Norite stebėti darbuotojų susirašinėjimą? Būkite atsargūs!

Po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl asmeninių susirašinėjimų darbe, darbdaviai, ribojantys informacinių technologijų naudojimą asmeninėms reikmėms darbo metu, turi pasidomėti, ar sutvarkyta visa tam reikalinga dokumentacija, o darbuotojai apie tai tinkamai informuoti.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“  asocijuota teisininkė Goda Sukackaitė pastebėjo keletą svarbių aspektų, į kuriuos turi atkreipti dėmesį darbdaviai po EŽTT sprendimo. Visų pirma, darbdaviai turi atlikti savo vidinės dokumentacijos patikrinimą ir nustatyti, kaip šiuo metu yra reguliuojami darbuotojo ir darbdavio santykiai dėl naudojimosi darbo priemonėmis. Pagal Darbo kodeksą, darbdavio veiklai vykdyti naudojant informacijos ir komunikacinės technologijas, yra privaloma turėti vidinį dokumentą, reglamentuojantį šių technologijų naudojimo tvarką, taip pat iš anksto supažindinti darbuotojus su šiuo dokumentu. 

Anot G.Sukackaitės, svarbu, kad vidiniame įmonės dokumente būtų nurodoma, jog darbdavys turi teisę atlikti konkrečių darbuotojui suteiktų informacinių technologijų ir komunikacinių technologijų  stebėseną ir tikrinimą.

„Kaip rodo EŽTT bylos sprendimas, informacinių technologijų stebėsėna ir tikrinimas gali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu darbuotojų teisę į privatumą, jei darbuotojai apie tai nebuvo informuoti iš anksto“, – sako „TRINITI LT“ asocijuota teisininkė.

Kaip žinoma, antradienį EŽTT priėmė sprendimą Rumunijos gyventojo byloje. Dar 2007 m. Rumunijos pilietis buvo atleistas iš darbo, nes darbdaviui patikrinus darbuotojo darbo reikalams sukurtą „Yahoo Messenger“ paskyrą, buvo išsiaiškinta, kad darbuotojas darbo priemones naudojo ne tik nustatytoms darbo funkcijoms atlikti, bet ir asmeniniam susirašinėjimui. Atleistas darbuotojas ginčijo darbdavio sprendimą, teigdamas, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą. Po ilgų nagrinėjimų įvairiuose teismuose rugsėjo 5 dieną EŽTT Didžioji kolegija nusprendė, kad darbdavio veiksmai pažeidė darbuotojo teisę į privatumą, nes darbuotojas nebuvo iš anksto informuotas apie darbdavio atliekamą darbuotojo informacinių technologijų naudojimo stebėseną. Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad atleisto Rumunijos piliečio darbdavys įmonėje turėjo pasitvirtinęs vidines nuostatas, kuriose buvo įtvirtinta bendra sąlyga, jog yra draudžiama asmeniniais tikslais naudoti kompiuterį, telefoną ar kt., tačiau šiose nuostatose nebuvo įtvirtino įspėjimo, jog darbdavys turi teisę vykdyti informacinių technologijų stebėseną.

Daugiau informacijos:

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ asocijuota teisininkė Goda Sukackaitė tel. 8 (5) 2312211

Pranešimą paskelbė : Ineta Stravinskaitė – Janavičienė, UAB „Komunikacijos idėjos“