Šiaulių bankas strateginiu partneriu, tobulinant rizikos valdymo sistemą, pasirinko verslo analitinės programinės įrangos ir paslaugų lyderį „SAS Institute“ (SAS). „SAS Stratum“ rizikos valdymo priemonių paketo priemonę „SAS Asset and Liability Management“ diegia informacinių technologijų bendrovė „Paspara“. Nuo 2020 m. Šiaulių bankui tapus trečiu pagal dydį Lietuvoje registruotu kreditų rinkos dalyviu bei finansų instituciją įtraukus į tiesiogiai stebimų euro zonos šalių bankų sąrašą, Šiaulių banko priežiūrai yra taikomi tie patys principai ir standartai, kaip ir didžiausiems euro zonos bankams. „Tvarus ir veiksmingas rizikos valdymas yra vienas iš Šiaulių banko strateginių tikslų. Įdiegę patikimus ir lanksčius rizikų modeliavimo ir ataskaitų rengimo sprendimus, galėsime lengviau įveikti iššūkius, o kartu ir išlikti inovatyvūs bei…
IT ekspertas paskaičiavo, kiek kainuoja debesijos paslaugos
Kokybė, greitis, patikimumas, saugumas – šie privalumai skatina verslus rinktis debesijos paslaugas. Visgi bene daugelį pirmiausiai dominantis klausimas yra finansai, arba tiksliau, kiek debesijos paslaugos gali kainuoti. Kokios investicijos yra reikalingos, nuo ko tai priklauso atsako IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ Debesijos paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius. „Skaitmeninių sprendimų perkėlimas į viešąjį debesį leidžia pasiekti ne tik technologinių pranašumų, bet ir finansinių naudų: nereikia pasikartojančių vienkartinių reikšmingų investicijų, nebelieka IT infrastruktūros pirkimo bei administravimo išlaidų, sumažėja išlaidos programinei įrangai, taip pat, pokyčiams įgyvendinti, galima gauti papildomų lengvatų iš gamintojų. Visa tai atveria daugiau galimybių išnaudoti inovacijas, tačiau svarbiausias klausimas lieka – kiek tiksliai reikės mokėti už IT sistemas…
Ilja Laurs: Jei nori naudotis technologijų suteikiama galia, turi mokėti tam tikrą kainą
Praėjusiais metais pasaulyje buvo matoma išaugusi asmens duomenų paklausa ir tai nulėmė dažnesnes tokių duomenų vagystes ir (ar) anksčiau nutekintų duomenų paviešinimą, rašoma Krašto apsaugos ministerijos Nacionalinėje kibernetinio saugumo ataskaitoje. Verslininkas, investuotojas Ilja Laurs sako, kad silpnoji šios srities vieta – žmogiškasis faktorius. „Technologinė bazinė higiena, t. y. bent jau pagrindinių konkrečių naudojamų kanalų saugumo įpročiai panaikina labai daug su saugumu susijusių bėdų. Šiandien drąsiai galima sakyti, kad kibernetinis saugumas jau yra kiekvieno žmogaus higiena. Jei tu nuo vaikystės nesupranti, kaip tą bazinį saugumo lygį kasdien taikyti, tada nesvarbu, kokio ilgio bus piktografiniai raktai tavo kortelėje“, – savo pranešime „Samsung“ organizuotame renginyje „Mobilumas ir saugumas versle: kaip rasti balansą?“ atkreipė…
Lietuvos statistikos departamentas: kibernetinės atakos – rizika ne tik reputacijai
Į internetinę erdvę keliantis vis daugiau gyvenimo sričių, vienu aktualiausiu klausimu tampa ir kibernetinis saugumas. Įvykus kibernetinei atakai ne tik paralyžiuojama įstaigos ar organizacijos veikla, prarandami intelektiniai ir asmeniniai duomenys, bet ir suduodamas stiprus smūgis reputacijai. Krizės valdymas pareikalauja gerokai didesnių išlaidų nei investicijos į duomenų saugumą, tačiau verslas ne visuomet tinkamai įvertina kibernetines grėsmes. Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad kuo mažesnė įmonė, tuo mažiau dėmesio ji skiria saugumo sistemoms internetinėje erdvėje diegti. Pavyzdžiui, šiemet visas tyrime įvardytas saugumo priemones 100 proc. naudojusios 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės. Tačiau 50–249 darbuotojus turinčiųjų grupėje šis skaičius siekė 96,4 proc. O mažiausių įmonių, turinčių 10–49 darbuotojus, grupėje visas tirtas…
Balanso paieškos darbe paskatino padėti jį rasti ir kitiems
Emocijų raiška, perdegimas, lyčių, amžiaus ir kiti stereotipai, nepritapimas – kiekvienas galime susidurti su nepatogiomis situacijomis darbe ir už jo ribų. Sprendimų joms tenka ieškoti patiems ir kartais dėl to galime pasijausti palikti vieni. Bet iš tiesų taip nėra, kaip ir nėra blogų sprendimo būdų, sako Vaiva Kubilaitė, viena iš „Tech Kinship“ iniciatyvos bendraįkūrėjų. „Svarbiausia nesijausti vienišam su savo emocijomis, jausmais, situacijomis, kurios kelia nepatogumų, negalvoti, kad esate kitoks nei visi, ne toks kaip reikia, kad kažko nesugebate ar nemokate. Nėra dalykų, kurie visame pasaulyje liestų tik jus vieną – jei ne jūsų aplinkoje, tai kitoje tikrai yra žmonių, kurie patiria tą patį. Būtent apie tai ir yra „Tech Kinship“.…
Vejos pjovimas taps dar paprastesnis: pristato belaidį vejos robotą
Vejų savininkai kartais vejos robotų minusu įvardija tai, kad jų darbo zonai sklype pažymėti būtina nutiesti fizinius riboženklius – kabelius, kurie įpareigoja apdairiau vykdyti žemės darbus kieme, reikalauja papildomų pastangų nusprendus perplanuoti sklypą. Netrukus ši problema taps mažiau aktuali, nes vejos technikos gamintoja „Husqvarna“ rinkai pristato naujos kartos robotus vejapjoves, kurie gali veikti be kabelių – pjovimo zonas mobiliuoju telefonu gali nustatyti ir koreguoti pats naudotojas. „Įrenginėjant vejos robotus, sklypų savininkai turi gana tiksliai numatyti roboto darbo teritorijos ribas, kad žinotume, kur nutiesti kabelius. Dažnai vejos roboto prižiūrimas zonas vėliau norima keisti, nes keičiasi sklypo apželdinimas ar apstatymas, ir tai yra papildomas rūpestis. Kitąmet Lietuvos rinkoje pasirodys naujos kartos vejos…
Lietuva pirmauja kibernetinio saugumo srityje, tačiau pavojai – ūmėja: kaip apsisaugoti?
Spalį jau dešimtus metus iš eilės minime Kibernetinio saugumo mėnesį. Praėjus dešimtmečiui galima pasidžiaugti reikšmingais rezultatais – Lietuva užima šeštąją vietą pasaulyje pagal 2021 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaryto tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą. Vis dėlto, nebesirūpinti saugumu kibernetinėje erdvėje negalima: praėjusiais metais išaugo neteisėtai pasisavintų duomenų paklausa, o informacinėje erdvėje buvo jaučiama išskirtinė įtampa, rašoma Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) naujausioje apžvalgoje. „Mes net nesusimąstome, kiek duomenų laikome savo mobiliuosiuose telefonuose. Dėl to bet koks aplaidus žingsnis gali padaryti ne tik asmeninės žalos, bet ir pakenkti darbovietei ar mokymosi įstaigai, todėl būtina periodiškai patikrinti savo paskyrų saugumo nustatymus ir juos atnaujinti“, – sako Vaidas…
Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Ar norime tapti dirbtinio intelekto kūrėjais?“
2022 m. spalio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Ateities komitetas, tęsdamas kritinių technologijų svarstymus, išskyrė prioritetus, kurie užtikrintų Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) proveržį ir siūlo jau dabar koncentruotis į: DI kūrėjus ir tiekėjus, tvarią kokybiškų duomenų ekosistemos kūrimą; DI pritaikymo skatinimą tradicinėse pramonės šakose; nacionalinių talentų potencialo paiešką ir stiprinimą, išorės žmogiškojo kapitalo, investicijų pritraukimą; švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą naujųjų technologijų iššūkiams. Pradėdamas spalio 7 d. posėdį Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) DI reglamentavimo koncepcijos gyvybingumas, DI politikos susitarimai darosi vis sudėtingesni dėl teisėkūros pasiūlymų ir reguliavimo šioje srityje bei siekio maksimaliai išnaudoti šios technologijos galimybes, kartu išsaugant pagrindines žmogaus teises ir vertybes.…
Mobilumo ir saugumo sinergija – kaip ją atrasti?
Dabartinės technologijos leidžia išplėsti savo biuro ribas kur tik reikia, nepaisant aplinkos sąlygų. Tai reiškia, kad kiekvienas mobilus darbuotojas savo naudojamuose įrenginiuose kaupia dar daugiau jautrios informacijos, negu buvo įprasta. Kiekvienam verslui tai kelia tam tikrus iššūkius, todėl privalu priimti sprendimus, kad duomenys būtų tinkamai apsaugoti. „Įmonės mobilumą sudaro trys komponentai: mobilūs įrenginiai, mobilūs žmonės ir, svarbiausia, mobilūs duomenys. Teikti sprendimus, kurie užtikrintų, kad mobilūs duomenys būtų saugūs ir prieinami bet kam iš bet kokio įrenginio yra svarbu, ypač verslui. Tokiu būdu ne tik išnaudojamos technologijų suteikiamos galimybės, bet ir užkertamas kelias rimtoms problemoms, galinčioms daryti žalą klientams“, – renginyje „Mobilumas ir saugumas versle: kaip rasti balansą?“ atkreipė dėmesį „Samsung…
Atviri duomenys kurs pridėtinę vertę valstybei ir verslui
Lietuva viena pirmųjų Europoje iš esmės keičia valstybės duomenų valdymą. Lietuvos statistikos departamentui nuo 2023 m. sausio 1-osios tampant Valstybės duomenų agentūra, institucijoje kaupiami duomenys – svarbiausias visos valstybės informacijos šaltinis. Nuolat atnaujinami, integruojami tarp skirtingų institucijų duomenų šaltinių, duomenys valstybės institucijoms ir sprendimų priėmėjams taps prieinami sprendžiant valstybei svarbius klausimus. Kartu su šiais pokyčiais, bendradarbiaudamas su Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Lietuvos statistikos departamentas centralizuotai atveria vis daugiau viešojo sektoriaus tvarkomų duomenų. Per Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą atveriami didesnės brandos ir kokybės bei detalesni viešojo sektoriaus duomenys bus naudingesni verslui, institucijoms ir gyventojams. Skaičiuojama, kad atvirų duomenų panaudojimas gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie duomenų…
