Tinklapių kūrimas

Daugumoje šiuolaikinių tinklalapių yra bent viena duomenų įvedimo forma. Registracija, prisijungimas, kontaktų forma, anketa, kažkokio objekto įkėlimas į puslapį – visa tai jau tapo įprasta. Tačiau atskiras klausimas programuotojams yra duomenų patikrinimas. Tai yra, ar žmogus viską įvedė teisingai ir pagal taisykles. O kas galvoja tas taisykles? Būtent programuotojai. Tai vat jiems keletas draugiškų patarimų su pavyzdžiais.

Ne paslaptis, kad dauguma web-programuotojų dirba su technologijomis PHP+MySQL. Jos dažniausiai puikiai tinka smulkesniems ir vidutiniams projektams, tačiau rimtesniems tinklalapiams jų gali neužtekti. Bet vienas garsiausių pastarųjų metų web-projektų Twitter ilgą laiką veikė ant tos pačios MySQL duomenų bazės pagrindo, ir dabar, kai Twitter duomenų kiekiai auga kosminiais greičiais, žengiamas žingsnis prie kitos duomenų apdorojimo sistemos Cassandra. Kas, kaip ir kodėl - viską skaitykite žemiau.

Dauguma tinklalapių savininkų, norėdami žinoti lankomumo statistiką, naudojasi įvairiais skaitliukais ir statistikos kaupimo sistemomis. Viena populiariausia iš jų - Google Analytics. Norėčiau pakalbėti apie vieną skaičiuką, kuris Analytics sistemoje yra pakankamai išryškintas, tačiau dažnai nėra pastebimas, o kai kurie apskritai nežino, ką reiškia tas Bounce Rate. Pabandykime pasiaiškinti.

Besižvalgant internete, galima atrasti tiek įdomybių, kad neužteks laiko visoms joms perskaityti ir išnaršyti iki galo. Tad reikia mokėti atsirinkti įdomesnius straipsnius, kažkiek į pagalbą jums ateina šis skyrelis - iš mano skaitomos informacijos atrenku perliukus, kurie turėtų pravesti tinklalapių kūrėjams. Šįkart - dar vienas nuorodų penketukas.

Pratęsiant praeito penktadienio humoro temą apie nieko neišmanančius klientus, atradau visai neblogą komiksą apie tinklalapio dizainą ir dialogą tarp kliento ir dizainerio. Įsivaizduokite, kad vieną dieną ateina pas jus žmogelis ir sako: “Mes turime puslapį su labai šūdinu dizainu, reikia jį pertvarkyti”. Ir parodo dabartinę svetainę. Jūs abu juokiatės iš durniaus dizainerio, kuris kažkada sukūrė šį “šedevrą”. Tačiau, norint viską pertvarkyti, ne visada užsakovo norai ir dizainerio mintys sutampa…

Praktiškai kiekvienas šiuolaikinis tinklalapis turi turėti savo valdymo įrankį. Nebent tai yra paprastas HTML puslapiukas, kuris niekada nebus keičiamas arba pakeitimus galima atlikti tiesiog per FTP redaguojant failus. Tas valdymo pultas web-visuomenėje dažniau vadinamas “administravimo panelė”. Šįkart noriu pakelti klausimą - ar svarbus tos adminpanelės išorinis estetinis grožis? Ar svarbiausia yra tiesiog informacijos valdymo ir atnaujinimo funkcijos, o grožio daryti nebūtina? Pažiūrėkime į pavyzdžius.

Kaip žmonės naršo internete? Surenka adresą (arba pasirenka iš sąrašo), paspaudžia Enter ir tada peržiūri vaizdą. Jiems nereikia mąstyti apie tai, kas vyksta serveriuose tuo metu. Bet jei esate web-programuotojas, tai būtinai turite suprasti visą tą procesą, kad žinotumėte, kaip spręsti problemas, jei kažkuriuo metu svetainė iš serverio kraunasi ne visai taip, kaip turėtų. Visą tą procesą labai detaliai aprašė Igor Ostrovsky savo tinklaraštyje. Įdomu ir tai, kad aprašytas ne pats paprasčiausias HTML puslapio apdorojimas, o sudėtingesni variantai - pvz, 301 redirectas ar AJAX užklausos. Kadangi versti straipsnį į lietuvių kalbą užtruktų ilgai, ir nemanau, kad tai būtų verta daryti, tai tiesiog patesiksiu jums nuorodą į tą straipsnį: What really happens when you navigate to a URL. Tai tiek labai trumpai.

Daugumoje IT projektų yra dvi pusės - klientas/užsakovas ir vykdytojas. Ir iš pirmo žvilgsnio, vykdytojas turi realizuoti tai, kas šauna į galvą klientui. Tačiau pažiūrėjus į tai, kas kartais šauna į galvą klientams, darosi baisu. Ta proga išverčiau į lietuvių kalbą vieną šmaikštų dialogą su klientu. Nors situacija tikrai juokinga, bet deja ne tokia ir reta realybėje.. Na bet, nusišypsokime

Kažkaip pastarosiomis dienomis man sekasi dirbti daug žvaliau. Tai atsispindi ir tinklaraštyje, kuriame ir daugiau straipsnių, ir daugiau laiko/energijos įdomių temų paieškoms. O tuo tarpu į vieną straipsnį sudedu naudingus atradimus, skirtus web-programuotojams ir dizaineriams. Taigi, dar vienas, jau 12-tas naudingų nuorodų penketukas.

Štai ir išaušo ta diena, kada tinklaraščio gretas papildė dar vienas autorius. Jo vardas Kazimieras, pagal komentarus skaitytojams žinomas pagal niką “oplia”. Tikiuosi, kad jis įneš naujų minčių, naujų vėjų ir tinklaraštis bus dar įdomesnis. Pirmasis jo straipsnis - tai dovanėlė jums, gerbiamieji skaitytojai. O tiksliau tiems, kuriems tenka dirbti su CSS stiliais. Bet plačiau apie dovanėlę ir apie patį Kazimierą - skaitykite toliau.

Beveik visuose rimtesniuose IT projektuose yra vykdytojai, ir klientai. Gali būti ir kitokių variantų, bet esmė ta pati – kad viena pusė užsako darbą, o kita pusė jį padaro. Ir neišvengiamai tie du veikėjai turi skirtingą projekto matymą ir viziją, o rezultatas juk turi būti bendras. Ir neretai gaunasi konfliktų, kai užsakovas, mokantis pinigus, bando diktuoti projekto vykdyom eigą, nors nėra specialistas. Kaip sugebėti jį „pastatyti į vieta“? Ir ar reikia iš viso tai daryti? Pasvarstykime šia tema.

Per savo gyvenimą esu sukūręs ir prižiūrėjęs ne vieną dešimtį internetinių projektų – tiek dirbdamas kažkam, tiek sau asmeniškai po darbo. Gali būti skirtingi projektų tikslai, skirtingos temos, skirtinga auditorija, tačiau buvo vienas momentas, bendras absoliučiai visiems be išimties projektams – tai yra kritikos lavina. Ji irgi buvo įvairi, pradedant nuo „ką čia per nesąmonę sukūrėt“ iki „galėtumėte dar padaryti tą ir aną“, tačiau be jos niekaip. Kaip atlaikyti tą bangą ir visiems įtikti?

Kažkurį laisvesnį savaitgalį nusprendžiau pailsėti, bet tuo pačiu neleisti smegenims užmigti - pasiėmiau kryžiažodžių žurnalą. Kažkada vaikystėje būdavau mėgėjas visokių “Oho”, “Aha” ir kitų laisvalaikio leidinių, netgi siųsdavau teisingus atsakymus paštu. Niekada nieko nelaimėjau, bet vis tiek buvo šiek tiek azarto. Dabar paėmus kryžiažodžių žurnalą į rankas, besprendžiant apėmė kitokios mintys: gi 21 amžiuje gyvenam, kas dabar perka kryžiažodžius? Visi juk sėdi kiaurą parą internete, kodėl ten neperkėlus šios mini-atrakcijos? O gal kažkas jau yra padaryta? Tada pradėjau ieškoti, ir štai kas iš to gavosi.

Iš pirmo žvilgsnio, šiais laikais tinklalapio krovimosi greitis tapo nebe toks aktualus, nes interneto greitis Lietuvoje bendrai paėmus tikrai nemažas. Tačiau pradėjau mąstyti kitaip, kai pabandžiau panaršyti po savo svetaines, būdamas svečiuose pas draugę, kur ji užsisakiusi kažkokį vietinį neaiškų ryšį už 25 Lt per mėnesį, argumentuodama “o kam man greito interneto paštui tikrintis”. Ir tokių interneto vartotojų Lietuvoje tikrai nemažai, o būtent tokiais atvejais ir tampa svarbios sekundės ir milisekundės, per kurias kraunasi interneto svetainės. Šiandien parodysiu jums vieną iš būdų, kaip paprastai pratestuoti krovimosi greitį.

Prieš kažkur keliolika metų programavimo menas iš tikrųjų buvo laikomas prestižiniu, išmokti programuoti buvo nelengva, nebuvo tokių tinkamų sąlygų, literatūros ir praktinių patarimų, kiek yra dabar. Šiuo metu išmokti programuoti gali bet koks žmogus, turintis galvą ant pečių. Internete yra aibės pamokų, straipsnių ir atvirų mokyklų. Dar daugiau – yra krūva įrankių, leidžiančių realaus programavimo darbus sumažinti iki minimumo. Visa tai apibūdina mano šio straipsnio mintį, kad programuoti yra LENGVA. Šiais laikais sunkumai slypi kitur – kur platesni vandenys.

Toks paveiksliukas čia ne šiaip sau. Šįryt išėjęs į kiemą, gana ilgai valiau sniegą nuo mašinos, bet kadangi skubėjau į darbą, ne visus langus normaliai išvaliau, apsiribojau priekiniu ir veidrodėliais, per kitus langus vaizdas buvo minimalus. O įsėdus į mašiną, paaiškėjo, kad priekinis stiklas užrasojęs iš vidaus, bet ką padarysi - pasikartosiu, skubėjau į darbą. Nuvažiavau normaliai, nes nelabai toli, tačiau bevažiuodamas mačiau tik dalį vaizdo, tad jei netikėtai po ratais būtų kažkas iššokęs, tai gal ir būtų pasibaigę negerai. Prie ko aš čia apskritai? Ogi prie to, kad pamąsčiau, jog panašiai dažnai vykdomi ir interneto projektai! Visas mintis apie tai išdėsčiau žemiau.

Kalėdos - stebuklų metas. Frazė kiek “nuvalkiota”, bet iš tikrųjų šiuo metų laiku dauguma žmonių spinduliuoja kažkokia ypatinga šiluma, pradeda daugiau šypsotis ir dovanoti dalelę savęs artimiesiems. Kalbu ne apie pirktas dovanas iš prekybos centro, o apie tiesiog savo dėmesio ir laiko skyrimą. Dažnai tai būna pati geriausia dovana. Panašus principas galioja ir interneto projektuose. Ką turiu omeny? Skaitykite toliau.

Pagaliau į Lietuvą atėjo normali žiema. Lauke šalta, tad vis daugiau žmonės leis laiką prie kompiuterių, tad visai “į tema” būna naudingos nuorodos, po kurias galima pasižvalgyti. Taigi pateikiu dar vieną, jubiliejinį, dešimtąjį sąrašiuką tinklalapių, kurie tikiuosi sudomins programavimo mėgėjus ir interneto tinklalapių kūrėjus.

Tie amžinieji ginčai tarp užsakovų ir tinklapio kūrėjų… Vienas iš konkrečių atvejų yra bendravimas su dizaineriu, dažnai užsakovas tiesiog pats nesupranta, ko prašo. O dizaineris turi nuspręsti - ar daryti taip, kaip pats išmano, ar nuolankiai vykdyti užsakovo nurodymus, nes atseit jis žino geriau, ko jam reikia. Būtent apie tai yra sukurtas labai šmaikštus komiksas. Dėl jo ilgio nedėjau į savo straipsnį, o tiesiog parašysiu jums nuorodą, tikrai rekomenduoju: How a Web Design Goes Straight to Hell

Tai tiek, geros ir darbingos nuotaikos pirmadienį

Paveiksliukas: experiencedynamics.blogs.com

Kuriant tinklalapį, reikia nepamiršti rūpintis jo būsimais lankytojais, nes priešingu atveju prarasite dalį iš jų. O kaipgi padaryti taip, kad lankytojai būtų patenkinti? Viskas paprasta - leisti jiems greitai ir patogiai rasti reikiamą informaciją. Tam egzistuoja krūva įvairių būdų, tačiau šįkart paminėsiu penkis, kurie neatims daug laiko iš kūrimo proceso, tačiau vaidins ne paskutinį vaidmenį tarp bendrų rezultatų. Taigi, penki trumpi patarimai.

Kiekvieno tinklalapio savininkas nori, kad jo svetainė būtų randama kuo aukščiau paieškos sistemose. Tam yra skirtas atskiras mokslas pavadinimu SEO. Jis analizuoja daug faktorių, pagal kurias paieškos varikliai pozicionuoja tinklalapius. Apie tuos faktorius vyksta amžini ginčai, kurie iš jų kaip ir ką įtakoja. Šiandien norėčiau pasiūlyti kiek nestandartinį faktorių. Pasirodo, paieškos sistemos geriau pozicionuoja tas svetaines, kuriose yra dažnai besikeičianti informacija, palyginus su visiškai statiniais puslapiais. Susidomėjote? Skaitykite toliau.

Užsienio internetas mirga nuo istorijų, kaip žmonės išnaudoja internetą ir Web 2.0 technologijas verslo plėtrai, nors iš pirmo žvilgsnio verslo specifika niekuo nesusijusi su internetu ir kompiuteriais. Pažvelkime į save - mūsų šalyje irgi vis labiau verslininkai supranta, kad internetas yra puiki terpė ne tik reklamuoti savo produkciją, bet ir bendrauti su klientais, būti arčiau jų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra tinklalapis Premaman.lt ir jo dalelė - tinklaraštis Blog.premaman.lt. Jie prekiauja drabužiais vaikams ir nėščioms mamoms, bei panašiomis prekėmis. Galima pagalvoti, kam tokiai parduotuvei reikalinga interneto svetainė ir dar tinklaraštis? Paskaitykite interviu su jų autoriumi Dainiumi Tulaba, kuris maloniai sutiko atsakyti į klausimus.

Kaip tik neseniai buvau rašęs apie tai, kad žmonės nepastebi banerių. Ir šįryt dar kartą užėjau pažiūrėti šiame tinklaraštyje esančių banerių spaudinėjimų statistiką. Na taip, įdomumo dėlei, nes vis tiek ten yra kapeikos. Ir pamačiau įdomią tendenciją, kuria noriu pasidalinti su jumis. Tinklalapyje yra du AdClick sistemos reklaminiai skydeliai - vienas kairėje po meniu (dydis 125×125) ir viršuje dešiniau nuo logotipo (dydis 468×60). Viršutinis skydelis yra didesnis ir, be abejo, aiškiau matomas, nes kairysis baneris mažame monitoriuje gali būti iš viso pasiekiamas tik verčiant puslapį į apačią. Tačiau paspaudimų skaičius byloja apie tai, kad šie skydeliai turi beveik vienodą efektyvumą. Kiek plačiau - skaitykite žemiau.

Ne paslaptis, kad vienas iš būdų užsidirbti iš savo tinklalapio - yra įkelti į jį reklaminius banerius. Savo ruožtu, banerių savininkams jie yra būdas pareklamuoti savo produkciją. Pažiūrėjus tiek į didžiuosius portalus, tiek į mažesnius web-projektus, be reklaminių skydelių mažai kur apsieinama. Tačiau ar iš tikrųjų jie reikalingi? Ar jie neša naudos tiems, kurie juos kuria ir įdeda? Drįsiu teigti, kad reklaminių skydelių reklama jau atgyveno savo ir nebėra efektyvi. Žemiau skaitykite argumentus.

Paveiksliukas: i.ehow.com

Štai toks iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas. Bet iš mano asmeninės patirties tiek IT projektų sėkmė, tiek programuotojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu būdu yra vykdomas apmokėjimas už kūrėjų darbą. Ar tai yra iš anksto sutarta suma su avansu, ar valandinis tarifas, ar kažkoks suskirstymas etapais - teko matyti ir dalyvauti įvairais būdais apmokamuose projektuose. Ką gi iš visos tos patirties galiu pasakyti? Skaitykite toliau.

Jei esate interneto svetainių kūrėjas ar kokių web-projektų bendrasavininkas ar idėjinis vadas, tai jums pažįstama situacija, kai ateina tas laikas, kada projektą jau reikia rodyti. Bet, jei daryti viską protingai, tai prieš viešą paleidimą, turi buti dar beta versija, kuria tarsi pasakoma, kad kai kurios funkcijos gali dar neveikti sklandžiai. Ką turi padaryti tinklalapio kūrėjai, kad gautų maksimalią naudą iš beta-testavimo? Kiek žemiau - keletas mano minčių šia tema.

Ar kada nors matėte šitą logotipą? Ne ne, ne apskritai Google logo, o būtent tokį, spalvotą ir su užrašu “beta”. O toks jis buvo prieš gerą dešimtmetį, kai dabartinis paieškos gigantas dar tik žengė pirmuosius žingsnius internete. Įvairių šiuo metu populiarių tinklalapių senas “nuotraukas” surinko į vieną straipsnį DailyDesignMag. Kartais visai įdomu pajausti nostalgiją ar palyginti, kaip tada buvo kuriami ir atrodė web-projektai. Apačioje - keletas nuotraukų iš to straipsnio.

Visų pirma, noriu pasveikinti visus su pirmu rimtu sniegu šiemet (bent jau Vilniuje). Ta proga sumaniau pristatyti siaurai visuomenei savo naują asmeninį web-projektą, prie kurio dirbau pastarąjį mėnesį. Kol kas nenoriu jo viešinti, tačiau prašau jūsų pabūti beta-testuotojais ir išsakyti kritiką, kad galėčiau užbaigti tinklalapio funkcionalumą ir paleisti jį “gyvai”. Vadinkime tai “closed beta” stadija. Kiek plačiau - skaitykite toliau.

Bent koks rimtesnis web-projektų kūrėjas kažkada pačioje savo kelio pradžioje susiduria su HTML kalba. Dažniausiai, be jos žinojimo net neverta pradėti mokytis web-programavimo ar dar kažko gilesnio. Vadinkime, kad tai yra pagrindas. Iš tiesų, jis nėra sudėtingas. Ir dar labiau palengvinti jo mokymąsi gali tinklapis HTMLPlayground. Kuo jis toks ypatingas? Skaitykite toliau.

Kasdien kuriama gausybė tinklalapių ir kitų informacinių sistemų. Dalis iš jų skirta siaurai specifinei auditorijai, bet dauguma - tiesiog visiems žmonėms, norintiems naudotis. Bet programuotojai ir net projektų vadovai dažnai pamiršta, kad sistema turi būti kuriama ne taip, kad jie patys ja naudotųsi, o taip, kad ji būtų patogi ir naudinga žmonėms, net nieko neišmanantiems apie programavimo procesą. O tokių yra tikrai ir tikrai nemažai. Taigi, ko nevertėtų pamiršti kuriant informacinę sistemą - apie tai šis trumpas straipsnis.

Užvakar gavau iš pagerankalert.com tarnybos džiuginantį laišką: jūsų skaitomo tinklaraščio skaitykit.lt PageRank rodiklis padidėjo - nuo 3 iki 4! Iš pirmo žvilgsnio, kas čia yra, paprastas skaičiukas ir tiek. Tačiau iš tikrųjų, žiūrint į Google PageRank rodiklį, skaičių 3 pasiekti pakankamai nesunku: jis duodamas bent kiek geresnei svetainei, ypač neseniai startavusiai. Tačiau nuo 3 iki 4 jau yra didžiulis šuolis, šiuo atveju jis buvo pasiektas per beveik metus laiko. Na, jei tiksliau sakyti, PageRank skaičius nebuvo tikslas, bet malonu gauti tokį įvertinimą iš Google. Dar kitas dalykas - šis skaičiukas realiai kasdieniame tinklaraščio rašyme nieko nekeičia - lankytojų skaičius nuo to iš karto labai žymiai nepadidės. Tačiau bus įdomu sekti lankomumo statistiką artimiausiomis savaitėmis, jau su naujuoju didesniu PageRank.

Sveikinimai priimami komentaruose. O gal ir jus reikia pasveikinti? Šis mano tinklaraščio pasikeitimas reiškia, kad įvyko visuotinis Google Pagerank atnaujinimas. Tai gal jūsų tinklalapių PageRank irgi šoktelėjo?

Darbo savaitė eina į pabaigą, ir mano naršyklėje vėl prisikaupė sąrašiukas tinklapių, kuriais noriu pasidalinti su kolegomis web-developeriais. Tai yra įvairūs straipsniai ir naudingi resursai. Kaip ir nieko ypatingo, bet galbūt kam nors tai išspręs svarbų klausimą ar privers apie kažką susimąstyti.

Gerbiamieji Lietuvos interneto kūrėjai. Tinklapių, web-projektų, tinklaraščių ir kitų brangenybių savininkai. Norite, kad apie jūsų šedevrą išgirstų šiek tiek daugiau žmonių? Taigi, skelbiu akciją-atrakciją. Kadangi mano tinklaraštį jau skaito, sakykim, šiek tiek žmonių, tai galiu pareklamuoti jūsų kūrinius. Bet ne šiaip sau paprastai. Kokios būtent yra sąlygos - skaitykite toliau.

Per praeitą savaitę radau gana nemažai įdomybių interneto platybėse, dalis jų skirta mano profesinei temai - tinklapių kūrimui ir programavimui. Taigi, skubu pasidalinti su jumis atradimais, gal kas nors jums bus naudinga jūsų darbuose ar laisvalaikiu.

Jeigu kuriate tinklapį, kuriame yra parduodamas konkretus produktas ar paslauga, dažnai kyla klausimas - kaip pavaizduoti visą informaciją apie kainas taip, kad lankytojai vis tik susigundytų ir taptų mokėtojais. Ypač tai aktualu Lietuvoje, kur žmonės pripratę viską gauti nemokamai ir vangiai moka už kažką, nebent tai būtų pažinčių portalo paslaugos (pvz “pakeisti lytį - 5 Lt”)

Užsienyje dažna praktika yra kainų lentelės, nuo jų išvaizdos dažnai priklauso, kiek lankytojų pereis į mokėtojų grupę. Būtent tokių lentelių pavyzdžius surinko į vieną straipsnį Francesco Mugnai, straipsnis vadinasi 50 great examples of pricing tables. Štai keletas pavyzdžių iš jo.

Nelaukdamas rytojaus ryto, nuspredžiau įkelti prezentaciją, gal kam ji bus naudinga. Iš tikrųjų, be pasakojimo tos skaidrės vargu ar bus suprantamos, bet kas norėjo išgirsti apie šią temą - manau buvo auditorijoje, kai kalbėjau

Dabar, kai, atšventęs tinklaraščio pirmąjį gimtadienį, grįžau į įprastą ritmą keleto straipsnių per dieną, galiu su jumis pasidalinti tuo, kas prisikaupė mano “Bookmarks” kataloge per tą laiką, kol tinklaraštis gyvavo ne taip aktyviai. Taigi, kolegos web-meistrai ir programuotojai, gal jus sudomins bent viena iš šių nuorodų.

Ar kada nors jums buvo užėjęs toks jausmas, kai ateinate į tinklapį ir “Emmm, o ką daryti dabar?” Būtent to norėtumėte išvengti jūsų tinklapyje. Kuriant svetaines, terminas “usability” (lietuviškai būtų gal “naudojimo patogumas”) yra vienas iš dažniausiai pamirštamų. Būtent todėl laisva forma išverčiau, mano nuomone, naudingą straipsnį 10 steps to making your web site easier to use ir pateikiu jį jums. Tikiuosi, ką nors privers susimąstyti ir patobulinti savo tinklapius.

Turiu iš karto nuvilti – šiame straipsnyje nesiūlau jums darbo. Tačiau padėsiu pasiruošti pokalbiui, jei turite galimybę įsidarbinti. Imsime konkretų pavyzdį – ką turėtų žinoti PHP programuotojas, eidamas į pokalbį dėl darbo. Tiksliau, paimkime dar bendresnį variantą – web-programuotojas. Kam turi ruoštis, į kokius klausimus atsakyti ir kaip elgtis. Dalis šio straipsnio bus aktuali ir kitų pakraipų programuotojams, nes logika dažnai būna bendra. Taigi, norite geriau pasirodyti prieš darbdavį? Tada pirmyn prie skaitymo.

Internetas yra nerealus informacijos šaltinis. Per Google galima surasti atsakymus į daug dominančių klausimų, galima sužinoti, kaip padaromas vienas ar kitas dalykas. Ne išimtis ir web-meistravimas: puslapių kūrėjams yra tonos naudingos informacijos. Noriu pasidalinti su jumis tuo, ką radau paskutiniu metu, manau rasite įdomių ir naudingų dalykų.