai atveria kelią naujoms paslaugoms bei programoms, kurios buvo neįmanomos su senaisiais 4G namų maršrutizatoriais“, – pranešime žiniasklaidai sako Eligijus Rakickas, „Bitė Lietuva“ produktų vadovas.

10 kartų didesnis greitis

Didžiausias naujos kartos įrenginių privalumas, pasak E. Rakicko, yra greitis ir stabilumas. Naujos kartos maršrutizatoriai užtikrina didesnį duomenų perdavimo greitį, lyginant su 4G maršrutizatoriais.

„Jeigu 4G maršrutizatoriai idealiomis sąlygomis gali užtikrinti iki 1 Gbit/s duomenų perdavimą, tuo metu 5G gali pasiekti 5 Gbit/s. Tai reiškia, kad su 5G ryšiu 4K raiškos filmą galima atsiųsti vos per keletą minučių“, – tvirtina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

Jis priduria, kad naudojant 5G maršrutizatorius, delsa yra sumažinama iki 10 milisekundžių (ms), kuomet 4G delsa yra 20-30 ms. Maža delsa pagerina patirtį žaidžiant internetinius vaizdo žaidimus ar žiūrint internetinę televiziją. Be to, naujos kartos maršrutizatoriai gali palaikyti didesnį prijungtų prietaisų skaičių, todėl kokybišku internetu gali naudotis visi šeimos nariai vienu metu, prisijungę daugybę skirtingų įrenginių.

„4G technologija buvo proveržis mobiliojo interneto ir geresnės plačiajuosčio ryšio prieigos srityje, o 5G technologija ne tik pagerina vartotojų patirtį, bet ir yra skirta platesniam panaudojimui. Dėl to 5G maršrutizatoriai yra universalesni ir tinkamesni įvairioms pramonės šakoms bei verslams, o ne tik privatiems klientams“, – sako E. Rakickas.

4G eros pabaigos pradžia

Pasak „Bitė Lietuva“ interneto produktų vadovės Agnės Imbrasienės, nutraukti 4G maršrutizatorių prekybą nuspręsta siekiant užtikrinti dar geresnę patirtį.

„Norime žmonėms pasiūlyti pačią geriausią patirtį, o su senos kartos maršrutizatoriais tai padaryti pavyksta ne visada. Todėl, norint neatsilikti nuo naujovių ir su jomis žengti koja kojon, savo asortimente siūlome tik kokybiškiausius ir pažangiausius produktus, o senųjų – visiškai atsisakome. Vis tik tai yra tam tikra 4G eros pabaigos pradžia“, – pasakoja A. Imbrasienė.

Jai pritaria ir E. Rakickas pridurdamas, kad klientai gali rinktis ir išorinius 5G maršrutizatorius. Anot jo, „Bitė Lietuva“ investuoja rekordines sumas į 5G ryšio plėtrą, todėl pasirinkus naujos kartos maršrutizatorių, greitesniu ir stabilesniu internetu galima bus naudotis net ir atokiose vietose, kur ryšys yra prastesnis, pavyzdžiui, sodybose ar kaimuose.

Pokyčių nepajaus

Nors didelė dalis žmonių vis dar naudojasi 4G maršrutizatoriais, nutraukus šių įrenginių prekybą, juos turintys klientai pokyčių nepajus ir toliau galės naudotis interneto ryšiu.

„Nors sprendimas nutraukti prekybą turintiems ir naudojantiems 4G maršrutizatorius įtakos neturės, visgi, rekomenduojame juos pakeisti į naujos kartos 5G maršrutizatorius. Tai leis naudotis greitu ir stabiliu internetu bei išnaudoti visas 5G ryšio technologijos teikiamas naudas ir galimybes“, – sako E. Rakickas.

„Bitė Lietuva“ nuolatos investuoja ir naujausias technologijas, siekdama žmonėms suteikti kokybišką kasdienių paslaugų naudojimo patirtį. Įmonė į 5G tinklo plėtrą investuoja rekordinius 100 mln. eurų, o naujos kartos ryšiu jau gali naudotis beveik 2 mln. Lietuvos gyventojų.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Drėmaitė, UAB „coagency”

]]>