PHP

Kai kuriuose web-projektuose reikia rezultatus pateikti Excel faile - ar tai būtų kažkokia ataskaita, ar tiesiog duomenų lentelė išsaugojimui. Laimei, šiuo atveju programuoti beveik reikės mažai, darbas tarp PHP ir XLS realizuotas per puikią biblioteką PHPExcel. Šiame straipsnyje parodysiu, kaip su jos pagalba sukurti elementarų Excel failiuką.

Praeitą savaitę man užkliuvo už akių loterija “Loto 6″, kurios laimėjimo tikimybę buvau nusprendęs paskaičiuoti. Nepraslydo žvilgsnis ir pro šios loterijos sesę - “Auto loto”. Ji įdomi tuo, kad skirtingai nuo daugumos Lietuvoje vykdomų loterijų, čia reikia spėlioti ne skaičius, o lotyniškos abėcėlės raides. Tai sudaro pakankamai apgaulingą lengvo laimėjimo įspūdį. Panagrinėkime, kaip yra iš tikrųjų.

Loterijos – jos visais laikais traukė žmonių susidomėjimą ir, be abejo, jų pinigus. Galimybė „pigiai“ laimėti stambias sumas arba daiktinius prizus, neįdedant į tai papildomo darbo – be abejo, atrodo gražiai. Tačiau pažiūrėjus į visą tai racionaliai, susidaro kiek kitoks vaizdas. Prieš kiek laiko labai didelio susidomėjimo sulaukė mano tikimybės skaičiavimai ir simuliacijos apie Teleloto, Kenoloto, Tuziną, Jėgą, o vėliau ir pamąstymai apie ruletę, o vakar vakare netyčia per TV užtaikiau ant naujos loterijos – Loto 6. Pažiūrėkime, kokie gi jūsų šansai laimėti joje.

Turbūt tokį ar panašų užrašą galima sutikti daug kur puslapių apačioje, ypač jei puslapio pagrindas - kokia nors paplitusu turinio valdymo sistema, kaip Wordpress, Joomla ar Drupal. Tačiau programuotojas būna poreikis greitai paskaičiuoti puslapio užsikrovimo laiką be TVS, o ieškoti ir diegti kažkokius plugin’us ar klases gali kiek užtrukti. Yra paprastas greitas būdas, siūlomas php.net puslapyje.

Pastaruoju metu internetas darosi vis globalesnis - žmonės bendrauja iš skirtingų pasaulio taškų. Bet, kita vertus, visai miela gauti pasveikinimą savo kalba - dėl to lokalias puslapių versijas daro ir Google, ir Microsoft, ir tas pats Facebook yra iš dalies verčiamas į lietuvių kalbą. Ir čia kyla klausimas - o kaip nustatyti, iš kurios šalies lankytojas? Kaip tik vakar teko spręsti šį klausimą, tai pasidalinsiu patirtimi.

Praeitą savaitę nutiko visai įdomi istorija: manęs pagalbos paprašė vienas bičiulis, susidūręs su problema dėl Wordpress įskiepių automatinio įdiegimo. Naujausiose WP versijose yra tokia smagi funkcija, kad randi įskiepį, įrašai FTP duomenis, ir visa kita praktiškai padaroma už tave. Tai būtent šioj vietoj buvo ir problema - pasirinkus plugin’ą ir įrašius FTP slaptažodį, užsikraudavo tiesiog baltas langas. Nei pranešimo, nei klaidos, nei įskiepio. Nieko. Kaip padėjau narplioti situaciją ir prie kokių įdomių išvadų priėjome - skaitykite toliau.

Turiu iš karto nuvilti – šiame straipsnyje nesiūlau jums darbo. Tačiau padėsiu pasiruošti pokalbiui, jei turite galimybę įsidarbinti. Imsime konkretų pavyzdį – ką turėtų žinoti PHP programuotojas, eidamas į pokalbį dėl darbo. Tiksliau, paimkime dar bendresnį variantą – web-programuotojas. Kam turi ruoštis, į kokius klausimus atsakyti ir kaip elgtis. Dalis šio straipsnio bus aktuali ir kitų pakraipų programuotojams, nes logika dažnai būna bendra. Taigi, norite geriau pasirodyti prieš darbdavį? Tada pirmyn prie skaitymo.

Visi šiais laikais priprato informacijos ieškoti Google. O ką daryti programuotojui, kuriam reikia surasti kieno nors kito parašytą programinį kodą? Tiksliau, konkretų pavyzdį jį dominančia tema? Iš tikrųjų, ir Google gali padėti šiuo atveju, tačiau jis išmes daug tekstinių rezultatų, o ne programinio kodo. O yra specializuota paieška tarp programinio kodo - tai yra tinklapis koders.com. Žemiau trumpai apžvelgsiu jo galimybes.

Pradžioje iš karto perspėju, kad šiame straipsnyje yra informacija apie azartinius lošimus, tačiau aš jokiais būdais neagituoju juose dalyvauti, čia bus tiesiog matematiniai pasvarstymai apie laimėjimus.

Pastaruoju metu kažkaip susidomėjau azartiniais žaidimais. Kažkada išmokau žaisti texas holdem pokerį ir man tai tapo retkarčiais visai fainas būdas atsipalaiduoti (pastaruoju metu visiškai nėra laiko tam), o visai neseniai teko pirmą kartą atsisėsti pažaisti prie ruletės. Pasirodė visai įdomu. Žaidžiau ne dėl pinigų, o šiaip, įdomumo dėlei, pinigų skyriau tam minimaliai. Bet pastebėjau, kad pradėjau laimėti. Ir tada kilo klausimas: o kodėl aš laimiu? Gal man tiesiog sekasi? Ar yra kažkokios laimėjimo strategijos? Būtent apie tai nusprendžiau parašyti straipsnį. Iš karto pasakysiu, kad jeigu manote, jog ruletė yra būdas praturtėti - aš jus nuvilsiu, taip toli gražu nėra.

Trumpai drūtai: vakar, birželio 8 dieną, sukako 14 metų mano mėgstamiausiai programavimo kalbai PHP. Būtent 1995 metų birželio 8 dieną buvo išleista pirmoji vieša PHP versija, kuri vėliau, galima sakyti, užkariavo web-programuotojų pasaulį. Pats pradėjau ją naudoti tada, kai buvo ką tik išėjusi PHP 4 versija, o dabar programavimo kalbos kūrėjai pažengė dar toliau. Nesigilinsiu į jokį programinį kodą ar technines detales, tiesiog iškilmingai paskelbsiu - vakar PHP sukako 14 metų, triskart valio!

Šaltinis: InternetNews.com

Programuojant kažkokia programavimo kalba, bet kuriuo atveju reikia prie jos priprasti. Praeina laikas, kol pradedi mintinai prisiminti funkcijų pavadinimus, sintaksę ir kitus naudingus dalykėlius. Čia tas pats kas matematikoje - kiek bus 18*18 galima paskaičiuoti su mašinėle, o mane pvz mokykloje vertė mintinai išmokti kvadratų lentelę iki 20 ir žinoti, kad 18*18 yra 324. Lygiai taip pat yra programavimo kalboms, tik skirtumas, kad čia mintinai mokintis visko tikrai neverta, užtenka apsistoti ties dažniausiais naudojamais dalykais. Kitais atvejais į pagalbą ateina taip vadinami “cheat sheets”, lietuviškas artimiausias žodis būtų “špargalkės” (na iš tiesų nelabai lietuviškas, bet visi suprato). Taigi pristatau jums tinklapį TechCheatSheets.com, kuriame surinktos įvairiausios programavimo kalbų špargalkės. Pasižvalgykime, ką čia galima rasti.

Jei turite bent kiek web-programavimo patirties, tai manau, kad jums nors kartą teko daryti formos duomenų patikrinimus: ar korektiškas el.pašto adresas, ar teisingai sukurtas vartotojo vardas ir t.t. Tai galima daryti įvairiais būdais, bene plačiausiai naudojamas yra “reguliarių expressionų” (arba trumpiau, regexp’ų) būdas. Apie pačių regexp’ų teoriją nepasakosiu, apie tai galite paskaityti, tarkime, šiame puslapyje. O aš duosiu nuorodą į kitą dalyką: dešimt jau paruoštų regexp sprendimų - 10 Practical PHP Regular Expression Recipes. Dalis iš jų tinka tik JAV duomenims, bet didesnė dalis yra tikrai naudinga. Pažvelkime kiek giliau.

PHP kalba yra šiuo metu viena populiariausių web-programavimo technologijų. Ji pakankamai lengvai įkandama, kai realiai užtenka bazinių HTML, PHP ir MySQL žinių, ir jau praktiškai gali kurti tinklapius. Bet kai kur reikia ne tik mokėti juos kurti, o ir juos optimizuoti, kad puslapiai krautųsi greičiau. Krovimosi lėtumą gali sąlygoti labai daug veiksnių, tačiau šiame straipsnyje papasakosiu apie 3 labai paprastus būdus pagreitinti PHP skripto veikimo laiką.

Programuojant ar kuriant tinklapį, dažnai būna taip, kad reikia panaudoti kokią nors funkciją, bet tiksliai neprisimeni parametrų tvarkos ar kaip tiksliai rašoma sintaksė. Jei redaktorius pats nepadeda ir neparašo jokių pasiūlymų ir jei po ranka nėra jokio help failo, tai tada belieka visagalis Google. Bet ir jis dažnai ne iš karto randa tai, ko mums reikia. Gana gerai padaryta paieška php.net tinklapyje, ten greitai galima rasti informacijos. Bet visa tai yra atskiri paieškos būdai - o yra vienas tinklapis, kuris vykdo paiešką per daugelį svetainių, susijusių su HTML, CSS, Javascript, PHP, AJAX, Ruby, C++ ir dar daug technologijų - GotAPI.com

Dažnai kuriant tinklapį, galima pasinaudoti jau sukurtais skriptais. Tai gali būti forumas, svečių knyga, lankomumo statistikos skaitliukas ar kas kita. Be abejo, jų pritaikymui reikia tam tikrų programavimo, o kartais ir serverio konfigūravimo įgūdžių, bet kartais tai labiau apsimoka negu išradinėti dviratį. Internete gausu skriptų saugyklų, šiame straipsnyje paliesiu būtent PHP skriptus, kadangi ši kalba Lietuvoje yra populiariausia. Taigi pateikiu 10 naudingų nuorodų tiems, kas ieško PHP skriptų.

Pribrendo antra straipsnio dalis, pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Toliau tęsiame trumpą pokalbį apie dažnai daromas PHP programuotojų klaidas, kai kurios klaidos liečia ne tik PHP, bet ir programavimą apskritai.

Visi, kas dirba, daro klaidų – tai natūralu. Bet labiau įgudę žmonės jų daro mažiau, o kokias klaidas daro programuotojai, naudojantys PHP kalbą – tai ir yra šio straipsnio tema. Išrinkau tas klaidas, kurios, mano manymu, yra aktualiausios. Reikia pridurti, kad nemaža dalis čia minimų klaidų aktualios ne tik PHP programavimui, bet apskritai programavimui, o kai kurios taikomos ir apskritai gyvenimui. Pirma straipsnio pusė - apie aštuonias dažnai daromas klaidas.