Pasaulį užklupus pandemijai ir daugeliui žmonių pradėjus dirbti iš namų, spartesnis internetas tapo kasdiene būtinybe, leidžiančia sklandžiai dalyvauti nuotolinėse konferencijose, greičiau atsisiųsti reikiamus dokumentus ir efektyviau organizuoti darbą. Interneto sparta ir stabilumas, kurį gali garantuoti 5G ryšys, ateityje taps dar svarbesniais, ypač žmonėms, atstovaujantiems pavojingas profesijas.  Kaip viename didžiausių telekomunikacijų renginių – „MWC Shanghai 2021“ – teigė Ryan Ding, Huawei vykdantysis direktorius, „Huawei“ palaikė stabilią daugiau nei 300 tinklų veiklą 170 pasaulio šalių. Tokiu būdu „Huawei“ prisidėjo prie sklandaus nuotolinio darbo ir mažesnės pandemijos įtakos verslams. Kartu su „Huawei“, įvairiose šalyse dirbantys operatoriai pritraukė 22 milijonus naujų interneto vartotojų visame pasaulyje. Geras interneto ryšys padėjo daugybei žmonių gauti medicinos pagalbą…

Vitalis Kavaliauskas, “Baltic Amadeus” technologijų direktorius Komentaras žiniasklaidai Beveik 800 000. Tiek įvairių sistemų ir paslaugų vartotojų duomenų buvo nutekinta vos per savaitę. Drįstu spėti, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, ir apie pavogtus asmeninius duomenis išgirsime dar ne kartą. Vienintelis būdas užkirsti kelią piktavališkiems ketinimams ir tinkamai saugoti įmonėms patikėtus klientų duomenis yra atsakyti į klausimą: „Ar sistema, kurios paskirtis yra saugoti asmens duomenis ir kitą jautrią informaciją, yra tam pritaikyta?“.  Nemažai įmonių naudoja prieš kelis metus sukurtas, tačiau technologiškai jau pasenusias sistemas (angl. „legacy systems“). Jos turi būti nedelsiant modernizuojamos dėl kelių priežasčių – pasensta naudojamos technologijos, pamirštama laiku įdiegti reikiamus operacinių sistemų ar saugumo ir naudojamų bibliotekų atnaujinimus…

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai kur nors vėluoji ir, kaip tyčia, negali surasti tarytum skradžiai žemę prasmegusių automobilio raktų, piniginės ar kito svarbaus daikto. Dar daugiau streso sukelia nežinia kur palikti ir pamesti daiktai, kuriuos praradus galima patirti išties nemenkų nuostolių. Tad ar yra kokia nors išeitis siekiant viso to išvengti? Daiktų paieškos suvalgo marias laiko Dažniausiai žmonių pametamų daiktų sąraše rikiuojasi automobilio arba namų raktai, piniginė, telefonas, televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis ir akiniai. Kaip rodo tyrimai, jų ieškodamas kiekvienas gyventojas vidutiniškai per metus praleidžia net 2,5 dienos. Vieno namuose prapuolusio daikto paieškos vidutiniškai trunka 5 minutes ir 20 sekundžių, tačiau tokių daiktų kaip raktai, piniginė, skėtis, pasas ar asmens tapatybės…

Dar mėnesį gyvensime karantino režime. Per pandemiją beveik 90 proc. įmonių darbo interviu vykdė nuotoliniu būdu, rodo JAV konsultacijų bendrovės „Gartner“ duomenys. Nors bendravimas technologijų pagalba per pastaruosius metus darbo rinkoje tapo visuotinai priimtina priemone, tačiau atrankas vykstantys specialistai pastebi, kad įsidarbinimo interviu metu kylantis jaudulys ir elementarių taisyklių nežinojimas gali pakišti koją gauti norimą darbą.  „Net ir IT sektoriuje, kur, atrodo, žmonės ir technologijos tikrai „sutaria“, pasitaiko daug kurioziškų situacijų, kai iš nežinojimo, jaudulio ar pasiruošimo stokos kandidatai pasimeta.“ , – patirtimi dalinasi Renata Tilmantaitė, įmonės „Baltic Amadeus“ Talentų atrankų vadovė. Pasak specialistės, ruošiantis nuotoliniam darbo pokalbiui svarbu žinoti pagrindines taisykles ir iš anksto pagalvoti apie tokio interviu specifiką.…

Jau nuo 2014-ųjų metų tarptautinė telekomunikacijų bendrovė „Huawei“ kasmet skelbia Tarptautinio jungiamumo indekso (GCI) ataskaitą. Joje reitinguojamas telekomunikacijų išvystymas 79 pasaulio šalyse bei vertinama, kokią įtaką geras telekomunikacijų išvystymas daro šalių ekonomikai. 2020-ųjų GCI ataskaitoje ištirta ir Lietuva, reitinge atsidūrusi 27 vietoje.  Lietuvos stiprybė – interneto pralaidumas  2020-ųjų GCI ataskaitos rezultatai rodo, kad telekomunikacijų srityje Lietuva gali pasirgti net keliomis stiprybėmis, iš kurių didžiausia – interneto pralaidumas, užtikrinantis kokybę ir greitį jo vartotojams. Šioje srityje Lietuvos rodikliai (10 taškų) ženkliai lenkia kitų šalių vidurkį (3 taškai). Lietuvos rodikliai taip pat aukšti informacinių technologijų reguliavimo srityje, apimančioje elektroninę komerciją, verslą, intelektinę nuosavybę, vartotojų saugumą ir kt.  GCI ataskaitoje įvertintos Lietuvos investicijos…

Maisto prekės, drabužiai, įvairūs daiktai, mokesčiai, skirtingų įstaigų paslaugos, darbas ar net bendravimas jau seniai persikėlė į internetą. Be interneto dažnas mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau be to, kad internetas atvėrė galimybes, kartu jis atnešė ir naujas grėsmes. Grėsmes dėl kurių galime prarasti asmeninius duomenis, jautrią informaciją ar patirti finansinių išteklių praradimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje kasmet registruoja daugiau nei 300 tūkstančių kibernetinių įvykių ir daugiau nei 3 tūkstančius kibernetinių incidentų. Praėjusią savaitę daug atgarsio visuomenėje sukėlęs galimai kibernetinis incidentas dėl CityBee klientų duomenų nutekinimo, šiuo metu taip pat tiriamas ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. „Siekdami užbėgti tokiems įvykiams už akių, neturėtume pasikliauti vien tik įvairių svetainių įdiegtomis…

At a remote meeting, that was held on Monday, Marius Skuodis, the Minister of Transport and Communications of Lithuania, discussed with the representatives of SpaceX, a leading company in the field of satellite Internet, opportunities for the development of satellite Internet technologies in Lithuania and the Baltic region, as well as the opportunity to cooperate during the development in Europe of Starlink, a broadband internet connection system, by this US company. SpaceX is a company of Canadian and US entrepreneur Elon Musk. It is currently a leading company in the private space sector by the number of launched satellites, and one of the largest innovators in the world. According to…

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pritarė prieštaringai vertinamo „Jausmomačio“ projekto stabdymui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) atlikto papildomo tyrimo išvadas, kuriuo nustatyta, kad šis atvejis neatitinka projekto finansavimui keliamų reikalavimų. Lėšų projektui iki šiol nebuvo išmokėta.   „Leisdami valstybės lėšas, pirmiausia turime kelti skaidrumo, nešališkumo ir objektyvumo kriterijus, todėl negali būti net menkiausios abejonės dėl vieno ar kito vykdomo projekto tikslingumo. Gavę išvadas dėl nustatytų pažeidimų, nedvejodami pritarėme sprendimui stabdyti šį projektą. Visada siekiame, kad tiek šalies biudžeto, tiek ES skirtos lėšos būtų naudojamos tikslingai, sukuriant maksimalią naudą ekonomikai ir visuomenei“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   Projekto „Inovatyvios technologinės sistemos žmogaus jausmų…