Pamąstymai

Paskutinė straipsnių serijos dalis apie tai, kaip developeriai gali užsidirbti daug pinigų savo galva, bet kažkodėl to nedaro. O būtent tas priežastis ir bandėme paanalizuoti pirmame, antrame ir trečiame straipsnyje, ir užbaigsime šiandien su dar dviem priežastimis – kad žmonės negali/bijo mesti pagrindinį darbą, arba kad negali rasti partnerių.

Hey, vadini save developeriu? Tada ši straipsnių serija būtent tau! Tu juk gali užsidirbti didelius pinigus, naudodamasis vien tik savo galva. Bet daug developerių taip ir lieka „dirbti dėdei“, dėl skirtingų priežasčių. Jau kalbėjome, kad žmonės skundžiasi dėl to, kad neturi laiko ar kad negali sugalvoti jokių idėjų. O šiandien pakalbėsime apie dar du mitus, susijusiais su pinigais ir žmonių sugėbėjimais. Tie du barjerai irgi stabdo developerius nuo kilimo aukštyn į asmeninių idėjų įgyvendinimą.

Prieš savaitę tinklaraštyje buvo paskelbta apklausa su paprastu klausimu: kiek laiko per dieną praleidžiate internete? Turint omeny tinklaraščio auditoriją ir IT bendruomenę, galima buvo tikėtis, kad žmonės sėdi internete gana daug laiko. Bet kad TIEK daug - nesitikėjau. Rezultatus žiūrėkite žemiau.

Tęsiame straipsnių-vertimų seriją apie tai, kaip developeris gali pakeisti savo mąstymą nuo paprasto kodo rašytojo iki sėkmingos asmeninės idėjos įgyvendinimo. Bet visgi žmonės atsikalbinėja nuo to įvairiausiais būdais, praeitame straipsnyje buvo mitas apie tai, kaip žmonės neva neturi laiko, o šiandien pakalbėsime apie idėjų generavimą.

Angliškas žodis „developeris“ reiškia ne tik programuotoją, o, plačiau žiūrint – programų kūrėją, į kurio pareigas įeina ne tik kodo rašymas, bet ir dar N kitų pareigų. Taigi, developerių aplinkui vis daugėja, ir jie pakankamai gerai gyvena, nes jų paklausa tik dar daugiau kyla. Ta proga išverčiau į lietuvių kalba man labai patikusį straipsnį, kuris, mano manymu, turėtų paskatinti developerius būti aktyvesniems, arba įkvėpti dar neapsisprendusius jaunuolius tapti developeriais.

Šios savaitės apklausa yra susijusi su vienu populiariausių interneto servisu šiuo metu - taip vadinamo “mikrobloginimo” gigantu Twitter. Populiarus ir aktyviai naudojamas pasaulyje, Lietuvoje Twitteris sulaukia ne tokios didelės sėkmės ir ovacijų, pažįstu tikrai daug žmonių, kurie nelabai supranta, kam toks servisas gali būti naudingas, išskyrus savo ego patenkinimui, rašant kur esu, ką veikiu bei kokį kietą mobiliaką nusipirkau. Pažiūrėkime, kaip aktyvūs šio tinklaraščio skaitytojai.

Atėjo laikas apžvelgti rezultatus apklausos, kuri šįkart užsitęsė ne savaitę, o dvi savaites, nors rezultatai nuo to iš esmės nepasikeitė. Taigi, klausėme - ką manote apie el.knygas? Klausimas pakankamai abstraktus, bet pateikus keturis atsakymo variantus, išryškėjo variantai-lyderiai ir bendros tendencijos. Tiesą pasakius, mane rezultatai šiek tiek nustebino. Pažvelkime į juos kiek detaliau.

Pastaruoju metu internete dažnai šmėsteli pranešimai apie didžiųjų tarnybų lūžimus: tai GMail nepasiekiamas valandą, tai Youtube trumpam užlūžta, tai su Twitter kas nors atsitinka, ir visa tai yra pateikiama kaip sensacijos. Tačiau, manau, kad tai normalu - nieko nėra amžinai gerai veikiančio. Šiandienos mano pavyzdys - Facebook. Stengiuos aktyviai išnaudoti Skaitykit.lt fanų puslapį, bet ką tik man ten parašyti sienoje nepavyko.

Nežinau, ar kas iš jūsų pamena, ar skaitė, bet prieš dvi savaites rašiau apie tokį projektą Kernel.lt, kurio apžvalgą manęs paprašė padaryti pats autorius Tadas, parašęs el.paštu. Tuo metu komentaruose projektas buvo įvertintas pakankamai blankiomis spalvomis, nors pati idėja gal ir atrodė perspektyvi, tik reikalavo daug darbo iš autoriaus. Ką gi mes matome šiandien: autorius per uzdarbis.lt paskelbė aukcioną projekto pardavimui. Gaila, kad taip greitai autoriaus energija išseko. Pasvarstykime bendrai, kodėl tokie panašūs projektai dažnai būna trumpalaikiai.

Kiekvienas programuotojas turi savo įpročių. Kai kurie iš jų net pasidaro gilūs kaip refleksai, bet ne visi jie yra geri ir naudingi. O šiame straipsnyje pabandysime išskirti geras praktikas, kurios turėtų tapti įpročiais kiekvienam, kas dirba su tinklalapių kūrimu.

Kiekvienam programuotojui tenka dažnai informacijos ieškoti per Google. Ir vieną gražų rytą aš būtent taip ieškojau kai kokios informacijos, apie kurią Google rado tik vieną rezultatą. Bet jo perskaitymui reikėjo užsiregistruoti ar prisijungti. Bet truputį pamąstęs, pamačiau, kad visgi nereikėjo Štai jums pavyzdys, kaip nekokybiškai padarytas straipsnio prieinamumas “tik registruotiems vartotojams”.

Šios savaitės apklausa kiek nestandartinė. Nes tinklaraštyje praktiškai nėra straipsnių apie kompiuterinius žaidimus, tačiau tema gana įdomi. Ir rinka gana įdomi. O jei tarp skaitytojų yra “geimerių”, tai jie gal ir pasidalins patirtimi. Tarkime, jei nori išleisti kelis tūkstančius litų, ką labiau apsimoka pirkti - ar vieną iš žaidimų konsolių, ar galingą PC? Būtent tai bandysime atskleisti šioje apklausoje.

Jeigu paklaustumėte bet kokio savo kliento ar užsakovo, visi nori, kad projektas būtų padarytas kokybiškai, greitai ir pigiai. Tačiau realybė yra tokia, kad absoliuti dauguma projektų, ypač susijusių su IT ar internetu, realizuoja tik du iš šių trijų reikalavimų. Net jei komanda trykšta entuziazmu, vis vien pakeliui kas nors vyksta ne taip, kaip tikimasi. Pažiūrėkime konkrečiau.

IT pasaulyje vyksta nesiliaujantys karai tarp rinkos lyderių. Microsoft, Apple, Google - šių trijų kompanijų vardai šiam momentui turi labai gerą vardą ir žinomi visai visuomenei. Tačiau, kaip ir visur, čia yra ir gerbėjų, ir nekenčiančių. Dešinėje puslapio pusėje matysite balsavimo formą. Taigi, pažiūrėkime, kaip pasiskirsto mūsų skaitytojų auditorijos “meilė” - kurios kompanijos fanas esate? O jei ir ne fanas, bendrai pažiūrėjus, kuri kompanija jums šiam momentui atrodo solidesnė?

Jeigu jau pradėjome naują rubriką “savaitės apklausa”, tai reikia ir paskelbti rezultatus, už ką gi jūs balsavote ir kodėl, bei šiek tiek aptarti tendencijas. Balsų pasiskirstymas man asmeniškai nebuvo netikėtas, bet vis tiek davė šiokių tokių minčių pasvarstymui.

Kai yra kuriama programa arba tinklalapis, visa sistema susideda iš didelės krūvos programinio kodo, kuris suskirstytas į failus/klases/bibliotekas/katalogus ir kt. Ir yra didelė tikimybė, kad kada nors tą kodą reikės suprasti kažkam kitam, kuris tą kodą matys pirmąjį kartą. Arba kad ir jums patiems po metų ar dviejų. Taigi, kaip padaryti, kad kodas ne tik teisingai veiktų, bet ir būtų pakankamai lengvai skaitomas?

Visai neseniai kilo reiškinys, kurį pavadinčiau “antroji Facebook banga” - tai yra kai socialinis tinklas leido integruoti savo funkcijas į kitų žmonių svetaines. Tai ir “Like” mygtukai, ir Facebook Connect, ir Open Graph technologija, ir kitokios funkcijos. Visa tai yra gražu ir perspektyvu, tačiau ar tikrai saugu? Viena vertus, iš Facebook pusės saugumas užtikrintas pakankamai gerai, bet košės sau prisidaryti gali patys vartotojai per žioplumą. Kaip būtent? Papasakosiu žemiau.

Į tinklaraštį ateina dar vienas naujas dalykėlis, kuris, tikiuosi, taps įdomia tradicija. Kiekvieną savaitę bus skelbiama įdomi apklausa, kur savo nuomonę galės pareikšti visi puslapio lankytojai per apklausos formą dešinėje pusėje, o taip pat su apklausa bus susijęs straipsnis, kuriame ta tema bus išdėstoma kiek plačiau, ir, kas svarbiausia, žmonės galės komentuoti, kodėl pasirinko vieną ar kitą variantą. Kitaip tariant, apklausa neapsiribos mygtuko paspaudimu, nes dažnai žmonės turi daug daugiau ką pasakyti, perskaitę apklausos klausimą.

Šios savaitės klausimas yra pakankamai aktualus, nes, tobulėjant technologijoms, keičiasi ir žmonių mąstymas bei įpročiai, viskas vis labiau keliasi į internetą ir įgauna naujas formas, tame tarpe ir naujienos. Kur jūs jas skaitote? Kokiu būdu sužinote apie tai, kas dedasi pasaulyje?

Jau ne kartą buvo rašyta apie tai, kokias klaidas daro programuotojai ir kaip jų išvengti. Bet IT projektų sėkmė priklauso ne tik nuo programuotojų, kurie atlieka iš esmės juodą kūrimo darbą, visam tam katilui turi vadovauti sumanus žmogus, antraip projektas pasmerktas žlugimui. O kaip galima jį pasmerkti - būtent apie tai šis straipsnis: ko nereikėtų daryti IT projektų vadovams.

Reali mano paties istorija: užėjęs vakare į “Maxima”, pamačiau, kad nebedirba viduje esanti gėlių parduotuvėlė. Galvoju - nu kaip ir ok, gal jau ir per vėlu, kad dirbtų. Bet mano dėmesį patraukė kabantis užrašas: “dėl techninių kliūčių nedirbame”. Gal aš ir priekabus, bet pasakykite - kokios gėlių parduotuvėje gali būti TECHNINĖS KLIŪTYS, jei ten net kasos aparato nerasta? Taigi, klientai dezinformuojami, ir deramai nepaaiškinama, nei kodėl skyrius nedirba, nei kada dirbs. Ir, išėjęs į lauką, pagalvojau - ogi tokia pati dezinformacija dažnai pasitaiko interneto platybėse. Pamąstykime.

Turbūt visiems pažįstama situacija - reikia užsiregistruoti kažkokioje svetainėje arba tiesiog užpildyti formą su asmens duomenimis, ir dažniausiai slaptažodžio prašo du kartus. O būna, kad ir ne tik slaptažodžio. Man iškilo klausimas, ar tikrai viso to reikia? Na ok, saugumas ir patikrinimas, kad žmogus ne durnas ir įvedė teisingus duomenis. Bet, mano nuomone, be to galima apsieiti. Pasižiūrėkime konkrečiau.

Noriu pasidalinti nedideliu atradimu. Praėjusią savaitę nusipirkau naują “ComputerBild” žurnalą (turiu nuodemę - mėgstu jį pavartyti). Viskas būtų kaip ir gerai: straipsniai, naujienos, apžvalgos, krūva nelabai įdomių arba jau žinomų dalykų, ir t.t. Bet vienas puslapis labai ju patraukė mano dėmesį. Tai yra, kokiu būdu žurnale pavaizduota “Utenos” alaus reklama. Pasižiūrėkite.

“Kai kurie programuotojai, susidūrę su problema, sako “Žinau, spręsiu tai su regular expressionais”. Dabar jie turi dvi problemas.”
Jamie Zawinski

Pastebėjau, kad pastaruoju metu mažokai rašau į humoro skyrelį. Nežinau, ar galima tokias frazes laikyti humoru, bet bent mane priverčia nusišypsoti. Jei ir jūs norite šiek tiek teigiamų emocijų prieš ilgąsias išeigines, skaitykite toliau.

Šiais laikais turbūt visi tinklalapių užsakovai nori patys valdyti informaciją be programuotojo pagalbos. Pakeisti tekstus, įkelti prekę į katalogą, suteikti naują slaptažodį vartotojui - dėl to neverta skambinti/rašyti programuotojui, kuris tuo metu gali gulėti paplūdimyje Kanarų salose su žavia blondine šalia. Būtent tam ir yra sukurtos turinio valdymo sistemos. Ar tai būtų Wordpress, ar Drupal, ar Joomla, ar [ įterpkite savo mėgstamos sistemos pavadinimą ], ar paties programuotojo kurta individuali sistema - tai nėra labai svarbu. Įdomiausias TVS gyvavimo etapas prasideda tada, kai tinklalapis atiduodamas užsakovui tvarkytis savo jėgomis. O kas tada būna… skaitykite toliau.

Programuotojų yra nemažai - tiek pasaulyje, tiek ir mūsų Lietuvoje. Tačiau RAŠANČIŲ programuotojų ne tiek ir daug, dėl įvairių priežasčių. Pats priklausau tų “kūrybingųjų” gvardijai, kurie netingi pasidalinti savo mintimis ir išreikšti jas tokia forma kaip tinklaraštis. Norėčiau paagituoti kitus kolegas prisidėti, ir pateiksiu konkrečius argumentus, kodėl programuotojai turėtų rašyti tinklaraštį.

Tęsiu vertimą straipsnio “10 Ways to Suck at Programming”, kuris man žiauriai patiko. Labai gera ironiška-sarkastiška forma yra pasakojama apie dalykus, kurie turi būti pažįstami kiekvienam pažengusiam programuotojui. O pradedantiesiems šios pamokėlės, kaip NEREIKIA daryti, gali būti naudingos jau dabar. Taigi, antra patarimų pusė - antras penketukas. Jei neskaitėte pirmos dalies, galite tai padaryti šiame puslapyje.

Kartais negaliu atsispirti, neišvertęs kokio įdomaus straipsnio į lietuvių kalbą. Ypač tokio, kuris labai taikliai perteikia mano mintis, tik aš gal taip taikliai nesuformuliuočiau. Šįkart mano akiratyje atsidūrė straipsnis “10 Ways To Suck at Programming”, kur autorius ironijos ir sarkazmo forma perteikia dalykus, apie kuriuos turi susimąstyti kiekvienas programuotojas. Taigi, dešimtukas, kaip pasakytų dėstytojai, “blogų praktikų”.

Daug kas pastaruoju metu pabrėžia, kad visas internetas kraustosi į Facebook. Ten yra vis daugiau vartotojų, tad kitų tinklalapių kūrėjai pamišę deda į savo svetaines “Like” mygtukus, leidžia jungtis su “Facebook Connect”, rodo, ką mėgsta prisijungusių vartotojų draugai ir t.t. Bet įsivaizduokime, kad vieną gražią dieną Facebook serveriai nulūžta. Kokiai savaitei. Sunkiai tikėtina, bet realiai - kas tada būtų?

Šią super-vasarišką dieną nusprendžiau parašyti ką nors lengvo ir šmaikštaus. Kaip tik po ranka pasirodė anglų kalba parašytas sarkastinis straipsnis apie tai, kokie yra TIKRIEJI elitiniai programuotojai, arba bent jau kokie jie turi būti ir kaip turi elgtis, kad pasiektų tą “lygį”. Pažiūrėkite, ar įsipaišote į šį paveikslą.

Praeitą savaitę man užkliuvo už akių loterija “Loto 6″, kurios laimėjimo tikimybę buvau nusprendęs paskaičiuoti. Nepraslydo žvilgsnis ir pro šios loterijos sesę - “Auto loto”. Ji įdomi tuo, kad skirtingai nuo daugumos Lietuvoje vykdomų loterijų, čia reikia spėlioti ne skaičius, o lotyniškos abėcėlės raides. Tai sudaro pakankamai apgaulingą lengvo laimėjimo įspūdį. Panagrinėkime, kaip yra iš tikrųjų.

Daugelis iš jūsų turbūt sutiks, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi daug ydų, ir universitetinės programos sunkiai gali paruošti kvalifikuotus specialistus, pasirengusius dirbti realioje aplinkoje. O tai vyksta būtent todėl, kad apie realią aplinką universitetuose mažai ką ir pasakoja. Pasirodo, tokia realybė ne tik Lietuvoje - panaši tendencija yra bendrai pasaulyje. Ta tema radau vieno užsienio blogo įrašą ir laisva forma išverčiau į lietuvių kalbą. Ar sutiksite su šiais teiginiais, kurių apie programavimą nesužinosite universitete?

Loterijos – jos visais laikais traukė žmonių susidomėjimą ir, be abejo, jų pinigus. Galimybė „pigiai“ laimėti stambias sumas arba daiktinius prizus, neįdedant į tai papildomo darbo – be abejo, atrodo gražiai. Tačiau pažiūrėjus į visą tai racionaliai, susidaro kiek kitoks vaizdas. Prieš kiek laiko labai didelio susidomėjimo sulaukė mano tikimybės skaičiavimai ir simuliacijos apie Teleloto, Kenoloto, Tuziną, Jėgą, o vėliau ir pamąstymai apie ruletę, o vakar vakare netyčia per TV užtaikiau ant naujos loterijos – Loto 6. Pažiūrėkime, kokie gi jūsų šansai laimėti joje.

Interneto tinklalapių kūrėjai dabar pamišę del Facebook integracijos. Dažniausiai dabar matomas tokios intergacijos būdas yra paprastas “Like” mygtukas, kur tu gali pažymėti, kad tau patinka vos ne bet kas: visas projektas, konkretus puslapis, filmas, daina, vartotojas ir t.t. Visa tai būtų gražu, bet pabandžiau pats “pamėgti” vieną IMDB filmą ir susidūriau su vienu netikėtu niuansu, apie kurį nebuvau anksčiau susimąstęs.

Esu IT projektų versle jau pakankamai seniai, ir pastebėjau tokį dėsningumą, kad yra tam tikros kategorijos, į kurias daugiau ar mažiau patenka beveik visi projektai, nesvarbu ar tai yra taikomosios programos, ar interneto tinklalapiai. Išrašiau dešimt tokių kategorijų ir pateikiu jūsų teismui. Pažiūrėkite, ar tik jūs dabar nekuriate panašaus startup’o. Nesakau, kad tai yra blogai, tiesiog yra įdomi tendencija.

Šį klausimą iškelti mane paskatino įrašas ProBlogger.net tinklaraštyje: If You Had Only One Month Left to Blog….. Susimąsčiau apie bendresnį variantą. Vieni dirba, kiti mokosi, treti žaidžia, ketvirti „feisbukina“ – yra krūva būdų praleisti laiką prie PC. O įsivaizduokite, kad jums pasako: chebra, po mėnesio visi pasaulio kompiuteriai yra konfiskuojami ir sunaikinami. Taškas, be galimybės ką nors susigrąžinti ar išsaugoti. Ką nuveiktumėte per tą mėnesį? Kaip išnaudotumėte tas paskutines dienas?

Sukurti savo TVS – anksčiau ar vėliau tokia mintis ar poreikis kyla beveik kiekvienam pažengusiam web-programuotojui. Kai reikia štampuoti dešimtis projektų, kurių esmė yra kažkiek panaši, o imti jau paruoštą nemokamą variantą nėra galimybių (dažnai tai būna tiesiog „ne lygis“), tada ir atsiranda mintis sukurti savo TVS. Nediskutuosiu dėl amžino klausimo „kam žmonės išradinėja dviratį“, o tiesiog papasakosiu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, jei jau pasiryžote šiam svarbiam žingsniui ir norite sukurti sistemą, kurią galėsite vėliau taikyti daugeliui savo projektų.

Pastaruoju metu web-developerių pasaulyje gana garsiai aptarinėjama tema: kad su tokiomis technologijomis kaip ateinantys HTML5, CSS3, o ir pasitelkus tą patį AJAX, galėsime daryti tokius tinklalapius, kad sumažės Flash technologijos tinklalapių, o atitinkamai ir Flash dizainerių paklausa. Ar taip iš tikrųjų yra - pasvarstykime.

Pakankamai dažnai programuotojai dirba savo darbą paskubomis. Viena vertus, tai suprantama, nes darbų kiekis numatytas dar kelis metus į priekį, ir visus juos reikėjo padaryti iki vakar, bet kita vertus - per skubėjimą gali tekti po to kelis kartus grįžti prie to paties darbo. Vienas iš labiausiai paplitusių skubėjimo pavyzdžių - ištestuoti sistema tik savo kompiuteryje arba tik vienoje aplinkoje. Maždaug, pas mane veikia - reiškia, galima duoti klientams. Kuo gi tai pavojinga?

Programuotojai – įdomūs žmonės. Kad ir tuom, jog juos kartais labai sunku motyvuoti darbui. Sakote, pinigai pagrindinė motyvacija? Arba sankcijos, kad teks pasilikti viršvalandžius, jei darbas nebus baigtas laiku? Išdrįsiu paprieštarauti. Dėl pinigų - bent Lietuvoje dabar visi taupo, o dėl viršvalandžių gerai kažkada pasakė vienas mano draugas: “Jei aš pasilieku darbe po 5 val. vakaro, reiškia arba man duoda per daug darbų, arba aš blogai dirbu”. Yra daug geresnių būdų nuteikti programuotoją darbui ir išgauti norimus rezultatus laiku. Jei tarp skaitančių yra IT projektų vadovų ar ko nors iš IT kompanijų vadovybės, sukluskite – manau, jums pravers tokia glausta programuotojo „išpažintis“ apie du dalykus, skatinančius motyvaciją.

Pagaliau prisiruošiau parašyti įspūdžius iš renginio, kuriame savaitgalį teko aktyviai dalyvauti. Nuo penktadienio iki sekmadienio Vilniuje ISM universiteto patalpose vyko pirmasis istorijoje “Startup Weekend Vilnius”, tuo pat metu analogiškas renginys vyko Kaune bei dar keliuose Europos miestuose. Vilniuje po vienu stogu susirinko keli šimtai žmonių, kurių esminis tikslas buvo per savaitgalį “ką nors sukurti”. Plačiau, kas tai per renginys ir kodėl nuo šiol jis mano “must-have” sąraše, skaitykite toliau.