Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) plečia švietėjišką veiklą ir pristato nemokamą e. mokymų kursą „Kibernetinė higiena senjorams“. Mokymai skirti vyresnio amžiaus žmonėms siekiant padėti saugiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis bei atpažinti dažniausias kibernetines grėsmes. Lietuvoje vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, tačiau tebestebimas bazinių kibernetinio saugumo žinių trūkumas. Pagal Valstybinės duomenų agentūrą, net 64 proc. šalies gyventojų pirko, užsisakė prekių ar paslaugų internetu praėjusiais metais. Viena pažeidžiamiausių grupių – senjorai, dažnai tampa lengvu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Apgaulės telefonu, fiktyvūs el. laiškai ar skubios investicijų „galimybės čia ir dabar“ neretai lemia didelius finansinius nuostolius. „Stiprinant visuomenės atsparumą, svarbu nepamiršti vienos pažeidžiamiausių grupių – senjorų. Jų įtrauktis į…
Galvos pilnos vėjų: kodėl alfa karta nesugeba susikaupti?
Ar restorane kada nors pykote ant tėvų, kurių vaikai kėlė triukšmą ir nurimo tik su telefonu rankose? Turbūt tokioje situacijoje pirma mintis – „aš savo vaikus išauklėsiu tikrai geriau“, bet tai dažniausiai priklauso nuo laiko, kurį vaikas praleidžia prie ekranų. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, teigia, kad šiuolaikinių vaikų iššūkiai kyla ne iš tingumo, o iš nuolat perkrautos galvos. Tyrimai visoje Europoje rodo, kad ilgi laiko tarpai prie ekranų mažina gebėjimą susikaupti ir didina išsiblaškymą. Jungtinės Karalystės parlamento ataskaitoje teigiama, kad 8-11 metų vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per dieną, prasčiau įsimena naują informaciją, lėčiau mąsto ir sunkiau išlaiko dėmesį. O Lietuvoje 2024 m. mokslininkų…
„Microsoft“ pradeda iniciatyvas, skirtas Europos kalbų ir kultūrinio tapatumo dirbtinio intelekto amžiuje išsaugojimui
Dirbtinio intelekto (DI) sistemoms tampant vis svarbesnėmis tiek bendraujant, tiek mokantis ar dirbant, kyla susirūpinimas dėl to, kad neproporcingai didelė šių sistemų mokymui naudojamų duomenų dalis yra anglų kalba – ir ypač jos amerikietiškąja versija. Tai sukuria skaitmeninį disbalansą, potencialiai galintį marginalizuoti daugiau nei 200-ų Europos kalbų balsus, vertybes, tapatybes ir jų turtingas kultūrines tradicijas. „Microsoft“ pristato naują iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos kalbų įvairovė ir kultūros paveldas nebūtų palikti greitai besikeičiančio dirbtinio intelekto pasaulio nuošalyje. Daugiakalbis dirbtinis intelektas ir kultūros paveldo skaitmeninis išsaugojimas Siekdama šio tikslo, „Microsoft“ vysto iniciatyvą „Daugiakalbis DI Europai“ ir investuoja į svarbiausių Europos kultūrinio bei istorinio paveldo objektų skaitmeninį išsaugojimą. Strasbūre „Microsoft“ steigia naujus…
Tampame tradicinių ir skaitmeninių finansų rinkų susiliejimo liudininkais: tokenizacija žada sektoriaus proveržį
Pastaraisiais metais tradiciniai ir skaitmeniniai finansai vieni prie kitų gerokai priartėjo ir net susiliejo – tai, kas anksčiau atrodė kaip du visiškai skirtingi pasauliai, tapo neatskiriama visuma. Šios transformacijos centre įsitvirtina galinga idėja, vadinama tokenizacija – turto vienetų suskaitmeninimas ir pavertimas tokenais – kriptovaliutų žetonais. Kai vertybiniai popieriai ar investicinių fondų vienetai skaitmeniniu pavidalu atvaizduojami blokų grandinėje (angl. Blockchain), jie įgyja savybes, kurias tradicinė rinka iki šiol sunkiai užtikrindavo: dalomumą, skaidrumą, atsekamumą ir momentinį perleidimą. Toks turtas, dažnai vadinamas realaus pasaulio turtu (angl. Real-World Assets, RWA), gali būti tiek fizinis, tiek finansinis objektas – pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, obligacijos ar meno kūriniai. „Tai ne tik nauja technologija – tai žingsnis link…
Svarbus sprendimas Ženevoje dėl GPS radijo trukdžių – bendras Lietuvos ir kaimynų laimėjimas
Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. ITU RRB valdyba teigia, kad kariniai konfliktai tarp valstybių negali pateisinti įsipareigojimų nepaisymo ir neturi kelti grėsmės kitų šalių infrastruktūrai bei saugumui. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis institucijomis, nuosekliai stebi situaciją, analizuoja radijo trukdžių apimtį ir poveikį. Palyginus 2025 ir 2024 metų duomenis, matoma, kad 2024 m. trikdžių mastas iš Karaliaučiaus pusės augo nuosekliai, o nuo 2025 m. pradžios radijo trikdžių intensyvumas išlieka stabiliai aukštas. Tuo…
