Štai ir atėjo metas perskaityti paskutinę dalį keturių dalių serijos apie IT profesionalę Becky Roberts, kuri dalinasi ilgamete patirtimi ir pasakoja apie didžiausias klaidas savo karjeroje. Gal ką nors šios trumpos istorijos privers susimąstyti. Šiandieną jūsų teismui paskutinės trys Becky nesėkmės.

7. Projekto pradžioje nepaaiškinau darbuotojams savo statuso ir autoriteto

Per ilgus metus, buvau projektų vadovė įvairiuose projektuose, atnaujinimuose ir kompiuterių migravimo procedūrose. Su viena išimtimi, visi projektai buvo sėkmingi, tai yra buvo padaryti laiku. Bet procesas tikslui pasiekti nebūtinai būdavo pats efektyviausias ar be streso.

Aš nemačiau reikalo atskirai pasakoti pavaldiniams projekto pradžioje, kas aš esu, ir ko iš jų noriu, kadangi kiekvienas komandos narys gerbė mane ir mano vadovavimą. Viename iš paskutinių mano projektų, labai hierarchinės struktūros kompanijoje, mano komanda susidėjo iš poros techninių darbuotojų, mano viršininko, keleto vadybininkų ir vice-prezidento. Labiau patyręs projektų vadovas pasiūlė, kad sušaukčiau susirinkimą specialiai tam, kad nustatyčiau, kokį būtent vadovavimo laipsnį turėsiu komandoje ir kiek galėsiu reikalauti iš pavaldinių. Pamaniau, kad tai nėra būtina, ir vėliau pradėjau nuo to kentėti.

Projektas turėjo įvairius kritinius taškus, kurie turėjo būti pasiekti iki konkrečių dienų, bet nepaisant mano didelių pastangų paaiškinti tai komandos nariams, jie dažnai atrėždavo: “Aš penktadienį nebūsiu darbe, mano viršininkas leido” arba “Aš negaliu to padaryti šiandien, aš turiu padaryti tai ir tai”. Aš turėjau visą atsakomybę už projektą, bet neturėjau pakankamai autoriteto, kad užtikrinčiau jo sėkmę. Rezultate tai buvo pirmas mano projektas, neįvykdytas laiku.

Pamokos? Pirmas bet kurio mano vadovaujamo projekto žingsnis nuo šiol bus vadovavimo autoriteto išaiškinimas pavaldiniams. Ir jeigu matysiu, kad mano autoriteto nepakanka projekto sėkmei, prašysiu daugiau “teisių” arba pasiūlysiu perimti projektą labiau įtakingam ar patyrusiam projektų vadovui.

8. Išsiunčiau bejausmį el.laišką darbuotojui

Gavai laišką nuo vienos ofiso darbuotojos, kuriame buvo surašytas sąrašas problemų, su kuriomis ji susiduria, dirbdama su savo kompiuteriu. Be jokių piktų kėslų, nusprendžiau atsakyti su žiupsneliu humoro, kad dėl to kaltas naujas kompiuterio laikas. Toliau apie tai negalvodama, užrašiau jos problemas prie dienos darbų. Po kelių minučių buvau skubiai iškviesta “ant kilimėlio” pas mano viršininką. Kai įėjau pro duris, gavau į rankas atspausdintą mano el.laiško kopiją, ir man pasakė pasiaiškinti.

Sutrikusi, pasakiau, kad nesupratau, kas vyksta. Viršininkas paaiškino, kad ta darbuotoja buvo nejuokais įsižeidusi dėl mano laiško, kurį interpretavo kai atsisakymą nuo pagalbos jai. Buvau šokiruota, kad pora nekaltų žodžių, parašytų juoko forma, gali būti taip drastiškai neteisingai interpretuojami. Turėjau atsiprašyti darbuotojos ir nedelsiant sutvarkyti jos problemas.

Išmoktos pamokos?
- Nebandykite būti šmaikštus ar “per protingas” el.laiške, rašykite tiesiai.
- Turėkite formalią procedūrą, kaip vartotojai gali prašyti jūsų pagalbos.
- Visada informuokite vartotojus, kada jie gali tikėtis jų problemų sprendimo po jų pranešimo apie jas.

9. Nepasinaudojau nemokamomis seminarų ir mokymų galimybėmis

Kiekvieną kartą, kai atnaujindavau savo CV, ieškodama naujo darbo ar projekto, gailėjausi, kad neturėjau formalių sertifikatų, kurie patvirtintų mano žinias ar patirtį specifinėse srityse. Nervindavo, kai kompanija, iš kurios išeidavau, turėjo politiką mokėti už visus kursus ir seminarus darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar tų žinių prireiks ar ne. Tokių popieriukų stygius sutrukdė man gauti keletą darbų, kuriems turėjau pakankamai žinių, bet tai nebuvo niekur sertifikuota ar įforminta.

Pamokos? Tiesiog pasinaudokite galimybe nemokamai pasimokyti, jei žinote, kad to prireiks jūsų karjeroje. Net jei mokymų laikas neįeina į darbo valandas.

—–

Ką gi, ką gi, ką gi (netyčia pacitavau Filadelfijų iš “Radijo Šou”). Štai ir baigėsi IT profesionalės išpažintis. Dėl šių paskutinių istorijų galima pasakyti tai, kad trečioji Lietuvoje mažiau gali būti pritaikoma, kadangi pas mus į popierius žiūri mažiau. Tačiau, kita vertus, pabandykite be popieriaus gauti kokį nors labai rimtą projektą ar įsidarbinti, pvz, Microsoft Lietuva kompanijoje. O dėl kitų dviejų istorijų – gryna tiesa, man pačiam irgi taip buvo ne kartą. Taigi, ar jums patiko šie pasakojimai? Ar vertimas nepraėjo veltui?

Kitos šios serijos dalys:
Dalis 1, Dalis 2, Dalis 3.
Straipsnio originalas: Confessions of an IT pro: My nine biggest professional blunders

* * *
Norite gauti Skaitykit.lt naujienas operatyviau? Prenumeruokite RSS įrašus
Jei nežinote, kas yra RSS ir kaip juo naudotis, apie tai galima pasiskaityti šiame puslapyje.