
Visiems gyvenime bent kartą pasitaikė tokia situacija, kad labai svarbiu momentu įvykiai klostosi netikėtai visiškai ne taip, kaip buvai suplanavęs. Staiga kažkas sugenda, kažką pamiršti, kažko nepadarai – ir pasaulis griūva tau po kojomis. Pavyzdžiui, darote kokią nors prezentaciją prieš auditoriją ir staiga dingsta elektra. O jums reikia rodyti skaidres. Ką daryti? Jeigu jums ši ar panaši situacija pažįstama, paskaitykite apie mano paties patirtį ekstremaliose situacijose, bei parašysiu, ką siūlau daryti, kad tokių problemų gyvenime būtų mažiau.
Tikra istorija
Rašau šį straipsnį po šio ryto incidento. Dalį darbo dienos dirbu web-programuotoju, ir iki šio ryto 9 val. turėjau pabaigti vieną tinklapio dalį ir parodyti ją projektų vadovei, kuri ruošėsi pristatinėti ją būsimiems klientams – rimtiems dėdėms ir tetoms. Kadangi, kaip tai dažnai būna, neužteko laiko ir viską dariau paskutinėmis minutėmis, t.y. šįryt iš namų, tai per neapsižiūrėjimą padariau fatališką klaidą – netyčia per FTP perrašiau index.php ne į tą katalogą… Ir viskas, paspaudžiau “Overwrite” ir puslapis neveikia. Absoliučiai visas puslapis neveikia, nes index.php buvo svarbiausias failas, o aš jį turėjau tik FTP, nebuvau išsaugojęs pas save namų kompiuteryje. Kokia prasidėjo panika… Iki pristatymo 2 valandos, o puslapis absoliučiai neveikia! Pradėjau ieškoti to failo kažkokios senesnės kopijos: pradžioj po projektų katalogus, po to po laikinuosius Temp failus… Kadangi visiškai ne per seniausiai nusipirkau naują kompiuterį, tai, be abejo, senų kopijų neradau. Pagalvojau apie galimybę rankomis perrašyti iš naujo tą porą šimtų eilučių, bet supratau, kad per valandą-pusantros tai būtų per daug optimistiška, ir dar ne faktas kad veiktų.
Išgelbėjo mane tai, kad prisiminiau, jog prieš pirkdamas naują kompiuterį, iš seno visus projektų duomenis persirašiau į USB raktą. Eureka! Tada kilo kita netikėta problema: o kur tas raktas? Perrausęs pusę kambario, supratau, kad tas raktas yra paliktas darbe… Neįsivaizduojate, kokia viltis ir panika buvo manyje, važiuojant į darbą, stovint kamštyje ir tikintis, kad tas raktas bus vietoje ir kad ten bus reikalinga informacija… Na bet viskas baigėsi laimingai – raktą radau, atstačiau senesnę failo versiją, teko prirašyti iš naujo keliolika eilučių kodo, bet čia jau nebuvo tragedija. Atsidusau su palengvėjimu ir nuėjau kavos…
Antra tikra istorija
Kažkada teko pristatinėti vieną web-projektą vienos Lietuvos vidurinės mokyklos vadovams ir mokytojams. Prieš atvažiavimą paklausiau apie sąlygas, pavaduotoja pasakė, jog yra projektorius, kompiuteris ir internetas. Tai yra, viskas, ko reikia. Pagalvojau, kad tiesiog parodysiu, kaip tinklapis realiai veikia internete, tai bus geriausias produkto demonstravimas, po kurio klausytojai tikrai susidomėtų.
Ir ką gi jūs manote… Atvažiuoju aš į vietą, pavaduotoja sako “uoj, aš tik šiandien sužinojau, kad vis tik interneto ryšio aktų salėje neturėsime”. Emm, ką daryti? Nebuvau atsivežęs su savimi jokios offline prezentacijos ar dalomosios medžiagos, kadangi mane užtikrino, jog bus internetas. Kaip išsisukau iš situacijos? Laimei, interneto ryšys buvo mokyklos informatikos kabinete. Nuėjau ten, nusikopijavau į USB raktą prezentaciją iš paties tinklapio, ir rodžiau mokytojams skaidres, pasakodamas apie jas savais žodžiais. Nors teko viską pasakoti ir aiškinti ekspromtu, kadangi skaidrės buvo ruoštos pakankamai seniai ir net ne mano, bet viskas praėjo pakankamai sklandžiai – dauguma net nepastebėjo, kad pristatymas turėjo būti apiformintas visiškai kitaip.
Ką daryti
Galėčiau pasakoti dar ir dar panašių savo istorijų, bet pagailėsiu jūsų akių ir nevarginsiu jų ilgu skaitymu. Neabejotinai, tokių ar beveik tokių pačių istorijų turite ir jūs. Taigi prieikime prie svarbiausio: o ką daryti tokiose situacijose? Kai kažkas vyksta labai netikėtai blogai ir reikia žaibiškai rasti kažkokį sprendimą. Pabandysiu išskaidyti tai patarimais:
1. Nepanikuokite
Panika dažniausiai yra didžiausias trukdis tokiais momentais. Be abejo, kai kraujyje padidėja adrenalino kiekis, tada žmogus gali mąstyti ir veikti daug greičiau, negu pats tai įsivaizduoja, tačiau adrenalinas būna ir nesveikas – tada, kai pradedi mąstyt “Aaaa, ragai, man niekas nepadės, aš žlugęs, aaa” ir jau mintyse galvoji apie situaciją, kai tu patirsi fiasko – ar atleis iš darbo, ar paliks mergina, ar dar kas nors. Ir net nebandai gelbėti situacijos. Nedarykite šios klaidos – pamąstykite apie situaciją ramiai ir pakankamai šaltai.
2. Negalvokite, kas kaltas – galvokite, ką daryti
Kaip mane nervuoja, kai žmonės (ypač vyresnio amžiaus) sako, kaip jiems sunku gyventi ir skundžiasi dėl visko – dėl aukštų kainų, dėl prasto oro, dėl kamščių ir t.t. Ir pradeda kaltinti viskuom kelių tvarkytojus, Landsbergius (nieko asmeniško), klimato atšilimą dėl taršos ir dar velniai žino ką. O negi negalima pagalvoti apie tai iš kitos pusės – ką dar galima PAKEISTI į gerąją pusę? Kartais tiesiog paprastas požiūrio pakeitimas gali atnešti stulbinančių rezultatų. Stresinėje situacijoje irgi: gavote per egzaminą klausimą, kurio nemokate? Nekaltinkite savęs ar likimo, kad būtent to klausimo nesimokėte, o pabandykite prisiminti bent ką nors, arba nusirašyti, arba atsakyti į kitus klausimus. Kuo ilgiau gailėsitės savęs, tuo turėsite mažiau laiko ištaisyti padėtį.
3. Prieš svarbius įvykius – apgalvokite atsarginius variantus
Kaip ir mano pavyzdžiuose pasitarnavo atsarginės failų kopijos, taip ir bendrai gyvenime reikia apie daug ką mąstyti iš dviejų pusių. Tarkime, planuojate išvyką prie jūros dviem dienom: imate kremą nuo saulės, tamsius akinius, lengvus rūbus. O jeigu netikėtai pradės lyti? O jeigu lis visas dvi dienas? Būtent – apie tokią tikimybę reikia pagalvoti prieš išvažiavimą, nes vėliau gali būti vėlu. Pasiimkite kortų kaladę, gal kokį Alias žaidimą ar nešiojamą kompiuterį – bet kuriuo atveju, šiaip sumąstykite, ką veiktumėte, jei būtų prastas oras. Lygiai taip pat ir mano minėtoje prezentacijoje – reikėjo iš anksto pagalvoti, ką būčiau daręs, jeigu nebūtų interneto.
Mąstykite drąsiai ir ryžtingai
Na ir pabaigai paprasta gyvenimiška tiesa: likimas myli tuos, kurie žiūri į gyvenimą drąsiai ir ryžtingai. Jei sugebėsite išsisukti iš kritinės situacijos, tai tada jums bus dvigubas pliusas, gal jūsų talentus pastebės reikalingi žmonės ir taip gausite gerą darbą, gal taip netyčia surasite savo antrąją pusę, o gal tiesiog liksite patenkintas savimi, kad sugebėjote padaryti viską, kad nebūtų gėda. Kad ir kaip ten būtų, linkiu, kad sugebėtumėte išlipti sausi iš balos






July 22, 2009 9:26 am
Sutinku dėl antrojo punkto – mane toks mąstymas taip pat žiauriai nervina – kažkada net autobuse susirėjau su viena moteriške dėl to, kad be reikalo šaukė ant vairuotojo ir bambėjo dėl naujos Klaipėdoje įlipimo-išlipimo tvarkos.
July 22, 2009 12:24 pm
Kaip aš mėgstu tokius įrašus – kai pateikiami tikri pavyzdžiai ir išvados po jų. Tokie turi būti tikri tinklaraščiai, IMHO. Nuo šiandien turi naują RSS prenumeratorių
O dėl pačio įrašo – šalti nervai mane gelbėjo daugiausia kartų, o ypač tada, kai reikalui sutvarkyti turi penkias minutes ir jokios pagalbos, o gal net trukdžius…
July 22, 2009 6:31 pm
Įrašas, kurį galima pritaikyti visose srityse. Kadangi nessu IT specialistė, man patinka
July 23, 2009 8:50 pm
[...] Eilė. Iškilus problemai pats nerezultatyviausias užsiėmimas – ieškoti kaltų. Kaltus gal ir reikia surasti, bet tik po to, kai problema jau yra išspręsta. [...]
July 23, 2009 10:49 pm
va taip va, planas B yra neatsiejama plano A dalis. geri gyvenimiški pavyzdžiai