Penkios naudos, kurias suteiks valstybės informacinių išteklių perkėlimas į debesiją

Seimui priėmus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, leidžiančias valstybės institucijoms duomenis laikyti ne tik Lietuvoje, bet ir saugiose valstybėse bei viešojoje debesijoje, atsivėrusios naujos galimybės yra aktualios bei svarbios tiek organizacijoms, tiek gyventojams. Kokias naudas suteikia debesija ir kaip jomis pasinaudoti, aptaria IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius. 

„Pandemija mums padėjo įprasti ne tik dirbti, bet ir su valdžios institucijomis susijusius reikalus tvarkyti internetu. Tuo tarpu karas Ukrainoje atvėrė akis, kad virtualiai funkcionuojančiai valstybei savo skaitmeninius išteklius būtina saugoti bei jais rūpintis taip pat kaip ir fiziniais. Tiek karo metu suintensyvėjusios kibernetinės atakos, tiek kone kas metus įvykstančios stichinės nelaimės, turinčios neigiamos įtakos institucijų veiklai, privertė ieškoti alternatyvų. Viena jų tapo viešoji debesija“, – pastebi R. Skardžius.  

Duomenų talpinimas debesijoje – paprastais žodžiais sakant, nutolusiuose paslaugų teikėjų duomenų centruose – turi kelis esminius privalumus, lyginant su vietine infrastruktūra. „Baltic Amadeus“ ekspertas išskiria penkis svarbiausius: 

  1. Saugumas. Patikimi debesijos paslaugų teikėjai daug investuoja į fizinio ir technologinio saugumo priemones. Realizuoti pažangiausi sprendimai suteikia gerokai didesnę apsaugą nei atskiri verslo subjektai savo lėšomis galėtų užtikrinti patys vietiniame duomenų centre. Visgi R. Skardžius atkreipia dėmesį, kad yra svarbu suprasti, už ką atsako paslaugos teikėjas ir jo partneriai, o už ką – klientas. Tai įprastai detalizuojama „pasidalintos atsakomybės modelyje“. „Debesijos paslaugų saugumas priklauso ne tik nuo fizinės lokacijos, energijos ar ryšio užtikrinimo priemonių, tačiau ir kaip tinkamai bei saugiai sukonfigūruota konkreti infrastruktūra, kokias papildomas priemones naudoja klientai. Priemonių yra įvairiausių, nuo ugniasienių, kelių faktorių autentifikacijos, iki nuolatinės infrastruktūros stebėsenos, leidžiančios proaktyviai reaguoti į aptiktas anomalijas. Norėdami būti tikri, kad informacija debesų infrastruktūroje nebus atskleista, klientai turi naudoti pagrindines saugumą užtikrinančias priemones pvz., rekomenduojama slaptažodžių politika, duomenų šifravimas bei nuolatinis IT saugumo ekspertų rekomendacijų sekimas ir įgyvendinimas “, – vardija pašnekovas.  
  1. Patikimumas. Arba, kitaip sakant, veiklos tęstinumo užtikrinimas tuo atveju, jei tam tikroje teritorijoje nutiktų stichinė nelaimė ar kitas incidentas, dėl kurio sutriktų vietinės infrastruktūros darbas. Beje, naujosios įstatymo pataisos būtent tai ir numato: atsarginės tam tikrų duomenų kopijos patikimų valstybių serveriuose galėjo būti saugomos ir anksčiau. Dabar duomenis bus galima ne tik laikyti, atkurti, bet ir tęsti naudojimą be reikšmingų prastovų. Tai svarbu ir žmonėms: valstybės institucijoms išsikėlus į debesiją galėsime būti tikri, kad jų paslaugos bus visada pasiekiamos. „Sistemų patikimumo gerinimas leidžia užtikrinti, kad esminės valstybės teikiamos paslaugos būtų ir toliau pasiekiamos susiklosčius nepalankioms aplinkybėms“, – pabrėžia R. Skardžius.  
  1. Efektyvumas. Turint nuosavą infrastruktūrą viskuo tenka rūpintis pačiam, įskaitant įrangos pirkimą, priežiūrą, atsarginių kopijų kūrimą ir daugybę kitų niuansų. Tokių procesų valdymas reikalauja skirtingų sričių specialistų, kurie galėtų šias funkcijas atlikti geriausiai. Tai nėra efektyvu, nes įstaiga turi rūpintis ne tik tiesioginės veiklos vykdymu, paslaugų teikimu, tačiau ir aptarnaujančio personalo samdymu, ugdymu. Dažnu atveju valstybės institucijos neturi finansinių galimybių samdyti patyrusių IT specialistų, o tai atsiliepia kokybei. Naudojantis debesija daugelį netiesioginių darbų atlieka teikėjo specialistai. Tuo tarpu institucijos žmonės gali daugiau laiko skirti specifinių užduočių vykdymui.  
  1. Lankstumas. Viešosios debesijos paslaugų teikėjai suteikia plačias galimybes pasirinkti tinkamiausią viešosios debesijos tipą ir lankstų atsiskaitymo modelį. SaaS (angl. software as a service) debesijos tipas tinka tais atvejais, kuomet įstaigos turi standartinius poreikius ir gali prisitaikyti prie bendro gamintojo siūlomo programų funkcionalumo. Tokiu atveju didžioji atsakomybės dalis už sprendimo veikimą priklauso debesijos paslaugų teikėjui. Kitais atvejais, galima rinktis PaaS (angl. platform as a service), IaaS (angl. infrastructure as a service) paslaugas, suteikiančias pagrindą veikti ir pagal poreikius konfigūruoti savo pačių valdomoms aplikacijoms. Taip pat naudojantis viešosios debesijos paslaugomis klientai gali rinktis tarp lanksčių apmokėjimo už paslaugas planų. Jei poreikius iš anksto numatyti sudėtinga, galima mokėti už sunaudotus resursus pagal faktą, kurių galima bet kada atsisakyti ar padidinti apimtį. Gebant prognozuoti būsimą sistemų apkrovimą – verta rezervuoti tam tikrą resursų kiekį, kuris leidžia sutaupyti iki 75 proc. paslaugos mokesčių. O nekritinėms sistemoms, kuriose vykstantys procesai gali būti bet kada sustabdyti ir vėl paleisti (pvz., ataskaitų generavimas), verta pasinaudoti paslaugų teikėjų išparduodamais momentiniais resursais, kuriems taikomi iki 90 proc. mažesni įkainiai.  
  1. Taupumas. Kaip beskaičiuosi, naudotis viešosios debesijos paslaugomis apsimoka. Lėšos yra sutaupomos, kadangi perkama tik tiek resursų, kiek realiai reikia. Palankią kainodarą užtikrina didelė rinkoje esančių teikėjų konkurencija. Papildomai sutaupoma, nes duomenų centrų infrastruktūros veikimu rūpinasi paslaugos teikėjas, todėl negaištamas darbuotojų laikas. R. Skardžius atkreipia dėmesį, kad valstybinės įstaigos, institucijos ir joms pavaldžios įmonės brangesniems pirkiniams turi skelbti viešuosius konkursus, kurie užtrunka. Taigi perkant serverius ar įvairią tinklo įrangą svarbu galvoti į priekį ir įvertinti galimą poreikį ne keliems mėnesiams, o mažiausiai keleriems metams į priekį. „Įdomu, ar atsirastų bent viena privati įmonė, kuri tiksliai žino, kiek ir kokių resursų jai reikės po, sakykime, 2 ar 5 metų? Labai abejoju. Be to, IT įranga greitai tobulėja, o tai reiškia, kad ji sparčiai sensta – tai, ką įsigijote šiandien, jau po metų gali būti nepakankama poreikiams užtikrinti arba atvirkščiai – turėsite didelį kiekį nenaudojamos IT infrastruktūros.“, – sako R. Skardžius.  

Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisos numato, kad Vyriausybės patvirtintų duomenų, kurie turėtų būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijas valstybės institucijos galės laikyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių duomenų centruose. Pataisos nuo liepos mėnesio suteikia teisę veikti „skaitmeninei ambasadai“, o privačiuose duomenų centruose duomenis bus galima laikyti nuo 2023 m. pradžios.  

„Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti, skaitmenizacijos ir IT saugumo klausimais konsultuojanti bendrovė, kurioje dirba daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų. Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos, laivininkystės ir kitų rinkų įmonėms „Baltic Amadeus“ kuria naujausiomis debesijos („Cloud“), dirbtinio intelekto (AI) ir daiktų interneto (IoT) platformų tendencijomis pagrįstus skaitmenizavimo sprendimus, siekdama užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams ir darbuotojams.   

Pranešimą paskelbė: Indrė Vareikytė, UAB „Fabula ir partneriai“
Penkios naudos, kurias suteiks valstybės informacinių išteklių perkėlimas į debesiją