Štai taip gražiai atrodo pirmas komikso paveiksliukas - direktorius ateina ir pasako “Chebra, greitai bus paroda, turime sukurti kažką grafiškai neįtikėtino, ko dar niekas nebuvo sukūręs. Bet per tris mėnesius”. Ir išeina. Spėkite, kas būna dažniausiai tokiems projektams po trijų mėnesių.
Besižvalgant internete, galima atrasti tiek įdomybių, kad neužteks laiko visoms joms perskaityti ir išnaršyti iki galo. Tad reikia mokėti atsirinkti įdomesnius straipsnius, kažkiek į pagalbą jums ateina šis skyrelis - iš mano skaitomos informacijos atrenku perliukus, kurie turėtų pravesti tinklalapių kūrėjams. Šįkart - dar vienas nuorodų penketukas.
Štai taip atrodo Barako Obamos atvaizdas, nupieštas iš paprastų simbolių. Profesionaliai padaryta, ar ne? Bet tai dar ne viskas, galiu papasakoti “paslaptį” - yra tinklalapis, kuris automatiškai generuoja tokius paveiksliukus! Jei norite pamatyti dar daugiau tokių atvaizdų ar portretų, apsilankykite: ASCII-O-MATIC. Dar įdomu tai, kad tinklalapis leidžia jums patiems įkelti vaizdus, kuriuos po to paverčia į ASCII formato failus. Tiesa, paveiksliukas turi būtinai būti 60×50 pikselio dydžio.
Kažkaip pastarosiomis dienomis man sekasi dirbti daug žvaliau. Tai atsispindi ir tinklaraštyje, kuriame ir daugiau straipsnių, ir daugiau laiko/energijos įdomių temų paieškoms. O tuo tarpu į vieną straipsnį sudedu naudingus atradimus, skirtus web-programuotojams ir dizaineriams. Taigi, dar vienas, jau 12-tas naudingų nuorodų penketukas.
Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsitvirtina nuomonė, kad internetas yra potencialus pinigų šaltinis. Yra begalė būdų, kaip internetu galima užsidirbti, legaliai ar nelegaliai. Tačiau pažiūrėkime į visą tą pinigų srautą iš potencialių pirkėjų ar vartotojų pusės: už ką realiai žmonės mokėtų internetu? Atsakymą į šį klausimą skelbia NielsenWire statistika. Susidomėjote? Skaitykite toliau.
Niekam ne paslaptis, kad Microsoft jau nuo seno yra viena garsiausių ir pelningiausių kompanijų IT rinkoje. Bet ar jūs kada nors buvote susidomėję, kurie jos produktai yra labiausiai pelningi? Juk MS turi labai daug skirtingo softo - ir Windows, ir Office, ir naujasis Silverlight, ir dar daug mažiau žinomų kūrinių. Taigi - ar būtų smalsu sužinoti, kas daugiausiai neša pinigų Microsoftui? Skaitykite toliau.
Štai ir išaušo ta diena, kada tinklaraščio gretas papildė dar vienas autorius. Jo vardas Kazimieras, pagal komentarus skaitytojams žinomas pagal niką “oplia”. Tikiuosi, kad jis įneš naujų minčių, naujų vėjų ir tinklaraštis bus dar įdomesnis. Pirmasis jo straipsnis - tai dovanėlė jums, gerbiamieji skaitytojai. O tiksliau tiems, kuriems tenka dirbti su CSS stiliais. Bet plačiau apie dovanėlę ir apie patį Kazimierą - skaitykite toliau.
Penktadienis tinklaraštyje lengvesnių straipsnių diena. Šįkart sumąsčiau truputį pakalbėti apie artėjančią įsimylėjelių šventę - šv.Valentino diena. Kai kas ją švenčia, kai kas nešvenčia, yra visokių nuomonių. O aš norėčiau pasižiūrėti į tą šventę iš kompiuteristų pasaulio pusės ir pateikti jums įdomių nuorodų apie tai, kas gali būti susiję kompiuteriai ir Valentino diena.
Ir vėl į tinklaraštį grįžta rubrika “Naudingos nuorodos”. Iš tikrųjų, įdomių puslapių tenka atrasti praktiškai kasdien, bet ypatingus išsaugoju tam, kad juos pasiūlyti jums, gerbiamieji skaitytojai. Šįkart dar vienas penketukas naudingų resursų tiems, kas sieja savo gyvenimą su tinklalapių kūrimu. Enjoy!
Štai ir trečia paskutinė dalis straipsnio, kurį laisva forma išverčiau iš anglų kalbos. Keliasdešimt metų patirties turintis programuotojas išskyrė punktus, kurie, jo manymu, gali būti naudingi kaip patarimai mažiau patyrusiems IT specialistams. Taigi, šiandien paskutiniai penki punktai, o pirmas dvi straipsnio dalis rasite čia ir čia.
Pratęsiu įdomaus straipsnio vertimą, pradėtą vakar. Visai smagu paskaityti, ką kalba žmogus, 20 metų išdirbęs programavimo pasaulyje. Ypač turint omenyje, kad pradėjo jis visai paauglystėje, tai dar jaunas ir kupinas jėgų, ir dalinasi savo patirtimi, prieš jus - antra (iš trijų) dalis dvidešimties jo patarimų apie programavimą.
Tarp visų mano skaitomų užsienio tinklaraščių ir portalų kartais papuola tokie straipsniai, kuriuos tiesiog norisi laisva forma išversti į lietuvių kalbą ir pateikti savo tinklaraščio auditorijai, nes mintys yra originalios ir daug kur sutampa su mano paties mintimis. Šįkart į akiratį pateko straipsnis Top 20 Programming Lessons I’ve Learned in 20 Years, kur didelę patirtį turintis programuotojas tiesiog išdėsto 20 punktų, ko jis išmokęs per tuos metus. Kai kurie punktai yra akivaizdžios tiesos, bet dalis iš šio sąrašo dažnai yra pamirštama. Pirmosios straipsnio pusės vertimas - jau jūsų dėmėsiui.
Iš pirmo žvilgsnio, šiais laikais tinklalapio krovimosi greitis tapo nebe toks aktualus, nes interneto greitis Lietuvoje bendrai paėmus tikrai nemažas. Tačiau pradėjau mąstyti kitaip, kai pabandžiau panaršyti po savo svetaines, būdamas svečiuose pas draugę, kur ji užsisakiusi kažkokį vietinį neaiškų ryšį už 25 Lt per mėnesį, argumentuodama “o kam man greito interneto paštui tikrintis”. Ir tokių interneto vartotojų Lietuvoje tikrai nemažai, o būtent tokiais atvejais ir tampa svarbios sekundės ir milisekundės, per kurias kraunasi interneto svetainės. Šiandien parodysiu jums vieną iš būdų, kaip paprastai pratestuoti krovimosi greitį.
Visi programuotojai ir jiems prijaučiantys vienbalsiai taria - kodą reikia komentuoti. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Tačiau komentarai kartais rašomi laisva forma, o kai kurie programuotojai nevengia ir stiliaus “kaip galvoju, taip ir komentuoju”. Ir jei komentaruose yra galimybė panaudoti keiksmažodžius, tai kodėl ne Žemiau papasakosiu apie įdomų atliktą tyrimą.
Pagaliau į Lietuvą atėjo normali žiema. Lauke šalta, tad vis daugiau žmonės leis laiką prie kompiuterių, tad visai “į tema” būna naudingos nuorodos, po kurias galima pasižvalgyti. Taigi pateikiu dar vieną, jubiliejinį, dešimtąjį sąrašiuką tinklalapių, kurie tikiuosi sudomins programavimo mėgėjus ir interneto tinklalapių kūrėjus.
Pastaruoju metu turiu mažiau laiko naršyti internete, daugiau visokių įdomybių ar naudingų nuorodų gaunu iš RSS srautų. Tačiau ir ten pasitaiko tikrai vertų dėmesio perliukų. Taigi eilinį kartą siūlau kolegoms web-programuotojams ir web-dizaineriams pasižvalgyti po mano pateikiamų svetainių penketuką.
Pasitaikė man po ranka vienas straipsnis, kuriame žmogus surinko jam labiausiai patinkančias frazes apie programavimą, tinklalapių kūrimą, verslumą ir panašias temas. Perskaičius, užsinorėjo geriausias iš jų perpasakoti savo skaitytojams, išvertus jas į lietuvių kalbą. Kai kurios iš frazių neverčiamos taip lengvai ir tiesiogiai, bet tam apačioje pamatysite nuorodą į originalų straipsnį. Ir vis tik protingi gi būna žmonės, kurie išsako tokias mintis…
Taip taip, jūsų akys nemeluoja, būtent 1969 metai - tada gimė toks dalykas kaip Arpanet. Dabar šis žodis mažai ką sako, o tie, kas jį girdėję - dažniausiai negali deramai paaiškinti, kas tai yra. Iš tikrųjų, tai buvo tiesiog pirmas sėkmingas bandymas sujungti kompiuterius į tinklą ir perduoti tarp jų informaciją. Nuo tokio paprasto eksperimentinio žingsnio ir prasidėjo kelias link dabartinio INTERNETO. Visą tą kelią detaliai nupasakojo tinklapis sixrevisions.com straipsnyje The History of the Internet in a Nutshell, jį ir rekomenduoju paskaityti. Iš jo pažymėsiu tik kelis tarpinius etapus.
Jau tampa reguliaria tradicija mano pateikiamas interneto įdomybių penketukas, skirtas mano kolegoms web-meistrams ir programuotojams. Taigi, be kažkokios didelės įžangos pristatau šios serijos penketuką.
Ar kada nors matėte šitą logotipą? Ne ne, ne apskritai Google logo, o būtent tokį, spalvotą ir su užrašu “beta”. O toks jis buvo prieš gerą dešimtmetį, kai dabartinis paieškos gigantas dar tik žengė pirmuosius žingsnius internete. Įvairių šiuo metu populiarių tinklalapių senas “nuotraukas” surinko į vieną straipsnį DailyDesignMag. Kartais visai įdomu pajausti nostalgiją ar palyginti, kaip tada buvo kuriami ir atrodė web-projektai. Apačioje - keletas nuotraukų iš to straipsnio.
Amžinas klausimas - kuri interneto naršyklė geresnė, patogesnė, saugesnė, ir greitesnė. Jei pirmų trijų punktų vertinimai gali būti gana subjektyvūs, tai greitį galima išmatuoti paprastais testais. Būtent tai ir atliko tinklapis Lifehacker, palyginęs pagrindines interneto naršykles.
Visos teste dalyvavusios naršyklės:
- Internet Explorer 8.0.7600
- Opera 10.01
- Safari 4.0.3
- Google Chrome 4.0.223.11
- Google Chrome 2 (stable)
- Firefox 3.6 Beta 1
- Firefox 3.5.4
Bent koks rimtesnis web-projektų kūrėjas kažkada pačioje savo kelio pradžioje susiduria su HTML kalba. Dažniausiai, be jos žinojimo net neverta pradėti mokytis web-programavimo ar dar kažko gilesnio. Vadinkime, kad tai yra pagrindas. Iš tiesų, jis nėra sudėtingas. Ir dar labiau palengvinti jo mokymąsi gali tinklapis HTMLPlayground. Kuo jis toks ypatingas? Skaitykite toliau.
Darbo savaitė eina į pabaigą, ir mano naršyklėje vėl prisikaupė sąrašiukas tinklapių, kuriais noriu pasidalinti su kolegomis web-developeriais. Tai yra įvairūs straipsniai ir naudingi resursai. Kaip ir nieko ypatingo, bet galbūt kam nors tai išspręs svarbų klausimą ar privers apie kažką susimąstyti.
Papasakosiu, kas man nutiko vakar. El.paštu gavau vieną svarbų dokumentą XLSX formatu - tai yra naujausios Office 2007 Excel versijos formato failas. Jo neatidaro nei senesnės Office versijos, nei kitos programos, buvusios po ranka, o Office 2007 versijos niekas iš bendradarbių neturėjo. Susimąsčiau, ką gi daryti. Pradėjau ieškoti per Google “convert xlsx to xls”. Radau porą neaiškių konvertavimo puslapių, bet nusprendžiau nepatikėti svarbaus dokumento kažkam, kuo negaliu pasitikėti ir nežinau, ar apskritai suveiks. Netikėtai sau pačiam atradau sprendimą - jis buvo labai paprastas, ir stebėjausi, kodėl tai neatėjo man į galvą anksčiau. Suintrigavau? Skaitykite toliau.
Per praeitą savaitę radau gana nemažai įdomybių interneto platybėse, dalis jų skirta mano profesinei temai - tinklapių kūrimui ir programavimui. Taigi, skubu pasidalinti su jumis atradimais, gal kas nors jums bus naudinga jūsų darbuose ar laisvalaikiu.
Jeigu kuriate tinklapį, kuriame yra parduodamas konkretus produktas ar paslauga, dažnai kyla klausimas - kaip pavaizduoti visą informaciją apie kainas taip, kad lankytojai vis tik susigundytų ir taptų mokėtojais. Ypač tai aktualu Lietuvoje, kur žmonės pripratę viską gauti nemokamai ir vangiai moka už kažką, nebent tai būtų pažinčių portalo paslaugos (pvz “pakeisti lytį - 5 Lt”)
Užsienyje dažna praktika yra kainų lentelės, nuo jų išvaizdos dažnai priklauso, kiek lankytojų pereis į mokėtojų grupę. Būtent tokių lentelių pavyzdžius surinko į vieną straipsnį Francesco Mugnai, straipsnis vadinasi 50 great examples of pricing tables. Štai keletas pavyzdžių iš jo.
Pastaruoju metu pajaučiau didžiulę laiko stokos problemą - nebespėju nei su darbais, nei šiaip su gyvenimu Galbūt per daug optimistiškai užsibrėžiau tikslus ir bandau pavyt kelis zuikius? O gal tiesiog reikia geriau planuoti laiką, ir viskas atsistos į vietas? Būtent tai išsiaiškinti man padės įrankiai, rekomenduojami straipsnyje 35 Time Management Resources for Designers. Tas sąrašas nurodytas dizaineriams, tačiau manau, kad dauguma iš tų įrankių tinka ir kitų profesijų žmonėms. Pažiūrėkime, kas ten yra.
Dabar, kai, atšventęs tinklaraščio pirmąjį gimtadienį, grįžau į įprastą ritmą keleto straipsnių per dieną, galiu su jumis pasidalinti tuo, kas prisikaupė mano “Bookmarks” kataloge per tą laiką, kol tinklaraštis gyvavo ne taip aktyviai. Taigi, kolegos web-meistrai ir programuotojai, gal jus sudomins bent viena iš šių nuorodų.
Joomla yra viena iš populiaresnių šių laikų turinio valdymo sistemų. Kaip teigia jos gamintojai, su ja galima padaryti labai įvairius tinklapius, pradedant nuo paprasto asmeninio puslapio ir baigiant galingu naujienų portalu. Iš pirmo žvilgsnio, sunku paikėti, kad sistema tokia lanksti ir įvairialypė. Tačiau galima įsitikinti tuo, pažiūrėjus į pavyzdžius iš straipsnio 30+ Mind Blowing Sites Powered by Joomla. Pažvelkite į tokius tinklapius.
Internetas yra nerealus informacijos šaltinis. Per Google galima surasti atsakymus į daug dominančių klausimų, galima sužinoti, kaip padaromas vienas ar kitas dalykas. Ne išimtis ir web-meistravimas: puslapių kūrėjams yra tonos naudingos informacijos. Noriu pasidalinti su jumis tuo, ką radau paskutiniu metu, manau rasite įdomių ir naudingų dalykų.
Naršydamas internete, vis aptinku naudingos informacijos, kuria norėčiau pasidalinti su kitais web-programuotojais ir tinklapių kūrėjais. Vietoj to, kad rašyčiau tą patį, kas rašoma kituose tinklapiuose, tiesiog pradėjau naudingų nuorodų serija, dabar trečia jos dalis. Šį kartą ji daugiau nukreipta į pradedančiuosius būsimus web-meistrus, bet ir pažengę kūrėjai ras sau perliukų. Tikiuosi jie bus naudingi.
USB raktai tapo mūsų kasdienybe, vis mažiau įrašinėjame CD ir DVD diskų. O be to, ir USB atmintinių kainos yra labai pakritusios, tad jas gali sau leisti kiekvienas. Greita, patogu ir pigu. Bet ar kada susimąstėte, kaip gaminami tie daikčiukai? Būtent apie tai yra video, kuriame yra praktiškai ekskursija į kompanijos Kingston konvejerį. Visas procesas pilnai automatizuotas, žmonės tik vaikšto su baltais chalatais ir etiketes klijuoja. Kartais visai įdomu pasigilinti į tai, kaip gaminami mūsų kasdien naudojami daiktai.
Iš pirmo žvilgsnio, kvaila mintis. Kam vaikams to reikia, tegul gyvena savo gražiame pasaulyje ir nežino nieko apie vienetukus ir nuliukus. Tačiau yra tėvų, kurie vis tik nori, kad vaikas į kompiuterį žiūrėtų ne tik kaip į one.lt, counter-strike ir panašiai. Tokiems tėvams ir yra skirtas šis straipsnis: apie tai, kaip vienas tėvas bandė išmokinti programuoti savo 9 metų dukrytę.
Kadangi po pirmos serijos susilaukiau palankių įvertinimų komentaruose, nedelsdamas paleidžiu antrajį naudingų nuorodų bloką, skirtą tiems, kas dirba interneto kūrimo srityje, ar tai būtų web-programuotojas, ar dizaineris, ar web-projekto vadovas. Kiek teko naršyti, internete iš tikrųjų yra tonos įvairios naudingos informacijos, tik reikia mokėti ją atrinkti ir netingėti skirti kažkiek laiko perskaitymui. Tikiuosi mano siūlomos svetainės kažkam iš jūsų sutaupys brangaus laiko. Kaip ir pirmoje serijoje, taip ir dabar - penkios svetainės web-meistrams.
Jau senokai rašau serijas naudingų nuorodų ir šiaip įdomių svetainių. Tačiau nuo šiandien į pasaulį žengia nauja skiltis - nuorodos, skirtos būtent web-programuotojams, dizaineriams ir kitiems tinklapių kūrėjams bei besimokantiems šio amato. Kiekvienoje serijoje bus po penkias, tikėkimės, naudingas svetaines. Jeigu nesunku, parašykite komentaruose, ar tokia serija naudinga ir verta ją puoselėti. Na, važiuojam:
Google Maps tarnyba yra skirta ne tik žemėlapių peržiūrai ir adreso paieškai, bet taip pat gali būti naudojama kaip įskiepis kituose tinklapiuose. Iki šiol esu matęs vos keletą pavyzdžių tokio sėkmingo panaudojimo, bet šįryt gerąja prasme nustebino SEB banko svetainė. Man reikėjo sužinoti artimiausią Vilniaus klientų aptarnavimo skyrių, kas iš to išėjo - skaitykite toliau.
Ir vėl po ilgokos pertraukos grįžta gerų svetainių dešimtukas. Kaip ir anksčiau, jame daug įvairiaspalvių ir skirtingų temų tinklapių iš Lietuvos ir pasaulio. Taip sakant, ką randu įdomaus - tas viskas jums, gerbiamieji skaitytojai Važiuojam.
Sėdint prie kompiuterio, yra labai svarbus toks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas dalykas, kaip mirksėjimas. Pagal tyrimus, žmogus turi sumirksėti bent kartą į penkias sekundes, tada akių savijauta yra normali. Bet pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų mėgėjai dažnai net pamiršta mirkčioti, taip stipriai įsitraukdami į veiksmą. Ir tuo pačiu gadina savo akių sveikatą. Dabar jau yra patogi išeitis – specialūs akiniai su sensoriumi.
Jų esmė yra tokia, kad kai akiniai „pajaučia“, kad jūs penkias sekundes nemirksėjote, tai tam tikra prasme užblokuoja jūsų regėjimą, padarydami „rūko plėvelę“, kol jūs vėl sumirksėsite. Be abejo, tokiems akiniams reikia elektros energijos, tad jie turi būti įjungti į rozetę, bet gali tikti ir tiesiog kompiuterio USB lizdas.
Ši naujiena pasirodys Japonijos rinkoje rugpjūčio 10 dieną ir kainuos 150 JAV dolerių.
Kiekvienas mūsų turi marškinėlių. Bet būna toks momentas gyvenime, kai norisi, jog marškinėliai ne tik būtų drabužis, bet dar ir praneštų kitiems kokią nors informaciją apie mus arba apie mūsų gyvenimo būdą. Būtent tada tampa populiarios tokios parduotuvės kaip T-Idėjos, kur galima užrašyti ant marškinėlių kažkokią frazę. O atskira kalba gali būti apie IT srities specialistus ar šiaip prijaučiančius jiems, nes čia yra įdomių jau paruoštų idėjų pasirinkimas. Žvilgtelėkite į tris paveiksliukus žemiau:
Citata 1: tik mažai daliai žmonių Dievas davė privilegiją uždirbti pinigus dirbant tai, ką žmogus mielai darytų ir be pinigų, iš aistros. Aš labai dėkingas.
(vertimas iš knygos "The Mystical Man-Month")
Programavimas yra kūryba. Kad ir kaip ginčytųsi žmonės, programų ir tinklapių kūrimą galima vadinti menu. Bent jau aš taip traktuoju tą procesą. O kurti kažką naujo juk dažniausiai labai įdomu - lipdyti viską iš pamatų ir žiūrėti kaip "kūdikis" auga, ypač jeigu tam projektui numatoma rimta ateitis. Būtent taip galima teigti apie programavimą. Tačiau per savo gyvenimą esu sutikęs nedaug programuotojų, kurie realiai pilnai patenkinti savo darbu. Kodėl taip yra? Pamąstykime....
Tie amžinieji ginčai tarp užsakovų ir tinklapio kūrėjų... Vienas iš konkrečių atvejų yra bendravimas su dizaineriu, dažnai užsakovas tiesiog pats nesupranta, ko prašo. O dizaineris turi nuspręsti - ar daryti taip, kaip pats išmano, ar nuolankiai vykdyti užsakovo nurodymus, nes atseit jis žino geriau, ko jam reikia. Būtent apie tai yra sukurtas labai šmaikštus komiksas. Dėl jo ilgio nedėjau į savo straipsnį, o tiesiog parašysiu jums nuorodą, tikrai rekomenduoju: How a Web Design Goes Straight to Hell
Tai tiek, geros ir darbingos nuotaikos pirmadienį :)...
Paveiksliukas: 4club.lt
Mes visi gyvename ir dirbame aplinkoje, pilnoje streso, ypač tai taikoma programuotojams. IT projektai beveik visada nespėja su grafikais ir planais, visko reikia staigiai, reikia mokėti priimti svarbius sprendimus labai greitai ir naudojant minimaliai resursų. Šiame straipsnelyje pabandžiau išvardinti kelis būdus, kaip programuotojai gali atsipalaiduoti darbo metu....
Šio straipsnio pagrindinė mintis gimė po to, kai perskaičiau straipsnį No More Superstar Programmers?, kuriame autorius nesėkmingai ieškojo, kokie žmonės stovi už Colin McRae Dirt 2 žaidimo, kad išreikštų jiems pagarbą už jų darbą. Susimąsčiau apie tai, kad iš tikrųjų - šiais laikais prie programinių produktų ar tinklapių retai kada išvysi vardus ir pavardes, dažniau "IT Development Team" arba "Petriukas Solutions" arba "Kazlų Rūda Enterprise". O pavieniai programuotojai ir kūrėjai - negi jie nenusipelno šlovės, jei produktas tikrai geras?...