Komentaras. Mindaugas Baranauskas: Švedijos sėkmės pamokos Lietuvai

Komentaras. Mindaugas Baranauskas: Švedijos sėkmės pamokos Lietuvai

Praėjusią savaitę teko lankytis Švedijos sostinėje Stokholme ir Malmės mieste, kur teko susitikti su įvairių technologijų bendrovių atstovais bei susipažinti su jų darbo kultūra ir infrastruktūra, kuri yra tiesiog įspūdinga.

Švedija nėra didelė ar gausiai apgyvendinta šalis, tačiau ji yra viena iš lyderiaujančių šalių technologijų sektoriuje.

Šioje šalyje gimė tokia milžinė kaip muzikos transliavimo aplikacija „Spotify“. Šioje bendrovėje šiuo metu dirba beveik 4200 darbuotojų, programėle naudojasi daugiau kaip 200 milijonai vartotojų ir metinės pajamos viršija 5 milijardus eurų.

Kitas Švedijos sėkmės pavyzdys – internetinės bankininkystės platforma Klarna, kurios metinės pajamos sudaro daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Žaidimus mobiliesiems įrenginiams kurianti bendrovė „King“ taip pat buvo sukurta Stokholme, o 2016 – aisiais metais šią bendrovę už beveik šešis milijardus dolerių įsigijo viena didžiausių kompiuterinių žaidimų įmonių Activision Blizzard.

Šių įmonių sėkmė paskatino investuotojus į tokio tipo bendroves investuoti milijardus eurų. 2017 metais vien tik į Stokholme veikiančias technologijų bendroves investuota 1,2 milijardai eurų, ir tai yra 500 milijonų eurų daugiau nei 2015 ir net septynis kartus daugiau nei 2011 – aisiais metais.

Stokholmas taip pat gali pasigirti ir vienu didžiausiu milijardinių startuolių skaičiumi – Stokholme tokių veikia net šeši. Daugiau tokių startuolių yra tik Silicio Slėnyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Visa tai Stokholmui leidžia būti vienu iš pagrindine technologijų sostine visame pasaulyje, o kartu tai ženkliai prisideda prie visos šalies gerovės.

Ir ši sėkmė Švediją aplankė ne šiaip sau. Nuo 1990 metų Švedijos Vyriausybės klojo pamatus ateičiai – buvo pritaikytos mokestinės lengvatos technologijų bendrovėms dėl ko kuriamų produktų kainos (interneto ryšys ir kitos) tapo daug pigesnės ir labiau prieinamos eiliniams gyventojams. Panaši praktika buvo taikoma ir Lietuvoje, kuomet buvo pritaikytos mokestines lengvatos kompiuterių įsigijimui ir tai iš esmės lėmė, kad ženkliai išaugo besinaudojančiųjų internetu ir kompiuteriais.

Tačiau Švedija šias transformacija pradėjo kiek anksčiau – dar 1994 – aisiais metais beveik visame Stokholme veikė internetas, dėl to šiuo metu visos Stokholme veikiančios bendrovės turi prieigą prie interneto, o net 91 proc. žmonių jungiasi prie interneto bent kartą per savaitę, o tai yra didžiausias skaičius pasaulyje.

Kitas svarbus dalykas – 1991 – aisiais metais Švedijoje pelno mokestis bendrovėms buvo sumažintas nuo 52 iki 30 procentų, o šiuo metu siekia 22 procentus, kai tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose tokie mokesčiai siekia kartais ir 39 procentus. 1993 – aisiais metais Švedijoje buvo priimtas „Konkuravimo aktas“, kuris labia apsunkino monopolių įsigalėjimą ir palengvino sąlygas besikuriančioms naujoms bendrovėms, dėl to vien Stokholme yra registruota 22 tūkstančiai technologijų bendrovių.

Labai tikiu, kad tokia sėkmė gali aplankyti ir Lietuvą, tačiau tam reikia visuotino susitelkimo ir didelio noro keistis ne tik iš verslo, bet ir iš valdžios.

Mindaugas Baranauskas yra IT bendrovės „Megodata“ vadovas

Pranešimą paskelbė: Asta Raudonienė, UAB „Venipak Lietuva“