2009-11-17 
Internete pasirodė gandų, kad operacinė sistema Google Chrome, pirmą kartą anonsuota šių metų liepą, bus paleista jau šį mėnesį. Kiek anksčiau Google jau teigė, kad ankstyvą versiją galima bus "pačiupinėti" rudenį.
Ko gi galima tikėtis? Be abejo, sunku laukti iš šios operacinės sistemos gero tvarkyklių palaikymo. Nors Google teigė, kad turi inžinierių legioną, kuris dirba specialiai techninės įrangos tvarkyklių gamyboje, tačiau abejoju, kad jie per tokį trumpą laiką sugebės padaryti tai, ką padarė Windows ar Linux kūrėjai. Tačiau šaunu, kad Google bendradarbiauja su tokiais garsiais gamintojais kaip Acer, Adobe, ASUS, Hewlett-Packard, Lenovo ar Toshiba.
Per šį laiką nuo OS anonso internete vis pasirodydavo ekrano vaizdų iš neva pasirodysiančios Google Chrome OS. Kiek jais galima tikėti - klausimas. Taigi artimiausiu metu viską sužinosime, tik įdomu, kaip viskas vyks - ar bus pakviesti išrinktieji, kaip ir Google Wave projektui? Bent jau aš kompanijos vietoje nedaryčiau labai masyvios reklaminės kampanijos, o ištestuočiau produktą su ribotu vartotojų skaičiumi.
Lapkritis 17th, 2009 4:16 pm
Blemba noreciau pratestuot ta zveriuka, vien is smalsumo kaip viskas vyks. na o jai dar palaikys programas kurios palaikomos windows platformoja, tai tada butu gilus klausimas “prie ko pasilikti”…
Lapkritis 17th, 2009 5:03 pm
Google Chrome OS tikrai nepalaikys windows programu, nera tikslo kurti isnaujo windows2. Tai bus specializuota Linux OS su Google logotipu. Visa esme bus Chrome narsykleje ir jos sparciame veikime, o programos bus “debesyse” kurias ir dabar galima naudoti. Trumpai taraint Google Chrome OS=Chrome narsykle
Lapkritis 17th, 2009 6:05 pm
Pirmą kartą pamatęs šį pavadinimą, pagalvojau, jog klaida, juolab, kad ir kontekstas labai įdomus buvo
Tačiau pamažu internete vis pradėjo sklisti kalbos, todėl kada nors reikės iki galo išsiaiškinti kas per velnias čia ir kam to velnio reikia
Sausis 2nd, 2010 2:45 am
Siaip,jau ja galima parsisiusti bei paleisti ant VWware:
http://os-chrome.ru/download/
(beje, idomus rusu tinkliarastis apie sia OS)
Na, o kas netingit, galit patys susikompiliuoti is kodo
http://www.chromium.org/chromium-os/building-chromium-os/getting-the-chromium-os-source-code
Sausis 4th, 2010 6:27 pm
Nevertėtų pergyventi dėl windowsinių programų, nes, serveriuose jos gali veikti bala-žin kokiose op.sistemose, nors, dauguma ten patenka per Windows. Nemažaa serverių, kuriuose nėra Windows skirtų antivirusinių programų, puikiausiai cirkuliuoja siuntinėjamu vartotojų virusų kadangi serveriuose veikantys Linus tų virusų neaktyvuoja, ir atvirkšciai, vartotojų windowsinės programos puikiausiai naudojasi serverių teikiamomis tinklų paslaugomis, nors tos paslaugos veikia, tik dėka Linux. Be to, prireikus, naudojmi emuliatoriai, leidžiantys paleisti “svetimos” operacijų sistemos programas.
Mano Lenovo kompiuteryje Windowsai nematė didžiosios dalies įrenginių, o Ubuntu (Linux) be priekaištų valdo visą įrangą, išskyrus “Gigabyte TV 800″ televizijos ir fm tiunerio aptarnavimą. Tad ir riokso nesukomplektuoti XP sp-3.
Chrome os, jau galima rasti visokieis pavidalais: Leidžiamą iš kompaktinio disko, (Gana lėtas dalykas), iš USB atmintuko, (reikia atsisiųsti img bylą ir ją, kaip daroma su kieto disko atvaizdžiu, pasinaudojus nemokama “winimager”, įrašyti į nemažesnį, kaip 4 GB atmintuką). Yra ir “Chrome os portable”, skirta paleisti iš atmintuko, windows sistemoje.
Manau, kad tinklinės operacijų sistemos bei “nešiojamos” sistemos, bei atskiri programų rinkiniai, leidžiami iš išorinių kaupiklių, Tikrai populiarės: Nėra prasmės kiekvienam vartotojui turėti įpatingai galingo ir, aišku, brangaus kompiuterio, kai galima naudotis tinklo resursais. Kiekvienam maloniau dirbti savo susikurtoje darbo aplinkoje, bet nesitampyti kilogramus sveriančos “geležies”. Galima paminėti ir ekonomiškumą: net komercinės tinklinės programos bus naudojanmos pigiau, nei pirktos viemam kompiuteriui. Be to, jei, NASAI tiko Linux sistemos, tai daugybei darbų kasdienėje Žemėje, ne Marse, tikrai gali darbuotis nemokami “pingvinai”, pvz.: “Baltix Linux”, neblogai aplietuvinta “Ubuntu”.