Kuriant modernias finansų platformas pagrindinis prioritetas – vartotojų saugumas


					Kuriant modernias finansų platformas pagrindinis prioritetas – vartotojų saugumas

Pernai Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 50 tūkst. kibernetiniu incidentų, dalis kurių buvo nukreipta tiesiogiai į finansų įstaigas. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotame Finansų rinkų forume specialistai pastebėjo, kad finansų sektoriui išgyvenant sparčią plėtrą į skaitmeninius kanalus bei daugėjant naujų mokėjimo rinkos produktų, kibernetinis saugumas turėtų būti vienas didžiausių iššūkių.

Finansų rinkų forume „Drąsus ir atviras finansų pasaulis. Kaip išlikti saugiam?“ finansų, teisės bei ekonomikos ekspertai, Lietuvos banko bei ministerijų, vartotojų, kibernetinės policijos atstovai diskutavo apie tai, kaip kuriant inovacijas, diegiant atvirų mokėjimų paslaugas užtikrinti vartotojų ir verslo saugumą.

„Dabartis ir ateitis yra skaitmeninė – tai nekelia abejonių. Modernių sprendimų tik daugės, o kartu su jais ateis ir naujos grėsmės. Tačiau rizika nereiškia, kad ji užkardo inovacijas ar kad nereikėtų jos prisiimti – riziką prisiimant reikia suvokti jos mastą. Paslaugų, duomenų ir vartotojų saugumas yra ir turi būti prioritetas. Todėl dabar, kaip niekad, reguliatoriaus vaidmuo yra itin reikšmingas, o kompetencijos – nekvestionuojamos. Vartotojų finansinis švietimas šių iššūkių kontekste svarbesnis nei bet kada“, – pabrėžia LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Jam pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

„Finansų sektorius labai sparčiai keičiasi ir auga, ateina naujos technologijos, didėja naujų mokėjimo produktų įvairovė bei paklausa. Lietuva savo ruožtu įvardijama viena FinTech lyderių Europos Sąjungoje (ES), sugebanti kurti, plėtoti ir parduoti naujus produktus. Tačiau atsakomybė bei poreikis užtikrinti, kad tokie produktai būtų itin saugūs, atsparūs kibernetinėms išorės grėsmėms bei atakoms, taip pat krenta ant kūrėjų pečių. Esame pajėgūs su tokia atsakomybe tvarkytis, tačiau turime nuolat būti vienu žingsniu priekyje“, – sako LVK prezidentas.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad šie iššūkiai toli gražu negali užkirsti kelio finansų sektoriaus inovacijoms.

„Rizikas būtina matyti, įvertinti ir ieškoti būdų jas eliminuoti. Tačiau tas faktas, kad jos egzistuoja, nereiškia, jog turime pamiršti inovacijas ir nedalyvauti jų kūrimo bei įgyvendinimo procesuose. Priešingai, savo stiprybę galime įrodyti tas rizikas suvaldydami“, – sako Marius Jurgilas.

Renginyje dalyvavusių specialistų teigimu, vienas didžiausių iššūkių – duomenų apsauga, todėl būtina užtikrinti, kad vartotojas netaptų silpniausia grandimi šioje saugumo grandinėje. Su nusikalstamumu elektroninėje erdvėje kovojančios institucijos savo ruožtu pabrėžia, kad naujos finansų technologijos iš tiesų gali būti pažeidžiamos, tačiau daugiausia klaidų daro ir vartus nusikaltimams dažniausiai atveria patys vartotojai, todėl jų švietimas tampa kaip niekad reikšmingas.

„Atvira bankininkystė, įtvirtinama antrąja mokėjimų paslaugų direktyva (PSD2), finansinių paslaugų sektoriuje tikrai sukels daug reikšmingų pokyčių. Visi supranta, kad API sąsajos bei duomenų nuskaitymo ir susiejimo programos (angl. screen-scraping) gali būti naudojamos ir nusikalstamiems tikslams, o tai kelia rimtus saugumo iššūkius. Todėl būtina užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami apie tai, kas gali nutikti, kai jie sutinka savo duomenis patikėti trečiosioms šalims, bei imtis priemonių, kad  atviros bankininkystės idėja netaptų niša kibernetiniam nusikalstamumui“, – įsitikinęs „Europol“ Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro vadovas Stevenas Wilsonas. 

Pranešimą paskelbė : Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima“