Trūksta informatikų: moksleiviai klaidingai įsivaizduoja IT galimybes

Asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos IT įmones, duomenimis, iki 2016 metų Lietuvoje pritrūks apie 14 tūkst. IT specialistų, kuriuos įmonės galėtų įdarbinti. Įmonės Lietuvoje ieško ne tik programuotojų, bet ir analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų. Vis dėlto pranašumą rinkoje turi specialistai su platesniu išsilavinimu, kurie ne tik žino kaip „užkurti mašiną“, bet ir galintys ją vairuoti įvairiomis kryptimis ir numatyti, kad jos laukia už kito posūkio.

Startup Stock Photos

Startup Stock Photos

Informatikai šiandien reikalingi įvairiausiose veiklos srityse. Štai ir šiemet, praėjus vos kelioms savaitėms po diplomų įteikimo, universiteto absolventų duomenimis, dauguma jau yra susiradę darbą (nemaža dalis jau studijų metais), kiti – renkasi iš keletos jų laukiančių kompanijų.

Darbuotojų trūkumą jaučia įvairios gamybine veikla užsiimančios kompanijos, taip pat telekomunikacijų, finansų, transporto, pramogų pasaulio įmonės, švietimo ir kitos įstaigos atsakingos už įvairias valstybinės veiklos sritis.

Susiklosčiusi situacija skatina ir darbuotojų perviliojimus. Trūkstant ekspertų IT įmonės, ypač užsienio kompanijos, Lietuvoje įkūrusios savo paslaugų centrus, pervilioja IT specialistus iš įvairių kitos srities įmonių. Todėl pastarosiose IT specialistų poreikis kaip niekada didelis. Jos laukia kompetentingų, tačiau platesnio profilio specialistų, galinčių atlikti įvairius darbus, įsigilinti į įmonės procesus ir pasiūlyti konkurencingus, naujus sprendimus.

Informatiko darbai šiandien toli gražu nėra susiję tik su programavimu. Įmonės Lietuvoje ieško ne tik programuotojų, bet ir analitikų, sistemų architektų, projektų vadovų, testuotojų, kadangi šiuolaikinių programinių produktų kūrimo sėkmė priklauso ir nuo vartotojo poreikių (dažnai paslėptų, akivaizdžiai neišsakomų) išsiaiškinimo, ir nuo tinkamo produkto kūrimo, ir projekto diegimo valdymo. Kyla klausimas, kodėl srityje, kur tokios plačios galimybės, vis labiau stinga norinčiųjų tobulėti?

Diskusijose su moksleiviais aiškėja, kad klaidinga nuomonė susiformuoja dar mokyklos suole. Absolventai vizijas apie būsimą informatiko darbą dažniausiai sieja su programavimo veiklomis. Todėl jų sprendimą lemia klaidingas įsivaizdavimas, jog studijuoti bus per sudėtinga ir netgi neįdomu.

Su programinių produktų kūrimu susiję darbai taip pat yra įvairūs, reikalaujantys įvairių žinių ir įgūdžių. Tačiau, informatikos įvairiapusiškumas atsiskleidžia dirbant ne į programinių produktų kūrimą orientuotose IT įmonėse, bet įvairiose kitose srityse, kur verslo sėkmė tiesiogiai susijusi su tinkamu IT technologijų panaudojimu. Ne veltui įmonės turi įvairių lygių informacinių technologijų specialistų pareigybes.

Pavyzdžiui, vyriausiojo įmonės informacinių technologijų specialisto (angl. CIO – Chief Information Officer) pareigybės apibrėžime nurodoma, kad toks specialistas turi gebėti analizuoti, perprojektuoti įmonės procesus ir suplanuoti įmonės IT infrastruktūros pertvarkymą panaudojant naujas technologijas. Tai reikalauja ne tik plataus IT technologijų spektro išmanymo, verslo valdymo, IT infrastruktūros vystymo, projektų vadybos žinių, bet ir sugebėjimo greitai atpažinti ir įsisavinti naujas, konkrečiai veiklos sričiai naudingas, technologijas. Puikūs programavimo gebėjimai čia negelbės. Bet kuris informatikas šiandien privalo turėti algoritmavimo, programavimo ir programinių produktų valdymo pagrindus. Tik taip jis gebės suprasti, valdyti sistemas, su kuriomis dirba, tinkamai įsisavins šiuolaikines IT technologijas.

Šiuos reikalingus pagrindus suteikia praktiškai visos Lietuvos universitetų informatikos ir informatikos inžinerijos krypčių studijų programos. Toli gražu ne tik tos, kuriose programų sistemos ar programų inžinerija yra akcentuojama programos ar specializacijos pavadinime.

Platesnis rengiamų specialistų profilis siejamas ir su studijų programų gebėjimu pasiūlyti tarpkryptinių studijų galimybes. Tarpkryptiškumas gali būti būdingas visai studijų programai, arba atskiriems studijų dalykams ar moduliams. Šiuo atveju Lietuvoje tuo išsiskiria tik Vytauto Didžiojo universitetas, taikantis liberaliųjų studijų modelį ir galintis pasiūlyti plačiausią gretutinių specialybių spektrą.

Be jau minėto glaudaus ryšio tarp informatikos ir verslo/vadybos programų, geru tarpkryptinių studijų pavyzdžiu gali būti multimedijos studijos, apjungiančios informatikos, naujųjų medijų meno, inžinerijos mokslus, taip pat neuromokslų ar psichologijos žinias, kurios naudingos kuriant sistemas, prisitaikančias prie žmogaus būsenos ar reakcijos.

Kitas šiandieninėje žinių visuomenėje ypač reikalingas derinys yra  informatikos ir humanitarinių mokslų draugystė, vedanti į kalbos technologijų arba kompiuterinės lingvistikos taikomuosius sprendimus. Šie sprendimai leidžia automatizuotai analizuoti bei sintezuoti rašytinę ir šnekamąją kalbą, išmokyti kompiuterį suprasti pateiktą informaciją taip, kaip ją suprastų žmogus. Tai ypač svarbu, kuriant šiandieninius robotizuotus paieškos ir informacijos analizės pagalbininkus, padedančius susigaudyti šiandieninėje informacijos gausoje, toliau vystyti interneto ir informacinių sistemų ir paslaugų galimybes.

Universiteto absolventų darbinė patirtis rodo, kad IT srities specialistui, ypač jei jis studijų metais sugebėjo išnaudoti galimybę įgyti platų žinių ir įgūdžių spektrą, yra visos galimybės susirasti tokį darbą, kuris jiems patinka. Norinčių tiesiog projektuoti programų sistemas, laukia IT įmonės. O tie, kurie nori platesnės kūrybinės veiklos, ieško naujų būdų, kaip pritaikyti IT technologijas įvairiausiose veiklose, tikrai turi iš ko rinktis.

Kaip pavyzdžius paminėsiu keletą VDU informatikos absolventų veiklų: pirmųjų Lietuvoje komercinių interneto ir mobiliųjų paslaugų kūrimas ir diegimas, Pasaulio banko vykdomų pensijų reformų įvairiose pasaulio šalyse modeliavimas, elektroninio parašo paslaugų kūrimas Lietuvoje, „Hewlett Packard“ kompanijos sistemų saugumo tyrimai, vadovavimas įvairių įmonių IT bei komercijos padaliniams ir dar daug kitų.

Šiose veiklose konkrečių receptų nėra ir negali būti, būtina kūrybiškai taikyti universitete įgytas žinias, daryti tai, ko galbūt niekas iki tol nedarė.

Doc. Daiva Vitkutė Adžagauskienė, Vytauto Didžiojo univeristeto Informatikos fakulteto dekanė