Programuotojai – įdomūs žmonės. Kad ir tuom, jog juos kartais labai sunku motyvuoti darbui. Sakote, pinigai pagrindinė motyvacija? Arba sankcijos, kad teks pasilikti viršvalandžius, jei darbas nebus baigtas laiku? Išdrįsiu paprieštarauti. Dėl pinigų – bent Lietuvoje dabar visi taupo, o dėl viršvalandžių gerai kažkada pasakė vienas mano draugas: “Jei aš pasilieku darbe po 5 val. vakaro, reiškia arba man duoda per daug darbų, arba aš blogai dirbu”. Yra daug geresnių būdų nuteikti programuotoją darbui ir išgauti norimus rezultatus laiku. Jei tarp skaitančių yra IT projektų vadovų ar ko nors iš IT kompanijų vadovybės, sukluskite – manau, jums pravers tokia glausta programuotojo „išpažintis“ apie du dalykus, skatinančius motyvaciją.
Aiškiai suformuluoti uždaviniai
Bene geriausiai nužudo programuotojų motyvaciją tai, kad užduočių formuluotė keičiasi N kartų per projekto vykdymą, užduotys pateikiamos neaiškiai bei užsakovų ar vadovybės norai ir poreikiai keičiasi vos ne nuo nuotaikos. Tada gaunasi:
1. Programuotojui reikia dažnai perdarinėti funkcijas, kartais nuo nulio
Kartais užsakovams atrodo, kad jų pageidavimai atrodo lengvai padaromi, nes programuotojai yra savo srities profesionalai. Tačiau kaip rodo mano asmeninė praktika, dauguma tokių pageidavimų yra pavojingi tuo, kad jeigu net juos ir įgyvendini, tada pasipila dar kažkokios smulkmenos, dėl kurių po to tenka perrašyti visas procedūras ar funkcijas nuo pat pradžių. O tai užknisa. O jei neperrašyti, tada programuotojas tokiu atveju dažnai pats nebesusigaudo savo kode, nes pradžioj rašyta vienaip, po to kitaip, po to dar kitaip, ir gaunasi jovalas.
2. Programuotojas nemato šviesos tunelio gale
Čia gaunasi kaip legenda apie tą žmogų, kuris vis bando įstumti akmenį į kalną, bet jam vis nesigauna ir nesigauna, ir jis vis pradeda nuo pradžių. Taip ir čia – programuotojas vykdo užduotį, tikėdamasis ją užbaigti per N dienų ir jau pasąmonėje planuodamas darbus į priekį (o jų visada yra). Tačiau staiga užduotis pasikeičia, ir dabar jai jau reikia skirti (N + K) dienų, o jei daugiau pageidavimų – tai (N + K + M) dienų. Ir kas įdomiausia, programuotojas nemato, kada tas pageidavimų koncertas baigsis, ir ar nebus taip, kad dienų skaičius bus (N + K + M + A + B + C + … + Z). O vadovybė galiausiai kaltina programuotoją, kad jis niekaip nesugeba užbaigti paprasto darbo: „Juk tu buvai jau padaręs, ten reikėjo tik porą smulkmenų pakeisti“. Tada žmogus dažnai pradeda nervuotis, skuba užbaigti darbą, pridaro krūvą klaidų, tada gaišta laiką jas taisydamas, ir… pasaka be galo.
Programuotojai – laisvi menininkai
Daug kas žiūri į šios profesijos žmones kaip į techninius specialistus, kuriems duok užduotį, pasodinkite prieš kompiuterį, ir jie padarys viską pagal jūsų poreikius. Be abejo, yra ir tokių, tačiau bendrai paėmus, programavimas yra KŪRYBA. Ne su teptuku ir ne su gitara rankose, bet vis tiek tai yra savotiškas menas. O menininkams labai nepatinka, kai juos stato į rėmus, kai stovi už peties ir trukdo kūrybos procesui, trumpai tariant – kai neduoda laisvės. Kad ir man asmeniškai daug labiau patinka kurti savo projektėlius, tokiua kaip Kinoteka, negu sėdėti ofise ir bandyti realizuoti tai, ko reikia kažkokiam „dėdei“, kuris net pats tiksliai nežino, kam jam to reikia, nes jam nurodymus duoda “aukštesni dėdės”.
Šiuo atveju pakankamai garsus yra Google kompanijos sprendimas: jų darbuotojai turi teisę 20 procentų savo darbo laiko skirti savo asmeninėms idėjoms ir projektams. Ir vykdomi tokių projektų konkursai bei apdovanojimai. Tokiu būdu buvo sukurtas ne vienas projektas, kuris vėliau tapo žinomu kaip „Google kažkas“. Toks darbo grafikas yra beveik kiekvieno programuotojo svajonė. Ne, tai nereiškia, kad per tuos 20 procentų jis naršys po Facebook ar žais pokerį (nors yra nemažai ir tokių), tiesiog suteikiama kūrybinė laisvė ir galimybė realizuoti save, savo idėjas ir įdomius sumanymus. Taip sakant, duokite programuotojui „atramos tašką“, ir jis gali neatpažįstamai sužibėti.
Vietoj išvadų
Iš esmės, yra daug būdų motyvuoti darbuotojus, apie tai yra parašytos storos knygos ir skaitomos paskaitos, ir daugelyje faktorių programuotojai nėra kažkuo išskirtini iš tos bendros minios ofiso darbuotojų. Tačiau atkreipus dėmesį į kai kurias jų darbo specifikos detales ir laiku jas panaudojus, galima padaryti programuotoją laimingesnį, o tada jis jums atsidėkos savo darbštumu ir atitinkamai geresniais darbo rezultatais.
O kas jus asmeniškai motyvuoja darbui? Nebūtinai programavimo profesijoje, šiaip įdomi įvairių specialistų nuomonė.
April 20, 2010 11:59 am
Visiškai sutinku, kad programuotojas yra kūrėjas. Juk būna ir kūrybos krizių, bei sužibėjimų. Ir kur jūs matėte, kad dailininkui reiktų perdaryti paveikslą, nes pirkėjui nepatiko rėmai. Arba pirkėjas norėjęs gamtos peizažo, liepia ten pat nupiešti ir dangoraižį. Visiška košė.
Jei IT vadovai nesusimąstys šiandien apie motyvaciją, apie kūrybinį programuotojo darbą ir neskatins kūrėjo gyslelės, po 10 metų mums nebeliks ką programuoti, nes kinai ir indai paprastus programavimo darbus padarys pigiau.
April 20, 2010 2:07 pm
Pritariu, kad labai svarbu projekto specifikacija/prototipas. Kai darbo imasi programuotojas, užsakovas jau turi būti pats apsisprendęs, ko nori ir apsisprendęs iki smulkmenų. Be abejo nuomonė gali keistis, tačiau kartu keistis turi ir prototipas.
Jau seniai pastebėjau, kad žmonėms išpildyti reikalavimus daug lengviau, kai sunumeruoji ir pateiki sąrašą – mažiau interpretacijų – daugiau darbo!
April 20, 2010 2:33 pm
Aišku yra suprantamas noras turėti nekintančius reikalavimus iš anksto, bet waterfall’as normaliam versle, patys žinote, toli “netraukia”. Todėl reikėtų atsipūsti ir priimti pas save į vidų apsigyventi mintį, kad “Responding to change over following a plan” (iš Agile manifesto)
April 20, 2010 10:25 pm
pritariu Vidmantui. Pamirškite Waterfall’ą
o šiaip toks gyvenimas ir programuotojams reikėtų susitaikyti, kad reikalavimai projekto eigoje gali keistis.
April 20, 2010 11:16 pm
Gali keistis reikalavimai, paaiškėjus niuansams, detalėms, tačiau ne tiek, kad esi priverstas viską perrašyti nuo nulio. Tai nerimta – iš užsakovų pusės.
Galiu tik paantrinti, kad tie surašyti punktai išties užmuša motyvaciją
Kita amžina dilema, kurią tenka spręsti esant vadovų bei terminų spaudimui: greitai sukaltas veikiantis produktas dabar, ar, investavus šiek tiek laiko, sukuriam lanksčią ir plečiamą sistemą, kurią vėliau nesunku konfigūruoti ir taip geriau patenkinti tuos pačius besikeičiančius poreikius. Šito punkto svarbos/naudos projektų vadovai irgi dažnai nesupranta.
April 21, 2010 7:02 pm
http://en.wikipedia.org/wiki/Agile_software_development ir http://en.wikipedia.org/wiki/Extreme_Programming
Bet šiaip ar taip visad užknisa užsakovai, kurie nežino ko nori arba kurie “pagimdo” fantastinį norą vidury projekto.
April 27, 2010 11:23 am
Ponai programuotojai, nestumkite ant užsakovų, nes patys kai nusiperkate kompiuterio irgi dažnai pradeda svaigti, kad norėtumėte galingesnės vaizdo plokštės, nes atsirado naujausias Call of Duty arba dar kažko. Esate visi tinginiai ir veltėdžiai ir ieškote progos išsisukti nuo darbo ieškodami kaltų.
April 27, 2010 11:31 am
O, pagaliau apsireiškė komentaruose ir užsakovai, nes pradėjau galvoti, kad vien tik programuotojai skaito ir komentuoja
Viktorai, dėkoju už nuomonę, jūs turite teisę taip galvoti. Pats kaip programuotojas galiu pasakyti, kad žaidimų nežaidžiu ir man tas Call of Duty vienodai šviečia
Nebent pokerį palošiu, bet tikrai ne darbo metu.
May 17, 2010 11:32 pm
Pats esu abiejose barikados pusėse ir manau, kad tą aukso viduriuką labai sunku surasti. Kai esi užsakovas atsiranda vis kažkokių minčių ką dar norėtum, kad programa darytų. Tačiau žiūrint iš programavimo pusės visado norisi turėti aiškų uždavinį – ką ir kaip turi daryti programa ir kokio rezultato tikisi užsakovas, bet … taip praktiškai nebūna.
June 8, 2010 10:43 am
Pritariu Egidijaus nuomonei. Ir, jeigu apibendrinus abieju pusių atstovų pasisakymus, galiu pridurti, kad nėra srities, kurioje nebutu sprendziamos aukso vidurio paieskos problemos. Pinigus zmogus ir gauna uz tai, kad taikosi prie situacijos, prie kintanciu poreikiu ir/ar ideju, nes nesitaikydamas prie ju, liksi su isdziuvusiu minusu. Ne laisves ar poilsio reikia zmogui, o nuosirdaus ir pagarbaus bendravimo problemu sprendimo metu.