Po truputį artėja vasara, kai abiturientai laikys brandos egzaminus ir stos į aukštąsias mokyklas. Nors egzaminai jau turėtų būti pasirinkti, bet manau, kad daug iš dvyliktokų blaškosi ir dar nežino, kur stoti. Tai pabandysiu jiems papasakoti apie programuotojo profesiją. Tiksliau tariant, daug kam programavimas atrodo prestižinis darbas, kur reikia tik galvos ant pečių, ir galima užsikalti milijonų. Tai papasakosiu apie realybę, gal privers būsimus programuotojus susimąstyti, ar jie tikrai nori eiti tuo keliu.

1. Programavimo kalbos - tik aisbergo viršūnė

Daug kam iš šalies atrodo, kad programuojant reikia tiesiog gerai išmanyti vieną ar kitą programavimo kalbą. Galbūt to užtenka atskiriems projektams arba paprastiems atsiskaitymams universitete, bet realiame gyvenime programavimas yra sudėtingesnis procesas. Vienas dalykas, kad reikia mokėti programuoti bent keliomis kalbomis. Ir, prireikus, greitai tarp jų persijungti. Pvz, man kasdien darbe tenka panaudoti Web-technologijas (PHP, JavaScript, CSS, HTML), duomenų bazių valdymo žinias (MySQL, Sybase), ir dar Windows taikomojo programavimo kalbą ir aplinką (C#.NET, Visual Studio). Toliau: reikia mokėti bendrauti su klientu/vadovu, efektyviai dirbti komandoje, planuoti savo laiką, greitai mąstyti, mokėti anglų kalbą informacijos paieškai, o ir mokėti ieškoti tos informacijos. Kartais prireikia ir kitų sričių žinių - matematikos, fizikos ir kt. Vienos programos sukūrimas yra sudėtingas mechanizmas ir tikrai neapsiriboja viena programavimo kalba.

2. Susipažinti su programavimu galima per savaitę, išmokti programuoti - per metus

Knygynuose ir internete galima pamatyti daug knygų iš serijos "Išmokite C++ per 14 dienų". Atrodo graži vizija, ir, perskaičius tą knygą bei sąžiningai atlikus joje parašytus pratimus, tikrai galima sakyti, kad jūs SUSIPAŽINOTE su C++. Bet tik ne išmokote. Mokėjimas programuoti yra ne tada, kai mokate visas konkrečios kalbos konstrukcijas (if, while, begin-end ir kt.), o tada, kai su ta kalba kuriate realius gyvenime panaudojamus produktus arba tinklalapius. Na ir, be abejo, tobulumui nėra ribų, ir tada įsigalioja dėsnis - "Jeigu norite išmokti programuoti, reikia tiesiog daug programuoti".

3. Darbas, darbas, darbas

Dar vienas ne visai teisingas žmonių požiūris - kad programuoti yra labai įdomu, kad tai yra laisva kūryba. Pavydžiu tiems, kurie gali sau leisti taip kurti, pats laisvalaikiu mėgstu suprogramuoti ką nors "sau ar draugams". Tačiau bendrai paėmus, ypač Lietuvoje, programavimas yra sunkus protinis darbas, kai daug valandų iš darbo dienos nueina visai neįdomių funkcijų rašymui, klientų poreikių pildymui (kartais labai nesąmoningų), ir tokioms veikloms, po kurių po darbo išeini iš ofiso ir kompiuterio nesinori akyse matyti.

Dar pamiršau - viršvalandžiai. Kadangi programuotojo darbas negali būti vienareikšmiškai apibrėžtas kažkokiais skaičiais, tai darbdavys gali tai puikiausiai išnaudoti, apkraudamas jus darbais ir pagrįsdamas tuo, kad "man vienodai, kiek tu dirbi, tu gali iš viso nedirbti ar alų gerti, svarbu, kad rezultatai būtų". O su tokiu požiūriu programuotojas po to sėdi vakarais/savaitgaliais…

Bet - ne viskas taip blogai

Na va, lyg ir aprašiau viską tamsiausiomis spalvomis. Išsigandote? Jei ne, tada pirmyn į programavimo pasaulį, tai jums bus geras iššūkis su potencialiai gera darbo vieta neblogu atlyginimu. Taip sakant, jei praeisite tą sunkų kelią iki realios geros darbovietės, tada galite savimi didžiuotis.

Kolegos programuotojai, o gal jūs turite patarimų tiems, kurie tik dabar nori žengti į tą patį pasaulį ir vis dar dvejoja?