Pratęsiame pasakojimą apie tai, kaip profesionali 16 metų patirtį turinti IT specialistė Becky Roberts dalinasi savo įspūdžiais dėl didžiausių savo pačios karjeros “susimovimų”. Iš šitų mažų istorijų galima ir pasimokyti, ir šiaip susimąstyti, ko nereikėtų daryti arba galbūt daryti kitaip. Šiandien – trečia ir ketvirta istorijos iš devynių. Jei praleidote pirmą dalį – ji čia.

3. Paleidau produktą “gyvai” su demonstracine versija

Buvau pasamdyta į IT skyrių iš dviejų žmonių, ir mums davė projektą įdiegti kompanijoje programą MS Exchange. Tuo metu ten buvo naudojama nemokama pašto programa, bet ji buvo tokia sudėtinga, kad net nebandėme perkelti laiškų į MS Exchange, tereikėjo tiesiog ją įdiegti.

Suradau Exchange programos demo-versiją, įdiegiau ir sukonfigūravau, tada pasirinkau nedidelę grupę testinių vartotojų. Pravedžiau apmokymus susidomėjusiems, ir taip greitu metu “testinė” grupė išsipletė iki viso kompanijos personalo. Dienos virto savaitėmis, duomenų kiekis didėjo greitai. Vartotojai kūrė katalogus, archyvus bei adresų knygeles. Tada pamaniau, kad jau laikas atėjo, ir užsakiau pilnavertę Exchange licenciją, manydama, kad nesunkiai nukopijuosime į ten duomenis iš demo versijos. Neradusi tokios galimybės, paskambinau į Microsoft, kur man pasakė žiaurią tiesą – kad šios licencijos nesuderinamos ir nėra galimybės “pakeisti” demo versiją į gyvą, yra tik galimybė iš naujo įdiegti programą. Dar blogiau buvo tai, kad praėjus 90 dienų, demo versija tiesiog nustos funkcionuoti. O tai buvo 88-oji diena… Nereikia pasakoti, kad sekančias 48 valandas praleidau su telefonu rankoje, šnekėdama su Microsoft pagalbos tarnyba, bandydama įdiegti naują serverį vietoj senojo, perkelti duomenis ir pakeisti klientų konfigūraciją. Tai buvo didžiulė betvarkė, visi buvo panikoje. Vienintelis geras dalykas šioje istorijoje yra tai, kad labai greitai teko išmokti visą darbą su MS Exchange iki smulkmenų.

Išmoktos pamokos? Jų būtų keletas:
- Nebandykite leisti programos “gyvai” su demo versija, neįsitikinę, kad vieną gražią dieną nebus duomenų praradimo.
- Turėkite projekto planą ir laikykitės jo. Aš neturėjau praplėsti testavimo grupės iki visos kompanijos darbuotojų.
- Bendraukite su vartotojais. Jiems neturėjo būti leista naudoti testinę sistemą taip, kad jie taptų nuo jos priklausomi.

4. Nekreipiau dėmesio į atsargines kopijas

Sena gera tiesa yra tai, kad kol neatsitinka bėda, tai žmogus dažnai nepagalvoja apie duomenų kopiją. Tačiau mano istorija kiek kitokia. Vienoje kompanijoje visa serverių priežiūra buvo mano pareiga. Aš pastačiau specialų serverį atsarginėms kopijoms, ir šventai keičiau kasetes kiekvieną dieną. Tvirtai tikėjau, kad atlieku savo darbą gerai. Tačiau patį pirmą kartą, kai vartotojui reikėjo atstatyti failą iš duomenų atsarginės kopijos, pažiūrėjau, kad būtent tas katalogas nebuvo įdėtas į kopiją jau daugiau nei tris mėnesius. Dar blogiau, būtent tas failas, kurio prašė vartotojas, apskritai neturėjo jokios atsarginės kopijos! Tai yra, pats kopijų darymo mechanizmas lyg ir veikė, bet pasirodo ne iki galo. Suvertusi kaltę ant programinės įrangos klaidos, vietoje savo neapsižiūrėjimo, nuėjau pas vartotoją ir atsiprašiau. Jis, be abejo, nebuvo sužavėtas.

Pamokos?
- Niekada nepamirškite atsarginių kopijų
- Patikrinkite atsarginio kopijavimo log failus kasdien
- Pabandykite bent kartą atstatyti duomenis realioje aplinkoje
- Sudarykite duomenų atstatymo planą, kad atėjus laikui, galėtumėte greičiau ir efektyviau viską padaryti realiame gyvenime

—

Tai vat taip jau būna tų IT specialistų ir administratorių gyvenime. Kas dar kurjoziško vyko šios pasakotojos IT karjeroje? To be continued… O kas panašaus vyko jūsų gyvenime, ar kentėjote nuo panašių klaidų?

Kitos šios serijos dalys:
Dalis 1, Dalis 3, Dalis 4.
Straipsnio originalas: Confessions of an IT pro: My nine biggest professional blunders

* * *
Norite gauti Skaitykit.lt naujienas operatyviau? Prenumeruokite RSS įrašus
Jei nežinote, kas yra RSS ir kaip juo naudotis, apie tai galima pasiskaityti šiame puslapyje.