Autoriaus archyvas

Kaip mus visus užknisa tie Windows errorai, iš kurių kartais nieko nepagauni.. Tai išmeta neaiškų klaidos kodą, tai programa tiesiog užlūžta su iššokusiu langu “Send/don’t send” - HRRRR. Tačiau į visa tai galima pažiūrėti poetiškai: būtų daug gražiau, jei tie patys klaidų pranešimai būtų parašyti japoniškos poezijos Haiku stiliumi (jei nežinote kas tai yra - nuoroda į Wikipedia). Tokį kiek netikėtą ir šmaikštų pasiūlymą radau puslapyje Authorware.com, pabandžiau išversti ir pasiūlyti Microsoftui lietuviškus klaidų pranešimų trieilius.

Neseniai internete pamačiau komiksą, praktiškai iliustruojantį mano vakarykštį straipsnį apie tai, kad greitai galima tik susipažinti su programavimu, bet ne išmokti programuoti. Taigi, ką turime: žmogų, kuris pasiryžo tapti programuotoju: jis skaito knygas, išmoksta dirbti su kintamaisiais, masyvais, objektais, tada padaro kelis rimtesnius projektus, tada išmoksta dirbti komandoje ir mokytis iš savo kolegų, vėliau savo programose panaudoja matematikos ir fizikos žinias, o tada… o kas atsitinka tada, žiūrėkite pačiame komikse žemiau.

Praeitą mėnesį kompanija Google paskelbė apie tai, kad planuoja testuoti savo naują interneto ryšio tinklą, kurio greitis stulbinantis - 1 GB/sek. Tačiau renkantis vietą testavimui, Google iškėlė reikalavimus, kad tai būtų ne mažiau kaip 50 tūkstančių namų ūkių, o dar geriau būtų - apie 500 tūkstančių. Pasakyta - padaryta. Nedidelis JAV Kanzaso miestelis neaiškiu pavadinimu Topeka padavė savo paraišką. Ir labai originaliai - jie pakeitė miestelio pavadinimą į Google!

Po truputį artėja vasara, kai abiturientai laikys brandos egzaminus ir stos į aukštąsias mokyklas. Nors egzaminai jau turėtų būti pasirinkti, bet manau, kad daug iš dvyliktokų blaškosi ir dar nežino, kur stoti. Tai pabandysiu jiems papasakoti apie programuotojo profesiją. Tiksliau tariant, daug kam programavimas atrodo prestižinis darbas, kur reikia tik galvos ant pečių, ir galima užsikalti milijonų. Tai papasakosiu apie realybę, gal privers būsimus programuotojus susimąstyti, ar jie tikrai nori eiti tuo keliu.

Ar jums teko kada priimti į darbą programuotoją? O gal pats buvote dalyvavęs interviu, siekdamas tokio darbo? Jeigu bent viena iš šių medalio pusių jums pažįstama, tai manau, kad bus įdomu paskaityti vertimą iš straipsnio „3 tips to know how good is the candidate you are interviewing“, pravers tiek būsimiems programuotojams, tiek personalo valdymo specialistams.

Google ir Apple yra ne tik turi savo prekybos ženklus ir įtaką rinkoje, bet ir savo produktų stilių. Abi kompanijos stengiasi, kad jų programomis naudotis būtų lengva, patogu bei intuityviai suprantama. Siekdami to tikslo, programuotojai ir dizaineriai pasiūlo kartais šiek tiek net revoliucinius sprendimus. Pažvelkime į šią situaciją su humoru - štai jums komiksas, labai trumpai aprašantis, kuom skiriasi Google produktai, Apple produktai ir dažniausiai kuriami mažesnių kompanijų produktai.

Štai taip gali atrodyti vienas iš, pavyzdžiui, Microsoft atstovų, siekiantis kuo labiau sumažinti piratavimo lygį ir tam pasitelkiantis DRM technologiją. Bet tai yra tik pirma komikso dalis. Kas gi gaunasi realiame gyvenime tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų sumoka už programinę įrangą? Arba, dar įdomiau - įsivaizduokime paauglius, kuriems už žaidimą sumoka tėvai, vaikučiai įsijungia žaidimą ir… žemiau žiūrėkite kitas dvi komikso dalis.

Daugumoje šiuolaikinių tinklalapių yra bent viena duomenų įvedimo forma. Registracija, prisijungimas, kontaktų forma, anketa, kažkokio objekto įkėlimas į puslapį – visa tai jau tapo įprasta. Tačiau atskiras klausimas programuotojams yra duomenų patikrinimas. Tai yra, ar žmogus viską įvedė teisingai ir pagal taisykles. O kas galvoja tas taisykles? Būtent programuotojai. Tai vat jiems keletas draugiškų patarimų su pavyzdžiais.

Kiekvienas save ir kolegas gerbiantis programuotojas žino, kad kodą reikia komentuoti. Visų pirma, tam, kad jį galėtų suprasti bet koks kitas prisėdęs programuotojas, o dar svarbiau tai, kad po pusės metų savo parašytą kodą galėtum suprasti ir pats. Nes dažnai būna taip, kad atsiverti prieš metus parašytą kodą ir „Emmm… čia aš rašiau? O ką šitas reiškia, o kodėl aš taip parašiau?…“ Bet ne viskas taip gražu su tais komentarais, papasakosiu apie tris komentarų „mitus“, su kuriais susidūriau per gyvenimą.

Ne paslaptis, kad dauguma web-programuotojų dirba su technologijomis PHP+MySQL. Jos dažniausiai puikiai tinka smulkesniems ir vidutiniams projektams, tačiau rimtesniems tinklalapiams jų gali neužtekti. Bet vienas garsiausių pastarųjų metų web-projektų Twitter ilgą laiką veikė ant tos pačios MySQL duomenų bazės pagrindo, ir dabar, kai Twitter duomenų kiekiai auga kosminiais greičiais, žengiamas žingsnis prie kitos duomenų apdorojimo sistemos Cassandra. Kas, kaip ir kodėl - viską skaitykite žemiau.

Štai taip gražiai atrodo pirmas komikso paveiksliukas - direktorius ateina ir pasako “Chebra, greitai bus paroda, turime sukurti kažką grafiškai neįtikėtino, ko dar niekas nebuvo sukūręs. Bet per tris mėnesius”. Ir išeina. Spėkite, kas būna dažniausiai tokiems projektams po trijų mėnesių.

Dauguma tinklalapių savininkų, norėdami žinoti lankomumo statistiką, naudojasi įvairiais skaitliukais ir statistikos kaupimo sistemomis. Viena populiariausia iš jų - Google Analytics. Norėčiau pakalbėti apie vieną skaičiuką, kuris Analytics sistemoje yra pakankamai išryškintas, tačiau dažnai nėra pastebimas, o kai kurie apskritai nežino, ką reiškia tas Bounce Rate. Pabandykime pasiaiškinti.

Besižvalgant internete, galima atrasti tiek įdomybių, kad neužteks laiko visoms joms perskaityti ir išnaršyti iki galo. Tad reikia mokėti atsirinkti įdomesnius straipsnius, kažkiek į pagalbą jums ateina šis skyrelis - iš mano skaitomos informacijos atrenku perliukus, kurie turėtų pravesti tinklalapių kūrėjams. Šįkart - dar vienas nuorodų penketukas.

Štai taip atrodo Barako Obamos atvaizdas, nupieštas iš paprastų simbolių. Profesionaliai padaryta, ar ne? Bet tai dar ne viskas, galiu papasakoti “paslaptį” - yra tinklalapis, kuris automatiškai generuoja tokius paveiksliukus! Jei norite pamatyti dar daugiau tokių atvaizdų ar portretų, apsilankykite: ASCII-O-MATIC. Dar įdomu tai, kad tinklalapis leidžia jums patiems įkelti vaizdus, kuriuos po to paverčia į ASCII formato failus. Tiesa, paveiksliukas turi būtinai būti 60×50 pikselio dydžio.

Ar jums tenka bent kažkiek padirbėti prie kompiuterio namuose? O pastudijuoti? Negi netenka niekada padirbti kažko svarbaus? Jei ne, tada galite praleisti šį straipsnį pro akis. O jei “namų ofiso” tema bent kažkiek įdomi, tai čia rasite keletą patarimų, ką galima padaryti su savo kambariu, kad darbas gautųsi bent kažkiek produktyvesnis. Be abejo, kiekvienam savo, tačiau bendrus patarimus verta bent peržvelgti.

Be didesnių komentarų. Jei norėsite bare norėsite susipažinti su mergina, turite bijoti, kad ji gali jus “pagooglinti” prieš kažkam pasirašydama

Pratęsiant praeito penktadienio humoro temą apie nieko neišmanančius klientus, atradau visai neblogą komiksą apie tinklalapio dizainą ir dialogą tarp kliento ir dizainerio. Įsivaizduokite, kad vieną dieną ateina pas jus žmogelis ir sako: “Mes turime puslapį su labai šūdinu dizainu, reikia jį pertvarkyti”. Ir parodo dabartinę svetainę. Jūs abu juokiatės iš durniaus dizainerio, kuris kažkada sukūrė šį “šedevrą”. Tačiau, norint viską pertvarkyti, ne visada užsakovo norai ir dizainerio mintys sutampa…

Išsireiškiau truputį ne visai lietuviškai, bet man taip gražiau skamba. Pastaruoju metu tenka dažnai naudotis kompiuteriu kur nors ne namie ir ne darbe: svečiuose, pas klientus, interneto kavinėse. Ir iš visos tos masės kompiuterių susidaro įdomi tendencija - jeigu paleidi interneto naršyklę ir pamatai ne Google, tai pasąmonėje kelia nuostabą Ar jums nėra to jausmo?

Praktiškai kiekvienas šiuolaikinis tinklalapis turi turėti savo valdymo įrankį. Nebent tai yra paprastas HTML puslapiukas, kuris niekada nebus keičiamas arba pakeitimus galima atlikti tiesiog per FTP redaguojant failus. Tas valdymo pultas web-visuomenėje dažniau vadinamas “administravimo panelė”. Šįkart noriu pakelti klausimą - ar svarbus tos adminpanelės išorinis estetinis grožis? Ar svarbiausia yra tiesiog informacijos valdymo ir atnaujinimo funkcijos, o grožio daryti nebūtina? Pažiūrėkime į pavyzdžius.

Sėdėjome vakar su draugu kavinėje ir gėrėme alų. Ir papasakojau jam apie naują Microsoft politiką dėl Windows Beta ir RC versijų galiojimo pasibaigimo, apie tai jau rašiau straipsnį visai neseniai. Tai perpasakoju mūsų dialogą, kuris man pasirodė tikrai juokingas.

Kaip žmonės naršo internete? Surenka adresą (arba pasirenka iš sąrašo), paspaudžia Enter ir tada peržiūri vaizdą. Jiems nereikia mąstyti apie tai, kas vyksta serveriuose tuo metu. Bet jei esate web-programuotojas, tai būtinai turite suprasti visą tą procesą, kad žinotumėte, kaip spręsti problemas, jei kažkuriuo metu svetainė iš serverio kraunasi ne visai taip, kaip turėtų. Visą tą procesą labai detaliai aprašė Igor Ostrovsky savo tinklaraštyje. Įdomu ir tai, kad aprašytas ne pats paprasčiausias HTML puslapio apdorojimas, o sudėtingesni variantai - pvz, 301 redirectas ar AJAX užklausos. Kadangi versti straipsnį į lietuvių kalbą užtruktų ilgai, ir nemanau, kad tai būtų verta daryti, tai tiesiog patesiksiu jums nuorodą į tą straipsnį: What really happens when you navigate to a URL. Tai tiek labai trumpai.

Vakar oficialiajame Twitter tinklaraštyje buvo paskelbta diagrama, iš kurios matosi Twitter serviso naudojimo augimas nuo 2007 metų. Per tris metus skaičiai išaugo labai įspūdingai. Jeigu 2007 metais siunčiamų trumpųjų žinučių skaičius buvo tik 5000 per dieną (t.y. apie 3-4 žinutes per minutę), tai dabar jau žinutės skaičiuojamos net ne milijonais, o dešimtimis milijonų per dieną. Pažiūrėkite į diagramą.

Atsivertęs vieną kompiuterinį žurnalą, pamačiau straipsnį “Explorer pagrindai”. Pradžioje pagalvojau, kad tema yra interneto naršyklės naudojimas su jos funkcijomis, įskiepiais ir kitais priedais, nes Internet Explorer iš tikrųjų pastaruoju metu patobulėjo ir tapo “mandresnė”. Tačiau nustebau, kai straipsnyje pradėjo nuosekliai aiškinti, kaip naudotis Windows Explorer! Ir susimąsčiau - ar tikrai yra daug progresyvių IT srities žmonių, kurie vis dar tvarko failus su šia programa.

Taip greitai pralėkė praėjusi savaitė, kad pamiršau parašyti apie vieną įdomią temą. Užpraėjusį sekmadienį žiūrėjau per TV Teleloto (taip taip, kartais pažaidžiu for fun), ir staiga iš vedėjų pasigirdo: “Naujiena: nuo šiol loterijos Perlas terminaluose galite greitai ir patogiai įsigyti… Kaspersky antivirusinę programą!” Dar pagalvojau, kad man pasigirdo. Bet po to laidos gale pakartojo tą patį ir dar kažkiek antivirusinių komplektų išdalino žaidėjams namuose. Pirma mano mintis - WTF? Bet šiek tiek įsigilinus, tai visai protingas žingsnis.

Prieš kažkur pusę metų nusipirkau stalinį kompiuterį iš TopoCentro, ir ten dirbantis pažįstamas pasiūlė - sako, “Aš turiu Windows 7 RC versiją, aš tau ją įdiegsiu, tikrai nepasigailėsi”. Na patikėjau savo kompiuterį į jo rankas, ir po kelių dienų gavau švarutėlį agregatą su ką tik įdiegta Windows 7 RC. Sėkmingai ja naudojausi, man asmeniškai labai patiko, bet kažkaip nesigilinau į licenciją. O dabar visai neseniai iššoko pranešimas, kurį matote viršuje. Ką gi tai reiškia konkrečiau? Skaitykite toliau.

Praeitą savaitę tinklapis TechCrunch paskelbė įdomią naujieną apie tai, kad Google paaukojo 2 mln. dolerių kompanijai Wikimedia Foundation. Seniai žinoma, kad Wikipedijai pinigus gali paaukoti bet koks norintis žmogus, ir pinigai iš tikrųjų renkami pakankamai aktyviai, tačiau tokios dosnios aukos dar nebuvo niekada. Be abejo, prasidėjo kalbos: o kam Google tai padarė? Negi tikrai iš geros širdies? Juk didžiajame versle nebūna tiesiog “labdaros”, visur turi būti kažkokia potekstė. Pasvarstykime ir mes.

Na kaip jums darbo šeštadienis, ar darbinga nuotaika? Jeigu nelabai, tai manau visai ne pro šalį bus nusišypsoti iš dozės IT humoro - dialogai, anekdotai, šmaikščios situacijos. Tęsiame savaitgalio humoro tradiciją su naujų anekdotų nedidele porcija.

Daugumoje IT projektų yra dvi pusės - klientas/užsakovas ir vykdytojas. Ir iš pirmo žvilgsnio, vykdytojas turi realizuoti tai, kas šauna į galvą klientui. Tačiau pažiūrėjus į tai, kas kartais šauna į galvą klientams, darosi baisu. Ta proga išverčiau į lietuvių kalbą vieną šmaikštų dialogą su klientu. Nors situacija tikrai juokinga, bet deja ne tokia ir reta realybėje.. Na bet, nusišypsokime

Tinklalapių kūrėjai visame pasaulyje dažnai kovoja su viena bėda - dalis lankytojų užeiną į puslapį su senesne interneto naršykle, kuri iškraipo vaizdą ar, dar blogiau, su ja neveikia kažkokios svarbios funkcijos. Geras to pavyzdys - Internet Explorer 6 versija, kurią prakeikia dauguma programuotojų. O juk tobulėti web-meistrams tai norisi, ir progresas verčia programuojant naudoti naujas ir modernias technologijas. Bet vartotojų nepriversi tiesiog imti ir pasikeisti naršyklę, jie iš principo yra tinginiai. Tačiau Google su savo Youtube portalu rado neblogą išeitį - tiesiog priversti vartotojus pakeisti naršyklę, antraip negalės žiūrėti video filmukų. Kaip jie tai daro? Skaitykite toliau.

Vakar paskelbiau krūvelę įdomių išsireiškimų, kuriuos galima pritaikyti IT pasauliui. Ten buvo ir Einšteino žodžiai, ir mažiau žinomų žmonių mintys. Šiandien antroji šio straipsnio pusė - dar apie dešimt įvairių posakių. Pagalvokite, ar tik nesusidūrėte su jais kasdieniame darbe?

Kažkaip pastarosiomis dienomis man sekasi dirbti daug žvaliau. Tai atsispindi ir tinklaraštyje, kuriame ir daugiau straipsnių, ir daugiau laiko/energijos įdomių temų paieškoms. O tuo tarpu į vieną straipsnį sudedu naudingus atradimus, skirtus web-programuotojams ir dizaineriams. Taigi, dar vienas, jau 12-tas naudingų nuorodų penketukas.

Pasaulyje yra daug protingų žmonių. Ir jie išsako daug protingų minčių. O kiti kartais yra pakankamai protingi, kad tas mintis užrašytų. Taigi dabar jūsų dėmesiui filosofinės mintys, kurios gali būti pritaikomos programavimui ir apskritai IT projektų kūrimui. Įdomiausia, dauguma minčių yra parašytos praeities mokslininkų, kurie dar net nesvajojo apie tokį dalyką, kaip kompiuteris, bet pačios mintys aktualios iki šiol. Taigi, važiuojame - pirma dalis.

Paveiksliukas: ehow.com

Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsitvirtina nuomonė, kad internetas yra potencialus pinigų šaltinis. Yra begalė būdų, kaip internetu galima užsidirbti, legaliai ar nelegaliai. Tačiau pažiūrėkime į visą tą pinigų srautą iš potencialių pirkėjų ar vartotojų pusės: už ką realiai žmonės mokėtų internetu? Atsakymą į šį klausimą skelbia NielsenWire statistika. Susidomėjote? Skaitykite toliau.

Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Taip pat ir Google produktai ne visada yra stabiliai veikiantys. Į mano asmeninį juodą sąrašą nuo šiandien patenka FeedBurner tarnyba, kuri “aptarnavo” mano tinklaraščio RSS srautą daugiau nei vienerius metus. Jeigu daugiau negu savaitę negaunate naujų skaitykit.lt straipsnių per RSS, tai žinokite, kad būtent apie tai ir yra šneka. Po to, kai praeitą savaitę paskelbiau apie problemą su RSS atsinaujinimu, nesulaukiau sprendimo, o tada internete perskaičiau ir Karolio Pociaus įrašą, ir Wordpress.org forumo skiltį, pasidarė aišku - sprendimo nėra, Feedburneryje yra bugas, kurio niekas neskuba tvarkyti. Taigi, neturiu kitos išeities, kaip pasakyti jam GoodBye.

Ką tai keičia tinklaraščio skaitytojams?

DĖMESIO: jeigu norite vėl gauti naujausius tinklaraščio straipsnius tiesiai į RSS skaityklę, tada skaityklėje (ar tai būtų Google Reader ar kitokia programa) suraskite, kur yra įvestas skaitykit.lt RSS srauto adresas, šiuo metu jis yra arba http://feeds2.feedburner.com/skaitykit-lt, arba http://feeds.feedburner.com/skaitykit-lt. Būtent jį reikia pakeisti į “natūralų”, su Wordpress sugeneruotą RSS adresą, jis turi būti:
http://www.skaitykit.lt/feed
Jeigu nepavyksta paredaguoti adreso, tai ištrinkite seną adresą ir įveskite teisingą adresą kaip naują prenumeratą.

Kas bus, jeigu nepakeisiu?

Tiesiog negausite naujų straipsnių. Nes FeedBurner srautas dėl man nesuprantamų priežasčių neatsinaujina ir nelabai žinau, kas su juo bus toliau. Galbūt vieną gražią dieną ir per senąjį adresą vėl pradės plaukti nauji straipsniai, tačiau nesiruošiu sėdėti ir laukti Google malonės, noriu kad tinklaraščio skaitytojai operatyviai gautų straipsnius.

Teisingumo dėlei, galima pridurti, kad FeedBurner tarnyba nėra Google produktas, ji buvo parduota Googlui 2007 metų viduryje.

Niekam ne paslaptis, kad Microsoft jau nuo seno yra viena garsiausių ir pelningiausių kompanijų IT rinkoje. Bet ar jūs kada nors buvote susidomėję, kurie jos produktai yra labiausiai pelningi? Juk MS turi labai daug skirtingo softo - ir Windows, ir Office, ir naujasis Silverlight, ir dar daug mažiau žinomų kūrinių. Taigi - ar būtų smalsu sužinoti, kas daugiausiai neša pinigų Microsoftui? Skaitykite toliau.

Ne, jūs neapsirikote - tai tikrai Barbie logotipas. Ką jis veikia šiame IT tinklaraštyje? Ogi štai ką - neseniai aptikau straipsnį, kuriame pasakojama apie tai, kad parduotuvėse pasirodo nauja Barbė - informatikė! Per savo “gyvenimą” ši lėlė matė net 124 skirtingas profesijas, ir štai visame gražume “Barbie Computer Engineer”.

Penktadienis tinklaraštyje lengvesnių straipsnių diena. Šįkart sumąsčiau truputį pakalbėti apie artėjančią įsimylėjelių šventę - šv.Valentino diena. Kai kas ją švenčia, kai kas nešvenčia, yra visokių nuomonių. O aš norėčiau pasižiūrėti į tą šventę iš kompiuteristų pasaulio pusės ir pateikti jums įdomių nuorodų apie tai, kas gali būti susiję kompiuteriai ir Valentino diena.

Beveik visuose rimtesniuose IT projektuose yra vykdytojai, ir klientai. Gali būti ir kitokių variantų, bet esmė ta pati – kad viena pusė užsako darbą, o kita pusė jį padaro. Ir neišvengiamai tie du veikėjai turi skirtingą projekto matymą ir viziją, o rezultatas juk turi būti bendras. Ir neretai gaunasi konfliktų, kai užsakovas, mokantis pinigus, bando diktuoti projekto vykdyom eigą, nors nėra specialistas. Kaip sugebėti jį „pastatyti į vieta“? Ir ar reikia iš viso tai daryti? Pasvarstykime šia tema.

Jau ilgą laiką rašau straipsnius, kur pažeriu patarimų iš savo patirties apie programavimą, tinklalapių kūrimą ir IT projektų valdymą. Tačiau šįkart nestandartinė situacija - prašysiu jūsų patarimo, nes niekaip negaliu atsekti, kodėl pastarąją savaitę man neatsinaujina RSS duomenų srautai per FeedBurner sistemą. Kaip tik šią savaitę vėl grįžau prie tinklaraščio reikalų ir pradėjau rašyti straipsnius kasdien, tačiau prenumeratoriai į savo RSS skaitykles straipsnių negauna! Kodėl - gal jūs susidūrėte su kažkuo panašaus? Toliau skaitykite apie problemą detaliau.