Esi moksleivis ar studentas, žaidi kompiuterinius žaidimus ar tiesiog daug laiko praleidi prie kompiuterio, tačiau nori pigiai ir greitai užsidirbti papildomų pinigų? Aš siūlau paaukoti savo vasaros atostogas ir tapti internetinių puslapių kūrėju. Prieš pradedant, nepamiršk, ištrinti kompiuterinius žaidimus ir nutildyti Skype

Šiandien yra devynios galybės internetinių ir lokalių programų, naudojamų internetinių puslapių kūrime. Tai įvairūs teksto, atvaizdų redaktoriai, internetinių programų kūrimo aplinkos ir kalbos, karkasai, turinio valdymo sistemos. Šiame straipsnelyje aptarsiu keletą pagrindinių nemokamų atviro kodo programų, skirtų MS Windows operacinei sistemai ir kurias pats naudoju puslapių kūrimo procese.
Puslapio kūrimo procesą galima skelti į dvi dalis. Tai:

• darbai, susiję su puslapio apipavidalinimu;
• darbai, susiję su puslapio programinės dalies įgyvendinimu.

Pirmajai proceso daliai, puslapio apipavidalinimo darbams, yra reikalingi teksto ir vaizdų redagavimo įrankiai, antrajai, puslapio programinės dalies sukūrimui arba tobulinimui – tekstinių bylų redaktorius ir programavimo aplinka.

Tekstinių bylų redaktorius yra kone pamatinė puslapio kūrimo programa. Populiariausia šio tipo programa yra Notepad++, skirta MS Windows OS. Notepad++ gali atpažinti virš 50-ies programavimo kalbų, rašymo metu, pateikti tų kalbų funkcijas, taip padidinant darbo našumą rašant programinį kodą. Programa turi keletą naudingų funkcijų ir papildinių:

• Explorer papildinys padidina darbo našumą, naršant po puslapio aplankus ir bylas, taip pat leidžia, nenaudojant Windows Explorer, sukurti naujus aplankus, ar bylas, atlikti paiešką aplanke;
• Compare funkcija leidžia palyginti skirtingas to paties dokumento versijas;
• Programa palengvina orientavimąsi programiniame kode: pažymi žymos ar funkcijos pradžią ir pabaigą ar vienodus žodžius, taip padedant rasti kintamuosius.

Vaizdų redagavimo įrankiai taip pat turi svarbų vaidmenį puslapio kūrimo procese. Dabartiniai internetiniai puslapiai sunkiai įsivaizduojami be paveikslėlių, kaip dizaino elementų. Tiesa, CSS3 suteikia galimybę puslapius neblogai apipavidalinti ir be paveikslėlių pagalbos, tačiau CSS3 nelabai palaikomas senesnėse naršyklėse.

Paminėtina, kad kompiuterinė grafika yra skirstoma į vektorinę ir rastrinę, tad antroje straipsnio dalyje pristatysiu dvi nemokamas atviro kodo atvaizdų redagavimo programas – Inkscape ir GIMP:

• Inkscape – tai vektorinės grafikos programa, skirta sukurti puslapio vaizdinius elementus. Be to ją galima naudoti kaip puslapio maketavimo įrankį;
• GIMP – skirta redaguoti puslapyje būsiančias nuotraukas ar puslapio dizaino grafinius elementus. Kartais GIMP padeda „sušvelninti“ su Inskscape sukurtų elementų linijas.

Svarbus elementas puslapio kūrimo procese – kūrimo terpė (darbinis serveris). Joje išbandomas puslapis ir tada kai puslapis baigtas, jis įkeliamas į puslapių talpinimo paslaugos teikėjo serverį. Viena iš populiariausių terpių yra Apache HTTP serveris. Jis ir PHP programavimo kalba Lietuvoje itin paplitę, be to informacijos apie juos labai daug, o norint savo kompiuteryje turėti šiuos puslapio kūrimo terpės komponentus, galima juos atsisiųsti ir įdiegti atskirai iš oficialių Apache ir PHP puslapių arba naudoti XAMPP programėlę.

Paminėsiu, kad lengviausias ir greičiausias būdas kurti puslapius – naudoti statines HTML bylas. Tačiau jei puslapyje turinys dažnai keičiamas, kiekvieną kartą keisti HTML bylas yra nepatogu. Tada prireikia turinio valdymo sistemos. Opensourcecms.org puslapyje vien nemokamų, PHP kalba parašytų turinio valdymo sistemų pateikiama virš 150, tad iš ko rinktis tikrai yra. O ką rinktis konkrečiai, galima spręsti pagal puslapio poreikius. Pradedančiajam geriausios mažos turinio valdymo sistemos, skirtos nedideliems projektams – Pluck, Razor CMS, GetSimple CMS. Jos nenaudoja duomenų bazių, jų dokumentacijos nėra plačios, jos yra paprastos ir turi lengvą programinį kodą, todėl jas galima greitai perprasti. Mažų sistemų paprastumas ypač išryškėja, kai reikia puslapio dizainą pritaikyti prie turinio valdymo sistemos. Vėliau, pramokus programuoti, galima imtis Drupal, WordPress sistemų pažinimo. Jų dokumentacija platesnė ir kodas sudėtingesnis.

Taigi, norint mokytis kurti puslapius, didelės materialinės bazės nereikia, reikalingas laikas skirtas knygoms, pamokoms, patarimams skaityti, rašyti puslapio programinį kodą, be to dar reikia turėti ir kantrybės, kuri pravers ieškant klaidų. Bet vis gi šis užsiėmimas, bent man, yra vienas geriausių papildomų pinigų šaltinių, o ir programuoti yra įdomiau nei vasarą dirbti, pavyzdžiui, statybose.

* * *
Ar jau skaitėte mano naują el.knygą "Kaip kurti web-projektus"?
Joje išdėsčiau savo dešimties metų tinklalapių kūrimo, tobulinimo ir vystymo patirtį.
Knygą galite parsisiųsti skyrelyje "Knygos".