Neseniai perskaičiau labai įdomų straipsnį apie tai, kaip profesionali IT specialistė Becky Roberts nupasakoja savo didžiausias klaidas per karjerą, su konkrečiais pavyzdžiais ir patarimais, ko nereikėtų daryti IT specialistui. Man straipsnis taip patiko, kad nusprendžiau išversti jį į lietuvių kalbą ir pateikiu jums. Manau, galėsite šiose mini-istorijose atpažinti ir save. Taigi, Becky išpažinties pirmoji dalis prieš jūsų akis - dvi iš devynių istorijų.

"Paskutinius 16 metų dirbau tam, kad kompiuteriai ir žmonės gražiai susigyventų kartu harmonijoje. Per tą laiką įvyko ne vienas įdomus incidentas, kuris davė peno pamąstymui, ko nereikėtų daryti ateityje. Pateikiu jums devynias istorijas, kaip aš baisiausiai susimoviau, ir paminėsiu pamokas, kurių aš, tikiuosi, iš to išmokau."

1. Netyčia ištryniau vice-prezidento failus iš jo kompiuterio be atsarginės kopijos

Aš net nepamenu kaip tai padariau. Aš ne tik ištryniau visus failus, bet tik formatavimo proceso metu tai suvokiau. Praleidau nervingą pusvalandį, mąstydama, ką daryti. Ar turėjau meluoti ir versti kaltę ant kažko kito? Tiesa, nelabai turėjau ant ko versti, kadangi aš buvau praktiškai visas IT skyrius. Ar turėjau grąžinti kompiuterį ir tiesiog apsimesti, kad nieko neįvyko? Tada man būtų tiesiog pasakę: "Na, failai buvo kompiuteryje prieš tau jį atiduodant". Niekaip negalėjau sugalvoti sprendimo, taigi galiausiai nuėjau į jo kabinetą, atidaviau jam kompiuterį ir prisipažinau: "Aš susimoviau. Ištryniau visus jūsų failus ir neturiu galimybės jų atstatyti. Tai pilnai mano klaida." Tyla. Tada: "Ok. Prašau būti atsargesnei ateityje". Tai buvo viskas, daugiau jis nieko nepasakė, tuo metu jaučiau, kad galėčiau išbučiuoti jo kojas, už palengvėjimo jausmą stipresni buvo gal tik kaltės ir savo nekompetencijos pojūčiai.

Išmoktos pamokos? Kopijos, kopijos, kopijos. Niekada netrinkite, neperkelinėkite, nemodifikuokite ar neformatuokite, neturėdami bent vienos atsarginės kopijos. Nuo tos istorijos nesu praradusi nei vieno svarbaus failo.

2. Pakeičiau darbo užmokesčio skaičiavimo programą taip, kad niekas negavo pinigų už viršvalandžius

Tai įvyko keramikos gamykloje Vidurio Vakaruose. Atlyginimas buvo skaičiuojamas su Basic sukurta programa. Turėjo įsigalioti nauja formulė viršvalandžių atlyginimų skaičiavimui, ir man buvo duota užduotis atitinkamai modifikuoti programą. Padariau pakeitimą "negyvoje" programos versijoje ir padariau testavimą su savo suvestais testiniais duomenimis. Logika atrodė nepriekaištinga. Parodžiau programą viršininkui, ir jis davė palaiminimą. Sakė, kad padarysime pakeitimą kito mokėjimo periodo pradžioje. Sunerimusi, paklausiau, ar neturėtume pratestuoti sistemos su realiais duomenimis testinėje aplinkoje. Kadangi dirbau kompanijoje tik du mėnesius ir nežinojau pilnai jos infrastruktūros. Bosas nusišypsojo ir pasakė, kad neturime testinės aplinkos.

Po dviejų savaičių darbuotojai suvokė žiaurią tiesą: negavo nieko už viršvalandžius. Nieko, nulį, zero, nothing, nada. Mano viršininkas tą dieną pasakė, kad galiu eiti namo anksčiau, nes atrodžiau siaubingai išblyškusi.

Išmoktos pamokos? Čia sunkiau. Akivaizdu, kad padariau programavimo klaidą ir turėjau tobulinti įgūdžius. Tačiau ar turėjau suvokti, kad mano programavimo sugebėjimai nebuvo pakankamai geri šiai užduočiai ir turėjau galbūt jos atsisakyti? Aš iš tikro išsakiau viršininkui nerimą dėl netestuotos programos paleidimo gyvai, tačiau turbūt turėjau tai daryti griežčiau. Turbūt svarbiausia išmokta pamoka iš šio incidento yra ta, kad reikia užduoti labai detalius klausimus dėl kompanijos infrastruktūros, kad iš anksto būtų aišku, jeigu kompanija praktikuoja ne geriausius sprendimus savo viduje, ir reikėtų vengti tokių kompanijų.

—–

Šiam kartui tiek, pratęsimo laukite turbūt rytoj. Ką manote apie šias dvi istorijas? Ar jums neteko patirti kažko panašaus? Kaip vartėtės iš padėties?

Kitos šios serijos dalys:
Dalis 2, Dalis 3, Dalis 4.
Straipsnio originalas: Confessions of an IT pro: My nine biggest professional blunders