Produktyvus darbas

Jau ne kartą buvo rašyta apie tai, kokias klaidas daro programuotojai ir kaip jų išvengti. Bet IT projektų sėkmė priklauso ne tik nuo programuotojų, kurie atlieka iš esmės juodą kūrimo darbą, visam tam katilui turi vadovauti sumanus žmogus, antraip projektas pasmerktas žlugimui. O kaip galima jį pasmerkti - būtent apie tai šis straipsnis: ko nereikėtų daryti IT projektų vadovams.

Tęsiu vertimą straipsnio “10 Ways to Suck at Programming”, kuris man žiauriai patiko. Labai gera ironiška-sarkastiška forma yra pasakojama apie dalykus, kurie turi būti pažįstami kiekvienam pažengusiam programuotojui. O pradedantiesiems šios pamokėlės, kaip NEREIKIA daryti, gali būti naudingos jau dabar. Taigi, antra patarimų pusė - antras penketukas. Jei neskaitėte pirmos dalies, galite tai padaryti šiame puslapyje.

Kartais negaliu atsispirti, neišvertęs kokio įdomaus straipsnio į lietuvių kalbą. Ypač tokio, kuris labai taikliai perteikia mano mintis, tik aš gal taip taikliai nesuformuliuočiau. Šįkart mano akiratyje atsidūrė straipsnis “10 Ways To Suck at Programming”, kur autorius ironijos ir sarkazmo forma perteikia dalykus, apie kuriuos turi susimąstyti kiekvienas programuotojas. Taigi, dešimtukas, kaip pasakytų dėstytojai, “blogų praktikų”.

Daugelis iš jūsų turbūt sutiks, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi daug ydų, ir universitetinės programos sunkiai gali paruošti kvalifikuotus specialistus, pasirengusius dirbti realioje aplinkoje. O tai vyksta būtent todėl, kad apie realią aplinką universitetuose mažai ką ir pasakoja. Pasirodo, tokia realybė ne tik Lietuvoje - panaši tendencija yra bendrai pasaulyje. Ta tema radau vieno užsienio blogo įrašą ir laisva forma išverčiau į lietuvių kalbą. Ar sutiksite su šiais teiginiais, kurių apie programavimą nesužinosite universitete?

Pakankamai dažnai programuotojai dirba savo darbą paskubomis. Viena vertus, tai suprantama, nes darbų kiekis numatytas dar kelis metus į priekį, ir visus juos reikėjo padaryti iki vakar, bet kita vertus - per skubėjimą gali tekti po to kelis kartus grįžti prie to paties darbo. Vienas iš labiausiai paplitusių skubėjimo pavyzdžių - ištestuoti sistema tik savo kompiuteryje arba tik vienoje aplinkoje. Maždaug, pas mane veikia - reiškia, galima duoti klientams. Kuo gi tai pavojinga?

Programuotojai – įdomūs žmonės. Kad ir tuom, jog juos kartais labai sunku motyvuoti darbui. Sakote, pinigai pagrindinė motyvacija? Arba sankcijos, kad teks pasilikti viršvalandžius, jei darbas nebus baigtas laiku? Išdrįsiu paprieštarauti. Dėl pinigų - bent Lietuvoje dabar visi taupo, o dėl viršvalandžių gerai kažkada pasakė vienas mano draugas: “Jei aš pasilieku darbe po 5 val. vakaro, reiškia arba man duoda per daug darbų, arba aš blogai dirbu”. Yra daug geresnių būdų nuteikti programuotoją darbui ir išgauti norimus rezultatus laiku. Jei tarp skaitančių yra IT projektų vadovų ar ko nors iš IT kompanijų vadovybės, sukluskite – manau, jums pravers tokia glausta programuotojo „išpažintis“ apie du dalykus, skatinančius motyvaciją.

Pagaliau prisiruošiau parašyti įspūdžius iš renginio, kuriame savaitgalį teko aktyviai dalyvauti. Nuo penktadienio iki sekmadienio Vilniuje ISM universiteto patalpose vyko pirmasis istorijoje “Startup Weekend Vilnius”, tuo pat metu analogiškas renginys vyko Kaune bei dar keliuose Europos miestuose. Vilniuje po vienu stogu susirinko keli šimtai žmonių, kurių esminis tikslas buvo per savaitgalį “ką nors sukurti”. Plačiau, kas tai per renginys ir kodėl nuo šiol jis mano “must-have” sąraše, skaitykite toliau.

Programuotojų darbo diena kupina ne tik kodo rašymo, bet ir kitų dalykų - bendravimo, užduočių aiškinimosi, skaitymo, pokalbių su valdžia ir kt. Iš viso to galima išskirti tai, kas programuotojus labiausiai verčia nervuotis ar net siutina, ko pasekoje prastėja ir darbo rezultatai. Taigi, pažvelkime į šį sąrašą, ar sutiksite su manimi dėl tokių punktų.

Programuotoju tarpe pakankamai dažnai galima išgirsti labiau patyrusių specialistų kritiką “žalesniems”, kad tie kartais programuoja ir išradinėja dviračius ten, kur jų problemų sprendimai jau yra suprogramuoti, tik reikia mokėti juos pritaikyti. Tačiau yra ir kita medalio pusė - objektyvios priežastys, pateisinančios tokių dviračių išradimą. Pažvelkime į jas.

Prisipažinsiu - labai nemėgstu kompiuterinės pelės, ir jei įmanoma kažkokį veiksmą atlikti su klaviatūros klavišų kombinacija, aš tuo tik džiaugiuosi. Taigi, nusprendžiau išrašyti naudingas klavišų kombinacijas, naudojamas Windows aplinkoje. Kai kurios iš jų yra puikiai visiems žinomos, tačiau gal sau atrasite naujų, negirdėtų ir paspartinančių jūsų darbą su Windows.

Ar jums teko kada priimti į darbą programuotoją? O gal pats buvote dalyvavęs interviu, siekdamas tokio darbo? Jeigu bent viena iš šių medalio pusių jums pažįstama, tai manau, kad bus įdomu paskaityti vertimą iš straipsnio „3 tips to know how good is the candidate you are interviewing“, pravers tiek būsimiems programuotojams, tiek personalo valdymo specialistams.

Kiekvienas save ir kolegas gerbiantis programuotojas žino, kad kodą reikia komentuoti. Visų pirma, tam, kad jį galėtų suprasti bet koks kitas prisėdęs programuotojas, o dar svarbiau tai, kad po pusės metų savo parašytą kodą galėtum suprasti ir pats. Nes dažnai būna taip, kad atsiverti prieš metus parašytą kodą ir „Emmm… čia aš rašiau? O ką šitas reiškia, o kodėl aš taip parašiau?…“ Bet ne viskas taip gražu su tais komentarais, papasakosiu apie tris komentarų „mitus“, su kuriais susidūriau per gyvenimą.

Štai taip gražiai atrodo pirmas komikso paveiksliukas - direktorius ateina ir pasako “Chebra, greitai bus paroda, turime sukurti kažką grafiškai neįtikėtino, ko dar niekas nebuvo sukūręs. Bet per tris mėnesius”. Ir išeina. Spėkite, kas būna dažniausiai tokiems projektams po trijų mėnesių.

Ar jums tenka bent kažkiek padirbėti prie kompiuterio namuose? O pastudijuoti? Negi netenka niekada padirbti kažko svarbaus? Jei ne, tada galite praleisti šį straipsnį pro akis. O jei “namų ofiso” tema bent kažkiek įdomi, tai čia rasite keletą patarimų, ką galima padaryti su savo kambariu, kad darbas gautųsi bent kažkiek produktyvesnis. Be abejo, kiekvienam savo, tačiau bendrus patarimus verta bent peržvelgti.

Atsivertęs vieną kompiuterinį žurnalą, pamačiau straipsnį “Explorer pagrindai”. Pradžioje pagalvojau, kad tema yra interneto naršyklės naudojimas su jos funkcijomis, įskiepiais ir kitais priedais, nes Internet Explorer iš tikrųjų pastaruoju metu patobulėjo ir tapo “mandresnė”. Tačiau nustebau, kai straipsnyje pradėjo nuosekliai aiškinti, kaip naudotis Windows Explorer! Ir susimąsčiau - ar tikrai yra daug progresyvių IT srities žmonių, kurie vis dar tvarko failus su šia programa.

Vakar paskelbiau krūvelę įdomių išsireiškimų, kuriuos galima pritaikyti IT pasauliui. Ten buvo ir Einšteino žodžiai, ir mažiau žinomų žmonių mintys. Šiandien antroji šio straipsnio pusė - dar apie dešimt įvairių posakių. Pagalvokite, ar tik nesusidūrėte su jais kasdieniame darbe?

Pasaulyje yra daug protingų žmonių. Ir jie išsako daug protingų minčių. O kiti kartais yra pakankamai protingi, kad tas mintis užrašytų. Taigi dabar jūsų dėmesiui filosofinės mintys, kurios gali būti pritaikomos programavimui ir apskritai IT projektų kūrimui. Įdomiausia, dauguma minčių yra parašytos praeities mokslininkų, kurie dar net nesvajojo apie tokį dalyką, kaip kompiuteris, bet pačios mintys aktualios iki šiol. Taigi, važiuojame - pirma dalis.

Yra toks kažkiek šmaikštus IT prietaras: jeigu kaip projekto vadovas ar užsakovas norite sužinoti, per kiek laiko programuotojas gali atlikti tam tikrą darbą, tai paklauskite jo paties ir jo atsakymą padauginkite bent iš dviejų, tada gausite realų laiką. Kadangi tenka pabuvoti abiejose barikadų pusėse – ir vadovo, ir programuotojo – tai galiu pasakyti, kad daugeliu atveju tai gryna tiesa. Tai ar programuotojai melagiai? Ne, taip nėra. Pabandykime panagrinėti situaciją.

Štai ir trečia paskutinė dalis straipsnio, kurį laisva forma išverčiau iš anglų kalbos. Keliasdešimt metų patirties turintis programuotojas išskyrė punktus, kurie, jo manymu, gali būti naudingi kaip patarimai mažiau patyrusiems IT specialistams. Taigi, šiandien paskutiniai penki punktai, o pirmas dvi straipsnio dalis rasite čia ir čia.

Pratęsiu įdomaus straipsnio vertimą, pradėtą vakar. Visai smagu paskaityti, ką kalba žmogus, 20 metų išdirbęs programavimo pasaulyje. Ypač turint omenyje, kad pradėjo jis visai paauglystėje, tai dar jaunas ir kupinas jėgų, ir dalinasi savo patirtimi, prieš jus - antra (iš trijų) dalis dvidešimties jo patarimų apie programavimą.

Tarp visų mano skaitomų užsienio tinklaraščių ir portalų kartais papuola tokie straipsniai, kuriuos tiesiog norisi laisva forma išversti į lietuvių kalbą ir pateikti savo tinklaraščio auditorijai, nes mintys yra originalios ir daug kur sutampa su mano paties mintimis. Šįkart į akiratį pateko straipsnis Top 20 Programming Lessons I’ve Learned in 20 Years, kur didelę patirtį turintis programuotojas tiesiog išdėsto 20 punktų, ko jis išmokęs per tuos metus. Kai kurie punktai yra akivaizdžios tiesos, bet dalis iš šio sąrašo dažnai yra pamirštama. Pirmosios straipsnio pusės vertimas - jau jūsų dėmėsiui.

Programuotojai nėra tik kodo rašytojai, jie būna ir išmintingi filosofai. Tokiais būna ir programuotojų vadovai ir direktoriai. Būtent tokias išmintingas frazes tiek iš programuotojų, tiek iš vadovų surinko į vieną straipsnį tinklaraštis Daipratt, įdomiausias frazes ėmiau ir išverčiau į lietuvių kalbą. Visai įdomi ta “software development” filosofija.

Prie rimtesnių IT projektų dažniausiai dirbama komandomis. Ir, kaip taisyklė, tai yra ne du ir ne trys žmonės, o kiekvienas iš jų juk turi savo mąstymą, patirtį ir ego, dėl to sunku apsieiti be konfliktų. Kalbu ne apie asmeninius ginčus iš serijos “tu man nepatinki” arba “tu vakar nušvilpei mano kavos puodelį”, o darbinius konfliktus programavimo ir projekto kūrimo klausimais. Paskaitykite apie situacijas, išvardintas žemiau, ir pagalvokite, gal atpažinsite save?

Štai tokią kiek netikėtą temą nusprendžiau šiandien paliesti. Iš tikrųjų, dirbant IT sferoje ir sėdint prie kompiuterio ilgas valandas, dažnai net nepastebi, kad pradedi mažiau sportuoti. Ką ten sportuoti, pradedi mažiau judėti! O jei dar ir nesveikai maitiniesi, tai uuuuu kokios gali būti pasėkmės vėliau. Aišku, yra toks dalykas kaip jaunatviškas maksimalizmas, maždaug “ai aš gerai jaučiuosi”, bet bet bet.. Padėstysiu savo mintis apie tai, kaip, mano manymu, programuotojai ir kiti IT sferos žmonės turi sportuoti.

Pirmadienį, atvažiavus į darbą, dažniausiai užgriūva darbai, susikaupę nuo praeitų savaičių ir dar seniau. Jeigu pas jus kitaip, tada pavydžiu. Bet esmė net ne tame, esmė yra kaip žmogus praleidžia patį pirmadienio rytą, nuo to priklauso ir visa likusi diena, jei ne savaitė. Ką aš turiu omeny? Skaitykite žemiau.

Kažkur internete radau tokią mintį. Iš pirmo žvilgsnio, labai keistas pareiškimas. Tačiau įsigilinus, gaunasi visai logiškas paaiškinimas, taigi pabandysiu jums paaiškinti, kodėl programuotojas, kad taptų geru specialistu, turėtų būti tinginys ir kvailys.

Paveiksliukas: i.ehow.com

Štai toks iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas. Bet iš mano asmeninės patirties tiek IT projektų sėkmė, tiek programuotojų gerovė tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu būdu yra vykdomas apmokėjimas už kūrėjų darbą. Ar tai yra iš anksto sutarta suma su avansu, ar valandinis tarifas, ar kažkoks suskirstymas etapais - teko matyti ir dalyvauti įvairais būdais apmokamuose projektuose. Ką gi iš visos tos patirties galiu pasakyti? Skaitykite toliau.

Šiais sunkiais laikais žmonės jau vis mažiau skundžiasi dėl neteisėtų viršvalandžių - jie džiaugiasi, kad iš viso turi darbą. Ir, norėdami užsidirbti bei išgyventi, imasi visokių veiklų, projektų ir užsakymų. Kartais net per daug nesvarstydami apie konkretaus tokio užsakymo likimą ir ateitį. Nusprendžiau apie tai parašyti, kadangi pastaruoju metu mano aplinkoje atsirado daug tokių “optimistų”, kurie pradžioje imasi darbo, o po to ir jie patys, ir užsakovai turi problemų. Realiai su tuo susiduriu IT sferoje, tačiau manau, kad mano mintys gali būti pritaikomos ir kitokiems projektams. Bet apie viską iš eilės.

Ar jums dirbant ofise netrukdo aplinkinis šurmulys? Bendradarbių pokalbiai, atsidarančios ir užsidarančios durys, praeinantys žmonės? Taip, tam yra ausinės, bet jos ne visada padeda. Danijos dizainerių komanda “GamFratesi” sugalvojo kai ką mandresnio - uždarą erdvę darbui. Atrodo visa tai kaip darbas kiaušinyje Pora nuotraukų apačioje.

Papasakosiu, kas man nutiko vakar. El.paštu gavau vieną svarbų dokumentą XLSX formatu - tai yra naujausios Office 2007 Excel versijos formato failas. Jo neatidaro nei senesnės Office versijos, nei kitos programos, buvusios po ranka, o Office 2007 versijos niekas iš bendradarbių neturėjo. Susimąsčiau, ką gi daryti. Pradėjau ieškoti per Google “convert xlsx to xls”. Radau porą neaiškių konvertavimo puslapių, bet nusprendžiau nepatikėti svarbaus dokumento kažkam, kuo negaliu pasitikėti ir nežinau, ar apskritai suveiks. Netikėtai sau pačiam atradau sprendimą - jis buvo labai paprastas, ir stebėjausi, kodėl tai neatėjo man į galvą anksčiau. Suintrigavau? Skaitykite toliau.

Štai ir atėjo metas perskaityti paskutinę dalį keturių dalių serijos apie IT profesionalę Becky Roberts, kuri dalinasi ilgamete patirtimi ir pasakoja apie didžiausias klaidas savo karjeroje. Gal ką nors šios trumpos istorijos privers susimąstyti. Šiandieną jūsų teismui paskutinės trys Becky nesėkmės.

Tęsiame pasakojimą apie IT specialistę Becky Roberts. Per savo 16 metų darbo patirtį IT sferoje ji matė ir šilto ir šalto, būtent apie jos šaltus dušus ir yra šios trumpos istorijos - klaidos, kurjozai ir tai, kaip galima “susimauti”, dirbant IT sferoje. Jeigu kas neskaitė pirmųjų dviejų dalių - galite tai padaryti čia ir čia, o šiandien trečioji, priešpaskutinė dalis su dar dviem kurjozinėmis istorijomis.

Pratęsiame pasakojimą apie tai, kaip profesionali 16 metų patirtį turinti IT specialistė Becky Roberts dalinasi savo įspūdžiais dėl didžiausių savo pačios karjeros “susimovimų”. Iš šitų mažų istorijų galima ir pasimokyti, ir šiaip susimąstyti, ko nereikėtų daryti arba galbūt daryti kitaip. Šiandien - trečia ir ketvirta istorijos iš devynių. Jei praleidote pirmą dalį - ji čia.

Neseniai perskaičiau labai įdomų straipsnį apie tai, kaip profesionali IT specialistė Becky Roberts nupasakoja savo didžiausias klaidas per karjerą, su konkrečiais pavyzdžiais ir patarimais, ko nereikėtų daryti IT specialistui. Man straipsnis taip patiko, kad nusprendžiau išversti jį į lietuvių kalbą ir pateikiu jums. Manau, galėsite šiose mini-istorijose atpažinti ir save. Taigi, Becky išpažinties pirmoji dalis prieš jūsų akis - dvi iš devynių istorijų.

Jei reikia ką nors nuveikti prie kompiuterio ar dirbate prie jo pastoviai, koks jūsų požiūris į muziką fone? Ar klausotės garsiau ar tyliau? O gal tiesiog įjungiate radiją? Na, papasakosiu istoriją iš savo paties gyvenimo, gal ir jūs šiek tiek pakeisite požiūrį į muziką.

Pastaruoju metu pajaučiau didžiulę laiko stokos problemą - nebespėju nei su darbais, nei šiaip su gyvenimu Galbūt per daug optimistiškai užsibrėžiau tikslus ir bandau pavyt kelis zuikius? O gal tiesiog reikia geriau planuoti laiką, ir viskas atsistos į vietas? Būtent tai išsiaiškinti man padės įrankiai, rekomenduojami straipsnyje 35 Time Management Resources for Designers. Tas sąrašas nurodytas dizaineriams, tačiau manau, kad dauguma iš tų įrankių tinka ir kitų profesijų žmonėms. Pažiūrėkime, kas ten yra.

Kaip į lietuvių kalbą galima išversti žodį Freelance? Laisvai samdomas darbuotojas? Turbūt taip lengviausia apibūdinti žmogų, kuris nedirba konkrečiai niekam, o dirba sau: pats ieško ir gauna užsakymus, juos vykdo ir gauna pinigus. Arba vykdo savo paties projektus ir gauna pelną iš jų, bet čia jau truputį kitoks pobūdis – beveik savo verslas. Lietuvoje freelanceriai nėra labai paplitę, iš dalies dėl nežmoniškų mokesčių (jei viską daryti legaliai), bet juk visada norisi dirbti sau, o ne „dėdei“. Apie tokį darbą yra daug visokių nusistovėjusių mitų ar išankstinių nusistatymų, taigi nusprendžiau iš savo praktikos pakomentuoti keletą iš jų.

Per tuos metus, kuriuos teko dirbti programavimo pasaulyje įvairiuose frontuose, visada būdavo žmonių, kurie savo darbą išmano geriau, ir tų, kurie turi mažai patirties. Tai pastarieji įvairiais būdais ieško pagalbos: ar iš daugiau išmanančių bendradarbių, ar manualuose, ar internete, ar diskusijų forumuose - būdų yra labai įvairių. Tačiau pastebėjau tokią tendenciją, kad žmonės nemoka uždavinėti klausimų! Pvz., kaip jums toks klausimas: “Aš suprogramavau pagal pavyzdį, bet programa kažkodėl neveikia. Gal žinai kodėl?” O juk tokių atvejų būna uj kiek daug… Taigi, keletas patarimų, kaip teisingai klausti labiau patyrusių kolegų.

Paveiksliukas: tweeduizendzes.nl

Dirbate IT sferoje? O konkrečiau - programuotoju, dizaineriu, vadovu? O gal viskuo iš karto? Ir dabar svarbesnis klausimas: o kiek valandų trunka jūsų darbo savaitė? Turiu omeny su viskuo: su darbo planavimu, skambučiais po darbo, pasiruošimais konferencijoms ir t.t. Paskaičiuokite, o kol kas pateiksiu analogiškus duomenis iš vieno įdomaus straipsnio apie Britanijos IT rinką.

Paveiksliukas: 4club.lt

Mes visi gyvename ir dirbame aplinkoje, pilnoje streso, ypač tai taikoma programuotojams. IT projektai beveik visada nespėja su grafikais ir planais, visko reikia staigiai, reikia mokėti priimti svarbius sprendimus labai greitai ir naudojant minimaliai resursų. Šiame straipsnelyje pabandžiau išvardinti kelis būdus, kaip programuotojai gali atsipalaiduoti darbo metu.