Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą

Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Lietuvos naujos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės, taip pat numatytos priemonės šiam tikslui reikalingai teisinei ir investicinei aplinkai kurti. Gairės, kurias parengė ministerijos suburta viešojo sektoriaus ir verslo ekspertų grupė, pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms, po to bus teikiamos tvirtinti Vyriausybei.

„Tikimės, kad įgyvendinus numatytas priemones Lietuvos judriojo ryšio operatoriai galės sklandžiai diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas Lietuvoje. Tai padės kurti ekonominę ir socialinę naudą valstybei“, – sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Siekiant užtikrinti tolygią, ekonomiškai pagrįstą ir efektyvią 5G ryšio plėtrą numatoma, kad 5G ryšys Lietuvoje turės būti diegiamas nuo 2021 m., pradedant didžiausiais šalies miestais ir strateginiais valstybės objektais, ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje iki 2025 m., itin sparčiu judriuoju ryšiu padengiant svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas.

Numatoma, kad iki 2022 m. 5G ryšys turės būti įdiegtas ir komercinės 5G ryšio paslaugos pradėtos teikti bent viename iš penkių didžiausių Lietuvos miestų, iki 2023 m. – penkiuose didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, iki 2025 m. – miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“), valstybinės reikšmės greitkeliuose ir keliuose, geležinkeliuose.

Ekspertų teigimu, penktosios kartos judrusis ryšys 5G, kurio kokybiniai rodikliai – ypatingai didelis pralaidumas, maža delsa ir plačios pritaikymo galimybės, ateinantį dešimtmetį bus vienas svarbiausių skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos elementų. Šia ryšių technologija galės naudotis ne tik pavieniai vartotojai, ji leis į tinklą sujungti daiktus, taip dar labiau išplėsdama daiktų internetą (angl. Internet of things) ir įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. Machine to machine, M2M) pritaikymo galimybes. Todėl tikimasi, kad būsimoji 5G ryšio infrastruktūra bus naudinga daugeliui sektorių, pvz., savivaldžiams automobiliams, e. sveikatos sistemai, energijos valdymui, įvairioms visuomenės saugą užtikrinančioms aplikacijoms, gamybos automatizavimui ir pan.

Daugelis išsivysčiusių pasaulio valstybių skuba pasinaudoti 5G ryšio privalumais, inicijuodamos bandymus, o vėliau ir komercinių paslaugų, pagrįstų 5G ryšio technologija, teikimą. Šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos JAV, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kt. Nacionalinius 5G diegimo veiksmų planus jau yra paskelbusios 11 Europos Sąjungos valstybių.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija